TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Jaunoji dailininkė - kelyje, kuriame neketina paklysti

Paskutinį sausio penktadienį, Senamiesčio gimnazijoje atidaryta abiturientės Vaidos Šikšnytės tapybos darbų paroda. Išsipildė ilgai puoselėta merginos mokytojų ir jos pačios svajonė, nors itin dideliu ir reikšmingu įvykiu autorė tai nevadina.

Pakeliui į mūzų šventovę

Tiesą sakant, Vaidos darbai viešojoje erdvėje pasirodė jau anksčiau, 2011-ųjų pabaigoje. Tada Kultūros centro Dailės galerijoje tarp tituluotų dailininkų įsiterpė ir du gimnazijos ketvirtokės kūriniai. „įsidėmėkite šią pavardę, ateityje ji gali nustebinti“, - tada pranašo balsu pastebėjo dailininkas Vytautas Butas.

Tokia galėtų būti jos, būsimos dailininkės, karjeros priešistorija. Sunku pasakyti, kas abiturientės dar laukia. Tačiau darbštumas, nuolatinis asmenybės turtinimas, sveikas užsispyrimas, atrodo, galėtų atverti Dailės akademijos duris, įsileisti į šią bendravimo su mūzomis šventovę, kad turėtume dar vieną garsią kraštietę. Mergina žino, ko nori, ji - jau kelyje, o tokiame amžiuje pažinti save retas kuri jau gali. 

„Pavardė mano kaip pavardė, gal dar nebūtina įsiminti. Ir kažkokių žymių žmonių, menininkų savo giminėje neturime“, - „pasiaiškina“ jaunoji kūrėja.

Tie, kurie dirba tyloje

Paaiškėjus, jog nėra jokio giminystės ryšio su dailės korifėjais, taip pat kokių nors „protekcijų“ galerijoje, vis tiek norisi surasti „kaltuosius“, kurie pastūmėjo gimnazistę į kūrybos kelią, sužavėjo spalvų gamomis ir aplinkos vaizdavimo galimybėmis.

„Tai mūsų mokytoja Edita Danielienė. Atėjusi čia iš „Neries“ pagrindinės mokyklos, buvau kiek padrąsinta, o prieš dvejus metus dar kruopščiau įnikau į tapybą. Kartais man laiko negaili su savais patarimais ir dailininkas Ignas Gleixner“, - atvirauja abiturientė, tikėdamasi iš pasirenkamųjų brandos egzaminų taip pat pasirinkti dailę.

„Šaunuolė ta Vaida. Manau, kad ji jau neišklys iš pasirinkto kelio. Svarbiausia - daug dirba, nors kitų mokslų taip pat, girdėjau, neapleidžia“, - sako mokytoja D.Danielienė.

Mokytoja pasiryžusi kasmet gimnazijos erdvėje pristatyti po vieną, geriausią ir perspektyviausią, jaunąjį dailininką. „Kitų menų atstovai reiškiasi garsiau - tai šoka, tai dainuoja. Dailininkų dažniausiai niekas nepastebi, jie dirba tyloje, tad reikia ir apie juos prabilti, paviešinti“, - tęsia D.Danielienė, pati patyrusi ėjimo link profesionalaus meno „golgotas“.

įdomu, kad, pavyzdžiui, pernai mokykloje parengusi savo parodėlę Martyna Jančaitytė taip pat nesusiviliojo šių laikų madingomis profesijomis, studijuoja taikomąją grafiką ir turbūt geru žodžiu prisimena gimnazijos pamokas.

“Tik mokausi skirti spalvas...“

Nors gabaus jaunimo yra ir daugiau, mokytoja neabejojo, jog šiemet reikia parengti Vaidos parodėlę. Ne dėl to, kad patikėjo V.Buto įžvalgomis, o todėl, kad mergina nuosekliai, žingsnis po žingsnio rodo pažangą. Antai ir neseniai vykusioje rajono mokyklų dailės olimpiadoje gimnazistei skirta pirmoji vieta, jos darbas keliaus į Panevėžį, kur vyks respublikinis tos olimpiados tema „Nuo malūno - iki...“ turas. Dideliems miestams leidžiama į šį turą siųsti po tris jaunuosius kūrėjus. Jonavai, deja, teskirta viena vieta. Kaip Vaida ten atsilaikys, sunku pasakyti, - numatoma didžiulė konkurencija.

Vis dėlto temos pavadinimas ramina. Jonavietė galėtų tapyti ne tik malūnus, bet ir kitokį etnografinį palikimą - kryžius, koplytstulpius, senus trobesius, langines. Toli į objektų paieškas nevyksta, tenkinasi Jonavos peizažu, tad, nepaisant storesnių potėpių, jos kartono lakštuose galima atpažinti ir tiltą per Nerį, ir bažnyčią, ir tolumoje skendinčią įmonę. „Dar tik mokausi skirti spalvas, nieko per daug negalvoju, tik tapau. Tapau, ką matau. Ir tik ateitis parodys, kas iš to išeis“, - kukliai parodos įžangoje prisistato moksleivė.

Išskirtinė V.Šikšnytės darbų ypatybė - slaptingumas, dvasingumas, savotiškas bylojimas, jog liūdesio šiame pasaulyje kur kas daugiau nei nerūpestingo džiaugsmo. Gal link to susikaupimo veda ir užmokyklinė merginos veikla - katalikiškojo jaunimo centras „Vartai“, jaunųjų pranciškonų rūpesčiai, kaip antai, pagalba priimant Sutvirtinimo sakramentą, pėsčiųjų žygiai į Šiluvą. Kuo daugiau sieloje sakralumo, tuo daugiau pakeliui sutiktųjų, o kuo daugiau sutiktųjų, tuo lengvesnis bendravimas su jais, tikresnė paguoda.

Menas reikalauja investicijų

„Pameni mūsų pirmąjį susitikimą antroje klasėje? Tada lankei smiginio treniruotes. Dabar jau nesiblaškai, žinai, ko nori. Tegul tavo kelias eina nuo tamsesnių spalvų link šviesesnių“, - linkėjo merginai klasės vadovė Vyta Orlovienė.

„Pernai eksponavome Martynos parodą, šiemet - Vaidos. Šios tapyboje išties nemažai tamsių spalvų, tarsi protestuotumei prieš tikrovę. Linkėčiau, kad ateityje eitum link giedrėjimo, paieškotum daugiau šviesos“, - žodį tarė ir direktorė Rita Èiužienė.

Vaida, padėkojusi už sveikinimus ir linkėjimus, ypač džiaugėsi dailės mokytojos jai dovanotu teptuku, nes jau savo kailiu pajuto, kiek reikia investuoti į kūrybinę dirbtuvę, ypač jei mėgsti „riebius“ potėpius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"