Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Jonava – nepelnytai nežinomas turizmo maršutas

 
2017 02 23 11:30
Jonavoje gausu išlikusių prekybininkų žydų namų.
Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Baigiantis žiemai ir artėjant įtemptam turizmo sezonui Vilniaus gidų bendrijos nariai patys sėdo į autobusą ir išvyko turistauti. Pasirinko nepelnytai ekskursijų aplenkiamą Jonavos rajoną, kuris daugeliui siejasi tik su pramone ir kuriame tarsi nelabai yra į ką žiūrėti.

Jonava ir jos apylinkės nustebino ir visko mačiusius, daug keliavusius sostinės gidus. Po išvykos jie padarė išvadą, kad vežti turistus čia verta. Pirmiausia nustebino Jonava. Pasirodo, čia plaikstosi pati didžiausia Lietuvoje istorinė vėliava, iškelta ant 20 m aukščio stiebo šalia naujos slidinėjimo trasos. Prieš daugiau nei metus Joninių slėnio šlaite įrengtų keturių trasų su keltuvais galbūt dar nespėjo atrasti visi žiemos pramogų mėgėjai. Vakar Jonavoje atidaryta septynerius metus statyta moderni sporto ir pramogų arena.

Privatus Kosakovskių miestas

Ant Neries kranto didikų Kosakovskių XVIII amžiaus pradžioje įkurtas miestas šiuo metu pagal gyventojų skaičių yra devintas Lietuvoje. Jonavos įkūrėja buvo moteris – Marijona Zabielaitė-Kosakovskienė. Pasak ekskursiją vedusios gidės, Jonavos krašto muziejaus darbuotojos Renatos Kilinskaitės, kad moteris būtų miesto įkūrėja, daugiau tokio fakto Lietuvoje nėra žinoma. O Jonavos vardas kilęs ne nuo kokio nors Jono pakelės smuklės, kaip sklando legenda. „Miesto įkūrėjos Marijonos vyro tėvas buvo Jonas Kosakovskis. Tad jo garbei savo privatų miestą Kosakovskiai ir pavadino jo vardu. Iš pradžių pavadinimas buvo lenkiškos darybos – Jonaw. Tarpukariu įsigalėjo moteriška forma – Jonava“, – pasakojo R. Kilinskaitė.

Gidės teigimu, Kosakovskiai buvo kilę iš Romos imperijos Panovijos provincijos (dabartinė Slovėnijos, Kroatijos, Vengrijos teritorija), per daugelį šimtmečių įsilieję į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrą. Vieno Kosakovskių – Juozapo Kazimiero – funduota Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčia dabar – vienas Šv. Jokūbo piligrimų kelio Lietuvoje lankomų objektų. Manoma, kad 1791 metais ji pastatyta pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą.

Norintieji pagyventi Žeimių dvare turi tokią galimybę – mainais už išplautus 100 dvaro langų.

Bažnyčios rūsiuose lankytojai gali išvysti Kosakovskių kriptą. Čia ilsisi ir buvęs Napoleono armijos adjutantas Juozapas Antanas Kosakovskis, turėjęs vilčių atkurti Abiejų Tautų Respubliką, bandęs priešintis carinei Rusijai. Kai buvo atvertas jo sarkofagas, rasta ir prancūziška kepurė.

Kad Jonava pradėtų klestėti, Kosakovskiai į savo įkurtą miestą kvietė gyventi pirklius, prekeivius, amatininkus. Vyskupui Juozapui Kazimierui Kosakovskiui tapus Jonavos globėju, buvo paskelbta teisė žydams laisvai disponuoti miestelyje turima nuosavybe – žeme ir nekilnojamuoju turtu. Prieš Antrąjį pasaulinį karą 80 proc. gyventojų sudarė žydai. Kauno gatvė – geriausiai išlikusi senosios Jonavos gatvė su tipiškais prekybininkų žydų namais. „Šių namų durys visada išeidavo į gatvę, nes pirmame aukšte veikdavo parduotuvėlė ar paslaugas teikianti įmonė. Iki karo Jonavoje veikė apie 300 parduotuvėlių, – aiškino R. Kilinskaitė. – Mieste būta iki 7 sinagogų. Mažesnės priklausė atskiroms amatininkų bendruomenėms, didesnės buvo visų bendros.“ Garsiausias iš Jonavos kilęs žydas – rašytojas Grigorijus Kanovičius.

