TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Jonaviečių veidus atpažįsta ir Vilniuje

“Man fotografija atsivėrė kaip alchemija, kur dažnai nesinori brautis į Dievo sukurtą tobulumą“, - patikino buvęs jonavietis Egidijus Kabošis. Beveik prieš trylika metų jis alsavo Jonavos miesto kasdieniu ritmu, laisvalaikiu mėgavosi rajono gamtovaizdžiais. O nuo praėjusio rudens Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje dėsto fotografiją.

Ieškojo savęs ir pasaulio

Baigęs Jonavos Jeronimo Ralio vidurinę mokyklą, siekti mokslo aukštumų E.Kabošis išvyko į Vilnių. Tuometinėje Lietuvos muzikos akademijoje studijavo aktorinį meistriškumą. Tikėjosi likti teatre - toje juodoje bei stebuklingoje dėžutėje - ir per ją pažinti pasaulį. Tačiau ne viskas klostėsi taip, kaip norėta. 

Po trejų metų buvęs jonavietis jau studijavo fotografiją Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. „Toliau ieškojau savęs ir pasaulio. žvelgiant abstrakčiai, vėl žaidžiau su juoda dėžute. Tik šįkart žiūrovas buvau aš, o vaidino visas pasaulis. Studijomis studijos nesibaigia. Galiu patikinti, kad tik prasideda. Beje, gyventi manęs neišmokė nė vienoje mokykloje. Ir patirtį, ir įgūdžių vėliau pats atradau. Tuo labai džiaugiuosi“, - sakė Egidijus.

Nuotraukų kaleidoskopas

Kaip ir bet kuriam moksleiviui, taip ir Egidijui mokykliniai metai buvo pilni įvairių emocijų. Tarsi juokaudamas dabar jis sako, kad viską prisimena iš nuotraukų kaleidoskopo. štai vienoje iš jų kartu su būreliu darželinukų žygiuoja į mokyklą. Matyt, tai buvo pažintinė ekskursija būsimiesiems pirmokams. 

Mokantis pradinėse klasėse, visus fotografavo vinjetei. „Pamenu, norėdamas, kad už vaikų nugarų būtų vienspalvis fonas, fotografas pakabino užuolaidos gabalą. Ilgai rikiavo mus, nurodė, kaip stovėti. Dabar ta vinjetė jau suplyšo, tačiau mano atmintyje liko epizodai, kaip ji buvo kuriama. Kasmet su klase ėjome į tuometinę fotoateljė „Banga” ir fotografavomės. Sykį nuotraukoje atrodžiau labai išdidus. Jaučiau gėdą, todėl po metų stengiausi būti kuklus, kai fotografavo. Prisimenu ir šviesas, ir specifinį kvapą, ir formatinį aparatą, kurio dabar jau nebėra“, - dalijosi praeities įspūdžiais vyras.

Dėkingas mokytojai ir tėvui

Vasarą dažnai keletą dienų praleisdavo mokyklinėje stovykloje. Kartą troškulio kankinamas grįžo iš Giraitės ir panoro išgerti tris litrus vandens. Prisipylė į stiklainį, tačiau tiek neišgėrė iškart - tiesiog atsibodo.

Pašnekovo nuomone, tik vyresnėse klasėse prasideda gyvenimas tarp pamokų ir po jų. Mokytoja Jolanta Bieliauskienė padėjo jam pažinti teatrą, o bendraminčiai -muziką. Gražių prisiminimų liko iš meninio skaitymo konkursų, iš teatro studijos užsiėmimų. „Ilgą laiką buvau labai teisingas ir tvarkingas. Paauglystėje šiek tiek pakvailiojau. Būtent dėl to ir dabar lenkiu galvą prieš savo tėvą, kuris tuomet sugebėjo likti kantrus ir supratingas“, - prisipažino kraštietis, 1998-aisiais baigęs vidurinę mokyklą.

Fotografuoja šeimas

Dėstydamas studentams, E.Kabošis šiuo metu savyje išgyvena fotografijos atgimimą ir tiki, kad kiekvienas geriausiai išmoksta tik tuomet, kai moko kitus. Kartu su kolegomis vysto Atvirųjų fotografijos dirbtuvių idėją - tyrinėja senuosius metodus ir jų moko. Be to, jis fotografuoja šeimas nuo pat jų kūrimosi pradžios. Tai meilės istorijos, sužadėtuvės, vestuvės, kūdikio laukimas. Jam miela bendrauti su sutuoktiniais ir jų vaikais, fotoaparatu sustabdyti jų tikrą emociją, mintį, tiesiogiai pajusti nuotaiką.

Laisvalaikio lieka nedaug. O šeimoje nestinga malonių rūpesčių, kurių suteikia antrasis kūdikis. Ir į gimtąją Jonavą atvyksta retai, nors norėtų dažniau. Egidijus neslepia turintis gražių idėjų festivaliui „Homo ludens“, taip pat ketinantis kokią fotografijų parodą surengti.

Kritinės pastabos

Į Jonavą dažniausiai jis atvažiuoja niūriu laiku, kai lyja ar būna rūkas. Netgi turi tokių nuotraukų. Jonava jam niekad nebuvo žalia, sodri, gaivi. Miestas pirmiausia asocijuojasi su betono trinkelėmis, asfalto kvapu, dulkėmis, geležinkelio bėgiais, statybvietėmis. Pamena, jei ne šiluminę trasą prie namų tiesia, tai pagrindinę gatvę ar dar ką nors rausia. Gaivą, medžius ir vandenį visada atrasdavo šalia Jonavos. Buvo laikas, kai keliaudavo vaikystės takais. Daugelio jų jau nebeliko. Kiti labai pagražėję. Be abejo, buvusio jonaviečio akį džiugina kokybiški dviračių takai.

„Pastebiu ir tokių keistenybių. štai veikia fontanas, o šalia - reprezentacinis užrašas apie tai, kad vaikams draudžiama maudytis. Kam tuomet jis reikalingas? įdomu ir įspūdinga, jog beveik visus jonaviečius galima iš matymo pažinti. Net sostinės gatvėse daugelio veidus atskirdavau. Suprantama, jų charakterių negalėčiau apibūdinti, nes Jonavoje bendrauju su ganėtinai uždaru žmonių ratu“, - sakė fotografas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"