Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Istorinę jachtą vėto politinės bangos

 
2017 09 29 16:00
Ruslano Roko Arbušausko nuotrauka

Klaipėdos miesto savivaldybė niekaip neapsisprendžia, ką daryti su jai priklausančia ir kapitalinio remonto reikalaujančia garsiąja jūrine jachta „Lietuva“. Vieni politikai įsitikinę, kad pasaulį apiplaukusį laivą reikia sutvarkyti, kiti tikina, esą jo vieta – ant kranto, muziejuje, ir siūlo pirkti naują.

Neseniai nutarta kreiptis į Vyriausybę ir prašyti valstybės paramos, nes jachtos remontui reikia apie 200 tūkst. eurų. Kaip būtų elgiamasi, jei ministrų kabinetas į prašymą neatsižvelgtų, lieka neatsakyta.

„Ši jachta – ne vien laivas, bet ir gyvoji istorija. Sąjūdžio aušroje ji nešė žinią apie Lietuvos nepriklausomybės siekį, jachtoje išaugo ne viena buriuotojų karta. Dabar patekome į aklavietę. Buvo numatyta, kad kitąmet minint valstybės atkūrimo šimtmetį skleistume šią žinią leisdamiesi į odisėją su „Lietuva“ po Baltijos jūrą. Tačiau dabar neaišku, ar galėsime tai padaryti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jachtos „Lietuva“ kapitonas Osvaldas Kudzevičius.

Uostamiesčio politikams teks apsispręsti, ar jachtai „Lietuva“ ir toliau bus lemta skrosti bangas.

Žvilgsniai į Vilnių

Nors apie vis prastėjančią techninę dabar jau 41 metus skaičiuojančios jachtos „Lietuva“ būklę kalbėta ne kartą, tik šiemet klausimas persikėlė į uostamiesčio tarybos politinį lygį.

Šių metų pabaigoje baigiasi Klaipėdos miesto savivaldybės ir klubo „Ostmarina“, eksploatuojančio ir prižiūrinčio laivą, panaudos sutartis. Be to, kitąmet bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis, kurio renginiuose numatytas vaidmuo išskirtinei savo istorija jachtai. Neseniai surinkta apie 140 buriuotojų, pasisakančių už laivo išsaugojimą, parašų.

Šią savaitę posėdžiavusi uostamiesčio tarybos Jūrinių ir vidaus reikalų komisija nusprendė prašyti Vyriausybės skirti lėšų jachtai remontuoti. Visgi patys Klaipėdos politikai pripažįsta, jog tikėtis pagalbos iš centrinės valdžios būtų pernelyg naivu, nes ji esą jau ne kartą pademonstravo mažai tesirūpinanti jūriniais reikalais.

„Tačiau bandysime. Nepakaks vien raštą išsiųsti, teks važiuoti ir tiesiogiai susitikti su premjeru Sauliumi Skverneliu. „Lietuva“ – okeaninė jachta, jos išlaikymas – labai brangus, kasmet reikia ką nors remontuoti, taisyti. Jei Vyriausybė galėtų didžiąja dalimi prisidėti prie reikiamos 200 tūkst. eurų sumos, sutvarkytas laivas dar galėtų plaukioti apie 10 metų. Bet mąstome ir apie kitą variantą – savivaldybei pirkti naują jachtą, galinčią kainuoti apie 500 tūkst. eurų. Taip buvo apsispręsta ir tarybos kolegijoje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė minėtos komisijos narys Vytautas Čepas.

Kartu jis pripažino, kad ir remontuoti „Lietuvą“, ir pirkti naują jachtą neapsimokėtų. „Žinoma, keistai atrodo, kad Klaipėda nesugeba išlaikyti vienos jachtos. Tačiau reikia apsispręsti, ar verta investuoti į ją žinant, kad kaskart teks ieškoti lėšų einamajam remontui. Gal protingiau būtų „Lietuvą“ pagarbiai pastatyti ant kranto ir eksponuoti kaip muziejinę vertybę“, – svarstė V. Čepas.

Gyvoji istorija

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas aiškino, esą uostamiestis bet kuriuo atveju neliks be plaukiojančios „Lietuvos“.

„Ar tai bus senoji „Lietuva“, ar „Šimtmečio Lietuva“. Tačiau, mano manymu, reikia pasistengti išlaikyti funkcionalų dabartinį laivą, nes atiduoti jį muziejui – per anksti. Naujos jachtos pirkimas gali trukti metus ar net kelerius, nes viešųjų pirkimų procedūros yra sudėtingos. Klaipėdai svarbu, kad „Lietuva“ dalyvautų valstybės atkūrimo šimtmečio renginiuose, todėl esu už laivo remontą“, – „Lietuvos žinioms“ savo poziciją dėstė jis.

