TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Istorinėse kapinėse – svetimi kryžiai

2015 11 05 6:00
Šie seni kryžiai buvo paimti iš kapinių Žemaitijoje ir savavališkai pastatyti Mažosios Lietuvos kapinaitėse. Kultūros paveldo departamento nuotraukos

Vakarų Lietuvos paveldosaugininkai neseniai išnarpliojo makabrišką istoriją – svetimais, iš kito krašto atvežtais kryžiais papuošusieji mirusiųjų protėvių kapus istorinėse kapinaitėse turės juos grąžinti į buvusią vietą.

Praėjusį mėnesį valstybės saugomose Klaipėdos rajono Birbinčių kaimo kapinaitėse buvo pastatyti devyni seni metaliniai kryžiai, kuriuos entuziastai paėmė ir atvežė iš visai kitame regione – Kelmės rajone – esančių kapinių.

„Tai – istorijos klastojimas. Juk valstybės saugomose, Mažajai Lietuvai priskiriamo Birbinčių kaimo kapinaitėse buvo laidojami evangelikai liuteronai, o pastatė katalikiškus kryžius iš visiškai kito etnografinio regiono. Pareikalavome juos demontuoti ir grąžinti atgal į Žemaitiją“, – LŽ pabrėžė Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Pašalinti savavališkai pastatytus kryžius nurodyta iki kitų metų gegužės 1-osios. Kitu atveju savavaliautojai bus nubausti iki 800 eurų baudomis.

Išsivežė kryžius

Klaipėdos rajone, netoli Dovilų miestelio, ant kalvos esančiose Birbinčių kaimo kapinaitės, veikusiose XIX-XX amžiaus viduryje, pagal evangelikų liuteronų tradicijas buvo laidojami vokiečiai bei mažlietuviai. Šis istorinis paminklas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės.

Dovilų bendruomenė stengiasi prižiūrėti šias senas kapines. Tačiau geranoriškumas peržengė sveiko proto ribas – Birbinčių kapinaitėse staiga atsirado devyni seni metaliniai kalti kryžiai. Paaiškėjo, kad entuziastingi žmonės taip panoro paženklinti vietas, kuriose buvo palaidoti senieji Birbinčių kaimo gyventojai, nes nebeliko kapaviečių mažosios architektūros elementų.

Paaiškėjo, kad keli iniciatyvą parodę Dovilų gyventojai kryžius rado Kelmės rajono Užvenčio kapinėse. Viena moteris pasakojo ten lankanti tėvo kapą, tad pamačiusi į eilę sustatytus nenaudojamus kaltinius kryžius pasitarė su kapų prižiūrėtoja. Esą išgirdusi, kad kryžiai bus panaudoti gerais tikslais, ši leido juos išsivežti.

Parsivežtus, kaip spėjama, XX amžiaus pradžioje arba viduryje gamintus ir kultūrinę vertę turinčius metalinius kryžius doviliškiai patys restauravo, nudažė ir įcementavo tose Birbinčių kapinaičių vietose, kur būta senųjų kapų. „Dirbome todėl, kad kapus reikia išsaugoti ateities kartoms“, – taip savo veiksmus motyvavo entuziastai. O kokią teisę leisti išsivežti meniškus kryžius iš Kelmės rajono veikiančių ir į vertybių registrą neįtrauktų Užvenčio kapinių turėjo jų prižiūrėtoja, belieka spėlioti.

Iškraipoma istorija

Apie savivalę sužinoję ir į Birbinčių kaimo kapinaites atvykę paveldosaugininkai išties rado devynis metalinius kryžius.

Laisvūnas Kavaliauskas. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

„Pirmiausia akcentuočiau moralinį aspektą, nes tie iš Kelmės rajono atvežti kryžiai stovėjo ant konkrečių žmonių kapų. Kryžiai nėra beasmeniai, kaip ir antkapiniai paminklai su iškaltais duomenimis apie mirusįjį. Už tuos kryžius palaidotųjų artimieji mokėjo pinigus, juos ašaromis laistė“, – sakė L. Kavaliauskas.

Paveldosaugininkas akcentavo ir svarbesnį – istorinį momentą, kuris turėtų būti aiškus visiems Lietuvos gyventojams, jei sugalvotų panašiai elgtis. „Birbinčių kapinaitės yra liuteroniškos ir priklauso etnokultūriniam Mažosios Lietuvos arealui. Čia metaliniai kryžiai būdavo statomi absoliučiai kitokie: platūs, būdingi šiam regionui. Iš Kelmės atvežtieji nė iš tolo neprimena vokiškųjų kryžių nei ornamentika, nei stilistika. Tad kokią informaciją gautų po dešimties ir daugiau metų valstybės saugomose kapinaitėse apsilankę istorijos tyrinėtojai ir radę šiuos svetimkūnius?“ – svarstė jis.

Klaidą pripažino

Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė LŽ sakė, kad dalis bendruomenės narių vis dar piktinasi pavaldosaugininkų nurodymu grąžinti kryžius į Kelmės rajoną, tačiau daugelis pagaliau suvokė padarę klaidą.

„Ne visi žmonės domisi istorija, todėl jie nesuprato, kad elgiasi blogai. Jie norėjo pagerbti mirusiuosius Birbinčių kapinaitėse, paženklinti kapavietes, kurių beveik nematyti. Ir nepagalvojo, kad iš kito etnografinio regiono kapinių imti kryžius yra negerai. Paveldosaugininkai mums tai išaiškino, todėl kryžiai bus nuvežti atgal į Užvenčio kapines“, – teigė seniūnė.

N. Ilginienė informavo, kad dabar svarstoma idėja pagaminti naują, pagal XIX-XX amžiaus vidurio stilistiką atitinkantį Mažajai Lietuvai būdingą metalinį kryžių ir jį pastatyti Birbinčių kapinaitėse. „Atvežti žemaitiški kryžiai ten negali būti. Padaryta klaida ir ją atitaisysime, nors ne iš piktos valios žmonės savo lėšomis gabeno tuos kryžius, statė“, – tikino ji.

Jei iki gegužės 1-osios svetimi kryžiai nebus pašalinti iš kapinaičių ir grąžinti į jų pirminę vietą, tuos kryžius atvežusiems ir stačiusiems asmenims gresia administracinė atsakomybė ir piniginė bauda nuo 144 iki 870 eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"