TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Jau pakvipo pirmosiomis stintomis

2011 11 26 6:00

Uostamiesčio ir kitose pajūrio prekyvietėse jau galima įsigyti tikrų lietuviškų stintų. Kituose krašto miestuose pardavinėjamos iš Latvijos atvežtos žuvelės, kurių mūsų žvejai net nevadina stintomis. 

Klaipėdietis Alfonsas LŽ sakė pirmųjų stintų iš žvejų nusipirkęs dar praėjusį savaitgalį. "Net nustebau jas pamatęs. Iš pradžių pamaniau, kad ir mūsiškiai pardavinėja latviškas. Tačiau jos buvo tikrai didelės, gerokai didesnės, nei paprastai būna latviškos. Parsinešęs namo net pamatavau - kai kurios siekė 17-18 centimetrų", - gyrėsi vyriškis. Jis teigė už stintų kilogramą nusiderėjęs iki 13 litų.

Stintos ir stintaitės

Šiandien klaipėdietis žvejys Virginijus Jurkus uostamiestyje ketina parduoti keliasdešimt kilogramų agurkais kvepiančių sidabražvynių. "Patys jas gaudome, tai ir kaina bus mažesnė - po 12 litų už kilogramą. O turguje perpardavėjai už jas prašo net po 16 litų", - sakė žvejys.

Jis juokėsi iš kituose krašto miestuose pardavinėjamų žuvelių, kurių kilmės šalis nurodoma Europa. "Tai latviškos stintaitės. Jų stintomis net nevadinu, nes jos neturi jokio kvapo", - šaipėsi žvejys. 

Jis sakė šią savaitę tinklų mesti į priekrantę plaukęs kiekvieną dieną. Tačiau ar plauks savaitgalį, priklausys nuo oro. "Prognozuojamas iki 30 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Per tokią audrą tikrai neplauksime. Palauksime, kol vėtra aprims, o trečiadienį ar ketvirtadienį - žiūrėsime", - svarstė žvejys.

V.Jurkus teigė matęs, kad stintas meškerėmis nuo šiaurinio molo gaudo ir mėgėjai: "Tik kol kas jų dar nedaug, nes ir stintų kol kas nėra daug."

Kaltina latvius

Žiemą stintos iš Baltijos jūros pro Kuršių marias migruoja iš šiaurės į Nemuno deltą, kur yra jų nerštavietės. Prasidėjus tikrajam stintų sezonui, jos iš pradžių būriuojasi jūroje ties Melnrage, netoli Klaipėdos uosto vartų. Vėliau šios žuvelės plaukia į Kuršių marias, iš ten pasiekia Juodkrantės, Preilos, o galiausiai ir Nidos krantus bei Nemuno žemupį.

Praėjusį sezoną pirmosios stintos atplaukė tik po Naujųjų metų. Rusniškis ichtiologijos mokslų daktaras Arvydas Švagždys teigia, kad tai galėjo lemti kenkėjiška kaimyninės Latvijos žvejų veikla.

A.Švagždys tvirtina surinkęs pakankamai duomenų, kad galėtų pagrįsti šį savo teiginį. "Sugaunamų stintų kiekiai Baltijos jūroje, Latvijos teritoriniuose vandenyse, nuo 2007 metų ėmė sparčiai augti. Prieš penkerius metus, 2006-aisiais, latviai sugavo apie 700 tonų stintų, 2007-aisiais - 1 600 tonų, o 2009 metais - beveik 2000 tonų", - įrodinėjo A.Švagždys.

Sugauna vis mažiau

Tuo metu lietuvių sužvejoti laimikiai net dešimtkart sumenko. Mūsų krašto žvejai Baltijos priekrantėje 1999-aisiais sugavo per 200 tonų, 2007 metais apie 100 tonų, o pernai - tik 17 tonų stintų. Mažiau sugauna ir Kuršių mariose bei Nemuno žemupyje tinklus traukiančios įmonės. Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet Kuršių mariose sugautos tik 2 tonos, Nemuno žemupyje - 109 tonos. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"