TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Istorijos faktai, išplaukę iš nežinios

Tauragės krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas V.Kovšovas susirinkusiems pristatė unikalią dokumentų ir fotografijų kolekciją. Romualdo Vaitkaus ("Tauragės kurjeris") nuotrauka

Tauragės krašto muziejus praturtėjo unikaliais, nežinomais, niekur nepublikuotais eksponatais. Tarsi iš nežinios išplaukę dokumentai, nuotraukos atskleidžia Tauragės – pasienio miesto –praeities vaizdą.

Nuo XIX amžiaus pabaigos iki šių dienų kauptoje kolekcijoje – pasienio kariškių gyvenimas, šeimų ūkinė veikla, stačiatikių bažnyčia ir daugelis kitų dalykų. Šį turtingą dokumentų ir fotografijų rinkinį istorijos žinovas Edmundas Mažrimas vadina labai vertingu.

Dovana muziejui

Tauragės krašto istorija dar pilna paslapčių ir neprirašytų puslapių. Tai dar kartą įrodė iki šiol nežinomus istorijos aspektus atskleidusi dovana. Jurbarkiškis Andrius Šašys muziejui dovanojo didžiulį pluoštą fotografijų ir dokumentų – laiškų, atvirukų, kvitų, čekių, vekselių, žemėlapių ir kt. Visa tai jis rado nusipirkęs senus baldus iš Jono Tarozos, gyvenusio Tauragės rajono Sutkų kaime. Pastarasis buvo paveldėjęs sodybą su baldais iš Šamšūros.

Pasak praėjusią savaitę šią dovaną visuomenei pristačiusio Tauragės krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojo Viktoro Kovšovo, Šamšurų šeimos dokumentai, nuotraukos – vertingas Tauragės istorijos šaltinis. Jis neabejotinai sulauks gilesnio tyrinėjimo ir taps ne vieno mokslinio darbo pagrindu. Žinoma, prieš tai dar laukia milžiniškas darbas – visus šiuos dokumentus reikia susisteminti ir išanalizuoti.

Dalis nuotraukų sudėtos į unikalų specialiai šioms nuotraukoms pagamintą albumą. Jis, direktoriaus pavaduotojo manymu, irgi nusipelno būti restauruotas.

– Netrukus važiuosime fotografuoti ir baldų, kuriuose rasti dokumentai, – sakė V.Kovšovas.

Liks Tauragėje

Ar muziejui padovanoti dokumentai neiškeliaus iš Tauragės, galbūt jų gviešis kiti, didesni muziejai?

– Neseniai sulaukėme žinios, kad Tauragės žydų liaudies banko dokumentai, prieš kurį laiką Kultūros paveldo departamento sprendimu išvežti į Vilnių, kad juos įvertintų kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija, mums bus grąžinti, – informavo V.Kovšovas. – Taigi tikiu, kad ir dabar gautas dokumentų rinkinys liks mūsų muziejaus nuosavybė.

Pasak jo, visi dokumentai ir fotografijos bus suskaitmeninti ir sukelti į internetą, kad su jais galėtų susipažinti visi.

– Juk visiškai realu, kad kur nors Rusijos gilumoje, kur Šamšuros turėjo daug giminių, ar bet kur kitur pasaulyje gyvenantys žmonės šiose nuotraukoje atpažins savo artimuosius, apie kuriuos daugelį metų neturėjo jokių žinių, – sakė V.Kovšovas.

Šeimos istorija

Emilijonas Šamšūra Tauragėje apsigyveno XIX a. Jis tarnavo kariuomenėje, Tauragės pasienio brigadoje, vyresniuoju raštininku. Po Pirmojo pasaulinio karo E.Šamšūra dirbo Tauragės miškų urėdijoje. Du jo sūnūs tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Vienas jų, Georgijus (Jurgis) – Tauragėje. Šeima įsigijo žemės Sutkų kaime, ūkininkavo, dirbo kolūkyje. Deja, nei Georgijus, nei seserys neturėjo palikuonių, tad šeimos istorijos tęstinumas nutrūko.

Dokumentai, fotografijos gali būti tiriami įvairiausiais aspektais. Pavyzdžiui, yra unikalių nuotraukų, kuriose įamžinti E.Šamšūros bendradarbiai kariškiai, saugoję karinės Rusijos imperijos sienas – ir generolai, ir eiliniai kazokai, jų žmonos ir vaikai.

Dokumentuose galima atsekti tarpukario, XX a. 3–4 dešimtmečio, karo, pokario, tarybinių laikų šeimų ūkių veiklą: tai pardavimų, mokesčių, prievolių kvitai, paskolos ir kt.

Nemažai dokumentų apie Tauragės miškų urėdiją. Jie bus ypač įdomūs Tauragės miškininkams, dar neseniai galvojusiems, kad jų įmonės istoriją liudijančių dokumentų išlikę labai mažai.

Yra ir unikalių dokumentų, atskleidžiančių visiškai naujų duomenų apie stačiatikių bažnyčios veiklą. E.Šamšura ir jo sūnus Georgijus (Jurgis) ilgus metus buvo stačiatikių religinės bendruomenės administratoriai (ne dvasininkai). Antai 1941 m. kvitų knygelė liudija, kad nors prasidėjo karas, stačiatikių bažnyčia veikė, litus keitė reichsmarkės, o pagrindinis bažnyčios pajamų šaltinis buvo prekyba žvakėmis.

Rinkinys labai įdomus ir kaip to laikotarpio fotografijos istorija. Jame pilna nuotraukų, kurios darytos ne tik Tauragėje, bet ir Panevėžyje, Raseiniuose, Tilžėje ir kitur.

Daug labai ir unikalių senovinių atvirukų.

– Rinkinys išties turtingas ir labai vertingas, – paprašytas išsakyti savo nuomonę apie dovaną muziejui, sakė paveldosaugininkas E.Mažrimas. – Unikalu, kad jis apima labai ilgą laikotarpį. Visi šie dokumentai, nuotraukos leis plačiau atskleisti Tauragės praeities uždangą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"