TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Išskirtinės architektūros Kauno centrinis paštas nyksta beveik nenaudojamas

2016 07 17 18:30
miestai.net nuotrauka

Kauno centrinio pašto pastatas laikomas vienu išskirtiniausių tarpukario architektūros objektų Kaune. Jis minimas ir kaip vienas pagrindinių akcentų Kauno paraiškoje UNESCO, tačiau nyksta neprižiūrimas ir beveik nenaudojamas, o kada ir kas imsis jį prikelti gyvenimui – neaišku.

„Tai vienas iš svarbiausių Kauno pastatų – tai yra lietuviško modernizmo ir tautinio stiliaus vienas iš kelių pavyzdžių, turintis labai ryškias to stiliaus žymes“, – BNS sakė architektūros istorikė Jolita Kančienė.

Šiam pastatui didelė svarba teikiama Kaunui rengiantis pretenduoti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, Kauno valdžia pastate matytų reprezentacines ir kultūrines erdves.

Vis dėlto šią savaitę Kauno taryboje iškeltas siūlymas savivaldybei siekti perimti pašto pastatą nebuvo svarstytas, valdantiesiems teigiant, jog vien jo turėjimas pastato problemų neišspręs.

Svarstant, kas ir ką turėtų daryti su pašto pastatu, kelis metus nešildomas statinys nyksta, o jo būklė, J.Kančienės vertinimu, jau dabar yra kritinė.

Išskirtinis, galintis sudominti UNESCO

Kauno centrinis paštas buvo pastatytas 1930–1932 metais. Laisvės alėjoje stovintis pastatas išskirtinis savo tautinio stiliaus ir modernizmo derme, prabangiu vidaus interjeru. Pasak J.Kančienės, tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu unikalus pastatas.

„Ornamentai fasade, langų rėmai kaip medžio pjaustiniai, jau nekalbant apie interjerą, kur grindims yra panaudotas liaudies raštų ornamentas. Tai pats ryškiausias tautinio lietuviško stiliaus modernizmo pavyzdys“, – kalbėjo architektūros istorikė.

Jos teigimu, tai, kad pastate atsiskleidžia lietuviškasis architektūrinis stilius, padaro jį unikalų ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei pasaulio architektūros kontekste. Dėl šios priežasties būtent šis pastatas galėtų būti vienas iš esminių argumentų, siekiant Kauno architektūrą įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

„Mes UNESCO nenustebinsime savo avangardiniais sprendimais, inovacija – mes galime tik savitumu nustebinti ir sudominti. Tai va šitas yra vienas iš pagrindinių objektų“, – teigė J.Kančienė.

Pasak Kauno vicemero Simono Kairio, centrinis paštas, rengiant paraišką UNESCO, iš tiesų yra vienas iš pagrindinių akcentų. Pastato klausimas, jo teigimu, ne kartą keltas tiek kalbant su jo valdytojais, tiek Vyriausybėje.

Siūlyta jį įtraukti į Lietuvos šimtmečio minėjimo programą ir vietoj paminklų atgaivinti šią istoriškai miestui svarbią erdvę.

„Buvo klausiama, kokių paminklų norite 2018 metais švenčiant valstybės šimtmetį. Mes nenorime paminklų, nenorim kažkokios skulptūros. Norim, kad tokia proga atsirastų gyvas objektas, turintis simbolinę reikšmę tam, kas buvo prieš šimtą metų“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu keturių aukštų pastate naudojama vos penktadalis patalpų – pagrindinė pašto salė, kurioje veikia centrinis Kauno paštas. Likusios patalpos jau kelerius metus stovi tuščios ir nešildomos. Kauno savivaldybės vertinimu, čia galėtų įsikurti miesto muziejus, menininkų rezidencijos ir kitos visuomenei atviros erdvės.

