TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Istorinius antkapius Klaipėdos valdžia... pamiršo

2013 02 21 5:54
Prūsijos ir Memelio miesto laikus menantys senųjų klapėdiečių antkapiai dulka KU patalpose. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

Beveik prieš metus Klaipėdos universiteto (KU) teritorijoje netikėtai rasti į kareivinių pamatus įmūryti XIX-XX amžiaus uostamiesčio elito atstovų antkapiai dabar niekam nereikalingi.

Iki šiol neaišku, kas bus daroma su istorinėmis ir paveldosaugos vertybėmis - 21 antkapinė plokštė su iškaltomis žymių klaipėdiečių pavardėmis iki šiol nesulaukia jokio Klaipėdos valdžios dėmesio. Antkapiai dulka KU patalpose, o apie jų tolesnį likimą ir galimą panaudojimą užsimena tik istorikai, svarstantys, kad galbūt plokštes būtų galima įmūryti į ketinamos atstatyti Šv. Jono bažnyčios sienas arba pastatyti miesto centre esančiame Skulptūrų parke, atsiradusiame ant senųjų kapinių.

Iš sovietinių kareivinių pamatų ištraukti antkapiniai paminklai reikšmingi tuo, kad pasakoja apie okupantų naikintą Klaipėdos istorijos laikotarpį, kai Klaipėda buvo laikinoji Prūsijos karalystės sostinė ir klestintis Vokietijos imperijos miestas Memelis.

Istoriškai itin vertingi

Istorikų teigimu, sovietinės okupacijos metais anuometinės valdžios nurodymu buvo naikinama viskas, kas Klaipėdoje buvo pastatyta vokiečių ar prūsų laikais. Todėl negailestingai buvo elgiamasi net su sakralinėmis vietomis - miesto kapinėmis. Toje vietoje, kur prieš keletą dešimtmečių buvo įrengtas Skulptūrų parkas, palaidota per 40 tūkst. senųjų klaipėdiečių, tačiau antkapių beveik neišlikę.

Paaiškėjo, kad jų antkapių plokštės buvo naudojamos kaip paprasčiausia statybinė medžiaga pamatams sovietmečiu statant įvairius pastatus. Ir pernai pavasarį, griaunant vieną iš KU teritorijoje esančių sovietinių kareivinių, jų pamatuose rasta 21 antkapinė plokštė. Radinys istorikų iš pradžių pernelyg nenustebino, o nuostabą sukėlė žmonių pavardės, iškaltos antkapiuose, ir jų pačių kilmė.

Įdomiausias radinys - iš Alpėse aptinkamo akmens diorito padaryta cilindro formos urna su kniedėmis. Kaip paaiškėjo, ji buvo skirta buvusiam miesto tarėjui, Švedijos garbės konsului ir pirkliui Augustinui Straussui bei jo žmonai. Mokslininkai iššifravo epitafiją ir nustatė, kad sutuoktiniai galėjo būti mirę Šveicarijoje, bet palaidoti Klaipėdoje.

Kitas įrašas byloja, kad antkapį pastatė buvusios Augustės Viktorijos mergaičių gimnazijos auklėtinės savo mylimam mokytojui. Po tyrimų paaiškėjo, kad antkapį moksleivės užsakė ne pas vietinius akmentašius, o A.Pelz įmonėje, kurios būstinė buvo anuometiniame Kionigsberge (dabar - Kaliningradas), o filialas - Tilžėje (dabar - Sovetskas). Esą toks faktas įrodo senųjų klaipėdiečių pagarbą mokytojams, socialinę padėti ir jų turtus.

Neranda vietos

KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė dr. Silva Pocytė LŽ teigė, kad per beveik metus uostamiesčio merijos atstovai istoriniais radiniais taip nė sykio ir nepasidomėjo.

"Kolegos iš kitų miestų stebėjosi ir sveikino mus su tokiu vertingu radiniu, o iš oficialiosios miesto valdžios niekas net nepaskambino... Dabar tos plokštės saugomos mūsų instituto patalpose, tačiau antkapiai neturi būti paslėpti nuo visuomenės akių. Juose parašyta senosios, turtingosios Klaipėdos istorija, kurios likučių labai nedaug belikę", - pasakojo mokslininkė.

Vienas iš galimų sprendimo variantų - pastatyti juos Skulptūrų parke, iš kapinių virtusiu miestiečių vaikų labai mėgstama vieta. Dalyje parko dar yra išlikę keletas senų antkapių, memorialinių paminklų. "Jeigu būtų apsispręsta tą dalį paversti memorialine, galima būtų įrengti savotišką Atminimo alėją ir tuos antkapius ten perkelti. Tačiau dėl Skulptūrų parko ateities iki šiol nepriimta jokių sprendimų, nauja jo panaudojimo visuomenės poreikiams koncepcija tik kuriama, tad neaišku, ar antkapiai apskritai ten gali būti", - pripažino ji.

Dar vienas variantas - įmūryti plokštes į ketinamos atstatyti Šv. Jono bažnyčios prie Jono kalnelio, senamiestyje, vidines sienas. Tačiau kol kas šventovės atstatymas vyksta tik simboliškai: pernai tebuvo padėtas kertinis akmuo.

Namai ant antkapių

Istorikas ir Klaipėdos miesto tarybos narys Vygantas Vareikis pripažino, kad grąžinti antkapius į Skulptūrų parką gali būti istoriškai neteisinga. "Juk kai statė tas kareivines 1952 metais, senosios kapinės dar veikė, tad gal tie antkapiai paimti iš dabartinio Vitės kvartalo senųjų kapinių, kurių taip pat nebėra? O rasti antkapiai išties vertingi, juoba kai Klaipėdoje nebelikę jokių centrinių miesto kapinių. Dabar reikia politinio sprendimo, architektų nuomonės, tegul kol kas tie antkapiai guli", - siūlė jis.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys LŽ tikino, kad muziejaus saugyklose jau yra dešimt XIX-XX amžiaus laikų antkapių. "Jie taip pat buvo rasti po pastato pamatais, tik Klaipėdos Mažojo kaimelio kvartale. Uostamiestyje, matyt, yra daugybė pastatų, į kurių pamatus sovietiniais laikais buvo įmūryti senųjų klaipėdiečių antkapiniai paminklai, tokių "paklydusių" antkapių senamiestyje ir istorinėje miesto dalyje gali būti tūkstančiai", - teigė istorikas.

Jis taip pat pripažino, kad KU teritorijoje rasti sovietų išniekinti antkapiai yra vertingi istoriškai, nes juose yra daugiau informacijos, nei galima aptikti senose gyventojų surašymo knygose.

"Žinoma, tuos antkapius galime ir mes priglausti, bet jie bus neprieinami visuomenei, padėti saugyklose. Tačiau visų tokių dabar rastų ar randamų antkapinių plokščių muziejus negalės saugoti, turi ką nors galvoti ir daryti miesto valdžia", - pripažino jis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėja Edita Petrauskienė LŽ pripažino, kad vertingų istorinių antkapių likimas oficialiai nesvarstytas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"