Jonava nuo seno buvo prekybininkų miestas. Ypač jis suklestėjo XVIII amžiuje, per miestą nutiesus pašto kelią Varšuva – Sankt Peterburgas. Pašto pastate dabar įsikūręs Jonavos krašto muziejus.

Žymūs žmonės

Miesto centre prie savivaldybės pastato akį traukia įspūdingas paminklas Abraomui Kulviečiui (skulptorius Konstantinas Bogdanas). Ryški XVI amžiaus asmenybė, vienas lietuvių raštijos pradininkų, reformatas buvo kilęs iš Jonavos rajono, Kulvos. A. Kulviečio atminimas įamžintas aukščiausioje rajono vietoje – ant kalnelio pastatytas obeliskas. Ši vieta – visai netoli jo gimtojo dvarelio, kuriame mirė. Spėjama, kad palaidotas būtent tame kalnelyje, ant kurio pastatytas obeliskas.

Senąsias miesto kapines iš centro iškėlus už miesto, toje vietoje įrengtas Ramybės parkas. Jame išlikęs antkapinis paminklas Jeronimui Raliui. Gyvendamas Jonavoje jis pirmasis į lietuvių kalbą išvertė Homero „Iliadą“ ir „Odisėją“.

Žingsniuojant Ramybės parku – paminklas kitam Jonavos rajone gimusiam garsiam žmogui – dramaturgui, poetui Petrui Vaičiūnui. Jo gerai žinomas eilėraštis „Mes be Vilniaus nenurimsim“ įkvėpė tautą kovai dėl okupuoto Vilniaus krašto.

Ramybės parke gidė stabteli ir prie paminklo dr. Bronislovui Lubiui. „Paminklas pastatytas 2015 metais, kai didžiausia lietuviško kapitalo įmonė „Achema“ šventė 50 metų jubiliejų. Įmonei daug metų vadovavo Jonavos garbės pilietis B. Lubys. Tuo metu, kai daugelis Lietuvos pramonės miestų ir miestelių sunyko, jo dėka Jonavos toks likimas neištiko“, – ekskursantams pasakojo gidė.

Jonaviečiu save laikė ir rašytojas, dramaturgas Raimundas Samulevičius, jo vardu pavadinta viena miesto progimnazija. R. Samulevičiaus tragišką žūtį 1981 metais iki šiol gaubia daug paslapčių. Už kelių kilometrų nuo Jonavos, Prauliuose, turistams atvira Samulevičių memorialinė sodyba. Čia dabar krašto muziejaus filialas, apsilankyti galima susiskambinus su muziejaus darbuotojais.

Šioje sodyboje vasarodavo ir garsi dailininkė animalistė Stasė Samulevičienė. O jos vyro broliui, garsiam dailininkui Antanui Samuoliui sodyboje buvo pastatyta atskira klėtelė, kur buvo nutapytas ne vienas žymus šio ekspresionisto paveikslas. Dabar atstatytoje klėtelėje eksponuojamos jo paveikslų reprodukcijos.

Pavažinėjus po rajoną galima aplankyti visą Europą – čia Šveicarija, Londonas, Venecija.

Įkvėpė piligriminė kelionė

Pasidairėme ir po rajoną. Pirmiausia – įspūdinga Skarulių bažnytėlė. Kaip pasakojo kelionėje lydėjusi kita gidė Ramunė Rugienė, didikas Andriejus Skorulskis, kartu su Radvila Našlaitėliu keliavęs į piligriminę kelionę po Šventąją Žemę, ten Jeruzalėje nusižiūrėjo gražią bažnyčią. „Grįžęs kaip padėką Dievui už sėkmingą kelionę 1622 metais savo žemėse, Skaruliuose, pagal Jeruzalės bažnyčios projektą pastatė Šv. Onos bažnyčią, – pasakojo R. Rugienė. – Abu piligrimai Jeruzalėje buvo įšventinti į Šventojo Kapo riterius. Riterių kryžių dabar galima išvysti bažnyčios fasade virš durų.“

