TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Jaunimo nedarbą mažina tik emigracija?

2013 01 30 16:24
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Jaunimo nedarbas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje yra viena opiausių problemų. Nors darbdaviai įvairiomis subsidijomis ir projektais viliojami įdarbinti jaunus žmones, jie, taip ir neradę pragyvenimo šaltinio savame krašte, iškeliauja į užsienį, rašoma portale sekunde.lt.

Statistika rodo, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas mažėja. Tačiau ar skaičiai atspindi realią jaunimo nedarbo problemą? Ar nėra taip, kad duomenis koreguoja tik emigracija? Net prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad pažanga sprendžiant jaunimo užimtumą nėra pakankama, jauni žmonės nesulaukia realios pagalbos. Darbo birža giriasi gerėjančiais rodikliais, bet neaišku, ar taikomos priemonės yra tvarios ir kaip tai veikia jaunimo nedarbo mažėjimą.

Panevėžio jaunimo organizacijų atstovai „Sekundei“ teigė, kad jaunimo nedarbo problema nėra vien tik burbulas ar pliki statistiniai skaičiai. Praktiškai kiekvienas jaunas žmogus susiduria su ja. Vieniems pavyksta įsidarbinti lengviau, kitiems – sunkiau. O dar kiti, taip ir nesulaukę sau tinkamo darbo pasiūlymo, išvyksta užsidirbti į užsienį.

Pasak jaunimo organizacijos „JCI Panevėžys“ prezidentės Redos Daugelavičiūtės, nedarbas – pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug jaunų žmonių emigruoja į kitas šalis. „Jaunimo nedarbas – tikrai didelė problema. Patiems kurti verslą ar dirbti pagal individualiosios veiklos pažymėjimą jaunam žmogui labai sunku, ne visi tam ryžtasi. O neturint darbo patirties darbdaviai nenori priimti į darbą. Todėl daugelis jaunų žmonių pasirenka lengviausią kelią – emigruoja. Svetur gali ir užsidirbti, ir įgyti patirties. Dalis emigruoja ir todėl, kad čia darbdavys jam gali pasiūlyti tik minimalų atlyginimą, o užsienyje už tą patį darbą galima uždirbti kone trigubai daugiau“, – „Sekundei“ teigė R. Daugelavičiūtė.

Jos manymu, darbdaviai turėtų kiek lanksčiau žiūrėti į dirbti ką tik pradedančiuosius. Galbūt daugiau studentų galėtų atlikti praktiką, kad ir nemokamai. Pats darbdavys turėtų sudaryti sąlygas įgyti reikiamos patirties. „Norėtųsi glaudesnio jaunimo organizacijų ir darbdavių bendradarbiavimo, kad darbdaviai lanksčiau žiūrėtų į patirties neturinčiuosius. Susidaro užburtas ratas: darbdavys nepriima jauno žmogaus, nes šis neturi patirties, bet kaip jos įgyti, jeigu nesudaroma galimybių, todėl daugelis ir išvyksta į užsienį, kur žmonės priimami ir be patirties, ten svarbiausia – noras dirbti“, –kalbėjo jaunimo organizacijos prezidentė.

Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ valdybos pirmininkas Borisas Bylinskis įsitikinęs, kad jaunimo nedarbo problema yra daugybės veiksnių išdava. Pati svarbiausia, anot B. Bylinskio, ta, kad darbdaviai nori jauno darbuotojo, bet jau baigusio mokslus ir turinčio bent kelerių metų darbo patirtį tos srities, kurioje ketina dirbti.

„Dažniausiai darbdavys nori patyrusio darbuotojo, o jaunas žmogus patirties neturi. Manyčiau, kad ir savanoriavimas ar priklausymas įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms taip pat galėtų būti laikoma darbine patirtimi. Juk kai kurie jauni žmonės dirba tose organizacijose, yra valdybos nariai, prezidentai, rūpinasi renginiais, bendrauja su įvairiomis organizacijomis, sprendžia problemas. Tai ne ką mažiau svarbi vadybinė patirtis, tačiau darbdaviams ji nė motais. Taip, sutinku, kad kartais ir jaunas žmogus nemoka tinkamai savęs pristatyti, atskleisti stipriųjų savo pusių, bet ir darbdaviai turėtų lanksčiau žiūrėti į jauną žmogų“, – įsitikinęs B. Bylinskis.

Dar viena problema, kodėl toks didelis jaunimo nedarbas, anot B. Bylinskio, yra ta, kad aukštosios mokyklos rengia darbo rinkai visiškai nepaklausius specialistus, o jauni žmonės profesiją renkasi ne pagal tai, ar baigę mokslus ras darbą, o pagal tai, ar ji prestižinė. Anot jo, reikėtų daugiau dėmesio skirti profesiniam orientavimui mokyklose, kad mokiniai sugebėtų atrasti save, suprastų, ko norintys.

Prieš metus jaunimo nedarbas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje, o dabar, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra netgi mažesnis už ekonomiškai stipresnių valstybių. Pavyzdžiui, Graikijoje ir Ispanijoje jaunimo nedarbas perkopė net 50 proc. ribą, o Lietuvoje siekia 24 proc.

Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo teigimu, Panevėžio apskrityje jaunimo nedarbas šių metų pradžioje sudarė 7,7 proc., o bendras nedarbo lygis –  13,1 proc. 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, Darbo biržoje užsiregistravo 2514 asmenys iš Panevėžio miesto ir rajono iki 29 metų, o 2012 m. sausio 1 d. tokių buvo 2977. „Jaunimo nedarbas reikalauja papildomo dėmesio. Palyginti su bendru nedarbo lygiu, jis netgi mažesnis, tačiau jam turi būti skiriamas ypatingas prioritetas. Labai svarbu, kad jauni žmonės kuo greičiau įgytų įgūdžių ir įsilietų į darbo rinką, kad jie netaptų ilgalaikiais bedarbiais ir socialinių pašalpų gavėjais“, – sakė V.Trofimovas.

Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus teigimu, ne visi jauni žmonės, užsiregistravę Darbo biržoje, nori dirbti. Yra tokių, kurie po mokyklos baigimo neįstojo į norimą universitetą, todėl nusprendė laimę bandyti kitais metais. Norėdami turėti sveikatos draudimą ir kitas socialines garantijas, gauti kompensacijas šildymui ir kitoms paslaugoms, užsiregistravo Darbo biržoje. Jaunų žmonių antplūdis labai jaučiamas gruodžio ir sausio mėnesiais. Pasak V.Trofimovo, atostogauti grįžę emigrantai užsiregistruoja kaip bedarbiai, kad galėtų nemokamai lankytis pas gydytojus. Todėl darbo ieškančiųjų yra gerokai mažiau nei skelbia statistika.

Anot V.Trofimovo, įvairios priemonės, skatinančios darbdavius įdarbinti jauną žmogų, pasiteisino. Viena populiariausių ir pranokusi lūkesčius yra tokia, kad darbdaviui, įdarbinusiam žmogų iki 29-erių metų, pusmetį pervedama pusę jo darbo užmokesčio. Taip pat Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas perkvalifikavimas, kai bedarbiai įgyja darbo rinkai reikalingų profesijų. Populiari ir darbo įgūdžių įgijimo priemonė, orientuota į jaunimą, kuris turi profesiją, bet neturi reikiamų įgūdžių. Tokiu atveju darbdaviui iki pusės metų darbo birža gali subsidijuoti darbuotojui darbo užmokestį, kol jaunas žmogus įgis reikiamos patirties ir galės tam tikrą darbą atlikti kaip įgudęs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"