„Buvome paruošę vizijas, kas galėtų atsirasti, kokios erdvės. Nuo muziejinės erdvės iki modernizmo architektūros tyrimų centro, menininkų rezidencijų... Surandame tokias veiklas, kurios kažkiek ir save išlaikytų, mažintų išlaikymo kaštus“, – sakė S.Kairys.

Pašto erdvės įtrauktos ir į Kauno paraišką, siekiant tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.

Turėtų tapti valstybės garbės reikalu

Vis dėlto šią savaitę buvusiam merui, konservatoriui Andriui Kupčinskui, pateikus siūlymą siekti pastatą perimti savivaldybei, jis nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. Pasak A.Kupčinsko, akivaizdu, kad „Lietuvos paštas“ šiuo pastatu nepasirūpins, tuo tarpu Kauno miestui jis yra svarbus ir reikalingas.

„Praėjusioje kadencijoje mums pavyko iš privačių rankų susigrąžinti „Romuvos“ kino teatrą, Dainų slėnį, tai kitas toks vertas dėmesio objektas, kuris tikrai reikalingas miesto reikmėms, būtų centrinis paštas: „Lietuvos paštas“ tikrai nesiims jokių veiksmų dėl jo prikėlimo naujam gyvenimui, neinvestuos į jį“, – kalbėjo A.Kupčinskas.

Jis nerimavo, kad pastatui likus „Lietuvos pašto“ balanse, Kauno centrinis paštas ilgainiui gali būti privatizuotas – tuomet jį panaudoti taptų dar sunkiau.

Tuo tarpu Kauno vicemeras S.Kairys pastebi, kad vien perimti pastato nepakaktų – tai padarius dar reikėtų didžiulių investicijų.

„Istorija nesibaigs, jeigu mes tik jį perimsime, ar nupirksime už realią kainą, ar už simbolinę, ar jis mums kažkaip bus perduotas – tai tik viena medalio pusė. Kita pusė reikalauja labai daug investicijų – tai būtent pastato būklės pagerinimas ir kažkokios veiklos išsukimas būtent šiame objekte, kad jis būtų gyvas“, – kalbėjo vienas iš Kauno vadovų.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pastatas turi savininką, kuris ir yra atsakingas už reprezentacinio objekto priežiūrą. Ėmus gelbėti visus vertingus Kauno pastatus, vicemero svarstymu, vėliau gali prisireikti įsigyti ir kitus šiuo metu tuščius stovinčius miesto tarpukario architektūros simbolius – pavyzdžiui, KTU priklausantį „Pienocentro“ pastatą.

„Problema, kad tie objektai turi aiškius šeimininkus, kurie turėtų būti suinteresuoti tokios vertybės turėjimu ir jos puoselėjimu“, – įsitikinęs S.Kairys.

Jis tikisi, kad atkreipti valstybės dėmesį į Kauno reprezentacinių pastatų problemą pavyks tuomet, kai įsibėgės paraiškos UNESCO procesas: tuomet centrinio pašto klausimas taps nebe Kauno, o „visos valstybės garbės reikalu“.

„Lietuvos pašto“ atstovas spaudai Tomas Bašarovas BNS teigė, kad bendrovė puikiai supranta pastato istorinę svarbą.

„Pagal galimybes ir toliau užtikrinsime pastato priežiūrą, esant poreikiui bus atliekami fasado ar kiti remonto darbai. Dėl Kauno centrinio pašto svarbos miestui ir bendrovei – pastatui neleisime sunykti“, – sakė T.Bašarovas.

Jis taip pat patikino, kad „bent jau trumpalaikėje perspektyvoje Kauno centrinio pašto realizavimas rinkoje nėra numatytas“.

Tačiau kol svarstoma, kaip geriausia būtų pasirūpinti pastatu ir kas tą turėtų daryti, J.Kančienės vertinimu, tam laiko yra gana nedaug – dar kelios, o gal ir viena žiema pastato viršutiniams aukštams, kurie stovi nešildomi, gali būti lemtingos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"