TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Jaunuolius nuo nedarbo gelbėja uostas

2013 08 28 6:00
Klaipėdoje jaunimui negresia likti be darbo, nes jiems atviros uosto įmonių durys. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Į Klaipėdos teritorinę darbo biržą šįmet kreipėsi gerokai mažiau aukštąsias ar profesines mokyklas baigusių jaunų žmonių nei pernai.

Tai susiję ne tik su pačių jaunuolių savarankiškomis darbo paieškomis, bet ir su uosto bendrovių bei darbo biržos sutelktomis pastangomis suteikti galimybę pačiose įmonėse įgyti kvalifikaciją ir ten pat įsidarbinti. Laivų korpusų remontininkų, suvirintojų vis dar labai trūksta. Pabrėžiama, kad ir iš baigusiųjų Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą oficialiu bedarbiu tampa vos vienas kitas.

Jaunų bedarbių mažėja

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjo Pauliaus Martinkėno teigimu, pernai vasaros pabaigoje užsiregistravusių absolventų buvo 901, o šiemet – tik 771. “Jaunų bedarbių gerokai mažėja. Juk ypač uosto įmonėse nuolat trūksta tam tikrų sričių specialistų: laivų korpusų suvirintojų, korpusų montuotojų, laivavedžių. Pavyzdžiui, buvo atėję keli uosto laivybos valdymo ir laivavedybos specialistai, ieškojo darbo, tačiau jį labai greitai rado“, - LŽ pasakojo jis. Pasak darbo biržos atstovo, daugiausia darbo ieško pedagogai, viešojo administravimo vadybininkai, teisininkai, buhalteriai.

„Buhalterių gal ir reikia, bet niekas nenori jais dirbti, nori tik padėjėjų darbo, nes baidosi atsakomybės. Lengvai darbą randa ir logistikos specialistai, aukščiausios kvalifikacijos vairuotojai, nes uosto įmonėse yra daug logistikos centrų. Vis dėlto nemažai žmonių dar vadovaujasi „baltųjų apykaklių“ filosofija, jie mano, kad įgytas bet kokios specialybės aukštasis išsilavinimas jiems garantuos darbo vietą“, - atskleidė jis.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Andrius Adomaitis LŽ teigė, kad Klaipėdoje, be uosto įmonėse galinčių dirbti specialistų, paklausiausi yra aptarnavimo srities darbuotojai. „Tačiau tokie darbai – sezoniniai. Kitaip yra jūrų uoste, kur nuolat jaučiamas darbuotojų poreikis, tad ir stengiamasi juos parengti. Ne paslaptis, kad nemažai geros kvalifikacijos specialistų, atlikusių praktiką uosto įmonėse, pakelia sparnus ir išvyksta į užsienį“, - teigė jis.

Ypač trūksta suvirintojų

Vis dėlto, pasak profesinių mokyklų atstovų ir darbdavių, nors uosto įmonėse galinčių dirbti specialistų trūksta, jaunimas neskuba įgyti specifinio amato įgūdžių. VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto profesinė mokykla šiemet darbo rinką papildė 129 absolventais, tačiau jų galėtų būti ir daugiau.

“Konkursų pas mus nėra, tačiau ir laisvų vietų nelieka. Pastebėjome, kad pastaraisiais metais, kitaip nei ankstesniais, mokytis ateina labiau motyvuotas jaunimas, žinantis, ko nori. Dabar ypač paklausi laivų korpusų suvirintojų specialybė, nes neretai, atlikę praktiką uosto bendrovėse, jaunuoliai lengvai randa darbą ir kitose valstybėse, kur algos – kur kas didesnės. Todėl šio amato žmonių ir vėl ima trūkti”, - LŽ sakė šios profesinės mokyklos personalo specialistė Danguolė Balsė. Ji patikino, kad į mokyklą ateina ir moksleiviai, baigę 10 klasių, ir abiturientai.

Didžiausio darbdavio Klaipėdos regione AB Vakarų laivų gamyklos grupės administravimo direktorius Tomas Vainorius LŽ sakė, jog ši verslo struktūra yra pasirašiusi trišalę sutartį su Klaipėdos teritorine darbo birža. „Darbo birža pagal europinį projektą apmoka bedarbių praktiką, įgūdžių įgijimą mūsų įmonėse. Mes taip pat iš dalies padengiame šias išlaidas. Tad nuo šių metų laikinai įdarbiname bedarbius, parengiame juos profesiniame mokymo centre ir, jei darbuotojas mums tinka ir pats nori dirbti, jis lieka. Tai gerokai prisideda prie bedarbių skaičiaus mažinimo. Daugiausia reikia suvirintojų ir laivų korpusų surinkėjų. Kasmet pas mus atlieka praktiką ir apie 40 studentų, tačiau jų lieka dirbti tik apie pusė, kiti pasirenka darbą užsienio įmonėse dėl palyginti didesnių algų. Pavyzdžiui, Skandinavijoje nuolat reikia laivų korpusų suvirintojų“, - teigė jis.

Moko ne tik jaunimą

AB Klaipėdos laivų remontas (KLR) vadovas Alvydas Butkus LŽ tvirtino, kad Klaipėdoje išties bedarbiais būna tik tie, kurie nenori dirbti. „Uosto įmonės noriai priima, apmoko bedarbius. Ir ne tik jaunimą. Laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų nuolat trūksta ir tai susiję ne tik su emigracija, bet ir su tuo, kad darbas gana sunkus fiziškai, tad galbūt bandoma ieškoti lengvesnės duonos“, - LŽ aiškino jis. Pasak A.Butkaus, jų bendrovėje ir šiuo metu mokamą praktiką atlieka VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto profesinės mokyklos, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai.

“Klaipėda tuo ir yra išskirtinė, kad čia uosto bendrovėse visada galima susirasti darbą. Beje, aukštųjų ir profesinių mokyklų, kolegijų išugdyti vadybininkai, teisininkai, verslo administratoriai, kurių paklausa mažesnė, taip pat bet kada gali persikvalifikuoti”, - sakė KLR vadovas.

Rugpjūčio viduryje Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje buvo 1163 laisvos darbo vietos (Klaipėdos mieste – 1104).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"