Bažnyčia menotyrininkus stebina išlikusiomis XVII amžiaus medinėmis skulptūromis ir seniausiu didžiuoju altoriumi Lietuvoje. „Turbūt žinote, iš kur kilęs posakis „vyrai žiūri į kairę“? – klausė bažnyčią aprodžiusi parapijos savanorė. – Nes moterų ir merginų pusė bažnyčioje yra kairėje, ten, kur dažniausiai būna Švč. Marijos altorius. Mūsų vyrai į kairę nežvilgčiojo, nes Švč. Marijos altorius – dešinėje.“

Beveik kaip po Europą

Jonaviečiai juokauja, kad pavažinėjus po jų rajoną galima aplankyti visą Europą – čia Šveicarija, Londonas, Venecija. Kaip pasakojo R. Rugienė, iš šio krašto kilę didikai, kadaise pasidairę po Europą ir radę panašumų su savo žemėmis, pavadino jas Europos vietovardžiais. „Šveicarijoje yra dabar investicijų ir atgimimo laukiantis Barborlaukio dvaras. Jo paskutiniai savininkai buvo Lietuvos prezidento Antano Smetonos sūnus Julius ir jo žmona Birutė Nasvytytė-Smetonienė, – sakė R. Rugienė. – Vietiniai žmonės pasakojo, kad vasarą, per Antanines, prezidento ir kelių ministrų automobilių kortežai sustodavo prie alėjos, vedančios į dvarą, ir visi keliaudavo čia švęsti Antaninių. A. Smetona buvo dažnas svečias Jonavoje.“

Kaip pasakojo gidė, jų rajone apsilankantys šveicarai būtinai nusifotografuoja prie kelio ženklo „Šveicarija“. „Kai apsilankė iš Jonavos kilę, o dabar Londone gyvenantys žydai, jiems smagus atradimas buvo Londono vietovė. Seniau tai buvo kaimas, dabar jau tik sodų bendrija. Bet pavadinimas yra“, – pridūrė R. Kilinskaitė.

Šalia Šveicarijos vasarą turistų mėgstama vieta – Survilų kaimo turizmo sodyba, joje įrengtas vienas didžiausių Lietuvoje disko golfo parkas „Diskgolfas“. Žaidimas panašus į tradicinį golfą, tik naudojami skraidantys diskai. O tai, pasak sodybos šeimininkų, yra kur kas pigiau.

Dar ši sodyba poilsiautojus vilioja vadinamuoju basakojų taku. Juo einama basomis, įrengtas takas vingiuoja per smėlį, žvyrą, akmenis, kankorėčius, paskui stiklus, galiausiai nugrimzta į pelkes.

Jonavos rajonas turi ir išlikusios unikalios medinės architektūros – medinių sentikių cerkvių. Sentikiai čia kėlėsi bėgdami nuo persekiojimo Rusijoje.

Architekto gimtinė

Architektūros mėgėjams įdomi galėtų būti Žeimių gyvenvietė. Kai XIX amžiuje buvo nuspręsta statyti didelę bažnyčią, ją miesteliui padovanojo iš šių vietų (netoliese esančio Strebeikių dvarelio) kilęs garsus architektas Vaclovas Michnevičius. Pagal jo projektą Žeimiuose buvo pastatyta neogotikinė bažnyčia. „V. Michnevičius yra gerai žinomas architektas, Lietuvoje ir Baltarusijoje suprojektavęs daugiau kaip 30 bažnyčių, – pasakojo R. Rugienė. – Vilniaus halės turgaus pastatas – irgi jo projektuotas. Kadangi V. Michnevičius buvo ir kelių inžinierius, jis tarpukariu, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, suprojektavo tuo metu didžiausią magistralę – senąjį Žemaičių plentą, sujungiantį Kauną su Klaipėda. Kauno totorių mečetė, pastatyta 1930 metais, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, taip pat suprojektuota V. Michnevičiaus.“ Priešais bažnyčią – paminklas architektui, palaidotam bažnyčios šventoriuje.

Žeimių pakraštyje galima pasidairyti po gana gerai išlikusio klasicistinio Žeimių dvaro kiemą. Kaip pasakojo gidės, šiuo metu dvaras išnuomotas menininkams, kurie vasarą čia rengia įvairius plenerus, alternatyvaus meno festivalius. O norintys pagyventi dvare taip pat turi tokią galimybę – mainais už išplautus 100 dvaro langų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"