Tačiau savivaldybės biudžete lėšų jachtos remontui kol kas nenumatyta.

VšĮ „Klaipėdos šventės“ vadovas Romandas Žiubrys teigė, kad naują jachtą įsigyti galima, tačiau neįmanoma nusipirkti istorijos.

„Kiek žinau, planuojama „Lietuvos“ odisėja po Baltijos jūros šalių sostines būtų vienintelis jūrinis akcentas, minint valstybės atkūrimo šimtmetį. Būtų labai liūdna, jei „Lietuva“ nebegalėtų atlikti šios misijos ir ją tektų pakeisti kitu laivu. Reikia suvokti, kad kalbame ne vien apie jachtą, bet ir apie gyvąją istoriją, jūrinės valstybės simbolį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

R. Žiubrio įsitikinimu, privalu pasinaudoti galimybe išsaugoti „Lietuvą“.

„Sąjūdžio aušroje žmonės iškėlė Trispalvę ir plaukė į JAV, nešė žinią apie šalies siekius iškovoti nepriklausomybę. Jie labai rizikavo, nežinojo, į kokią Lietuvą sugrįš. Tokių dalykų nenusipirksi, nepakartosi. Jachta žinoma, yra garsi visame Baltijos jūros regione, ji reiškia labiau emociją. Dabar ją nurašyti ir iškelti į krantą, paversti muziejumi būtų didelė netektis. Juolab kad jachtos konservavimas, laikymo sąlygų sukūrimas taip pat daug kainuotų“, – kalbėjo jis.

Anot paveldosaugininko ir uostamiesčio tarybos nario Laisvūno Kavaliausko, kitose valstybėse istorinius laivus stengiamasi išlaikyti kuo ilgiau ant vandens.

„Investuoja didžiulius pinigus, restauruoja, kad tik plaukiotų. Tai, jog jachta „Lietuva“ dabar yra tarp žemės ir dangaus, atspindi visos valstybės požiūrį į jūrinius reikalus. Savivaldybė blaškosi, iki šiol neapsisprendžia, ar pirkti naują laivą, ar remontuoti „Lietuvą“. Jau seniai reikėjo veikti, o dabar vėl tik diskutuojama“, – sakė jis.

Tylioji rezistencija

Paklaustas, ar nesulaukus finansinės paramos jachta kitąmet galėtų atlikti jai patikėtą šimtmečio misiją Baltijos jūroje, O. Kudzevičius tuo labai abejojo.

„Galėtume aplankyti nebent kokį nors artimesnį uostą. Jokioje regatoje tikrai negalėtume dalyvauti. Pastaruosius keletą metų iš Klaipėdos miesto savivaldybės gaudavome lėšų tik jaunųjų buriuotojų programai įgyvendinti, bet ne remonto darbams. Jiems pinigų skirdavo rėmėjai, tačiau ir su jais dabar nebegalime pasirašyti ilgalaikių sutarčių, nes baigiasi mūsų panaudos sutarties su savivaldybe terminas“, – niuansus atskleidė jachtos kapitonas.

Jis priminė, kad laivo savininkas – Klaipėdos miesto savivaldybė, o klubas „Ostmarina“ tik eksploatavo ir prižiūrėjo jachtą.

„Kreipėmės ir į Europos Sąjungos fondus, bet negalėjome gauti paramos, nes jachta priklauso savivaldybei. Būtini aiškūs sprendimai, nes kalbame apie mūsų šalies istorijos dalį, o ne šiaip paprastą laivą, dalyvavusį regatose“, – pažymėjo O. Kudzevičius.

Jis prisiminė, kad dar sovietmečiu įsigijus jachtą norėta ją pavadinti „Lituanica“, tačiau tam griežtai pasipriešino Maskva.

„Tada kažkaip pavyko pasiekti, kad vardas būtų „Lietuva“. Vienu metu tai buvo didžiausia jachta visoje Sovietų Sąjungoje. Kaip ir „Žalgirio“ krepšinio klubui, „Lietuvai“ sportinės varžybos reiškė gerokai daugiau. Tai buvo ir politika, tylioji rezistencija. O vėliau „Lietuva“ tapo vienu Sąjūdžio, laisvės simbolių“, – pasakojo kapitonas.

Ši jachta 1989 metais kartu su „Audra“ ir „Daile“ plaukė per Atlanto vandenyną skelbdamos žinią apie mūsų krašto nepriklausomybės siekį. Iš trijų laivų dabar tik „Lietuva“ vis dar plaukioja.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"