TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Juodkrantė prabils senaisiais mitais

2014 01 03 6:00
Nuo kitų metų poilsiautojai galės susipažinti su legendinėmis vietomis, kurias slepia Karališkoji sengirė. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Seniausio Neringos kurorto Juodkrantės lankytojams Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija jau šiais metais siūlys nusikelti šimtmečiu atgal.

Jau pradėta plėtoti idėja atkurti XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje kurortininkus žavėjusius pasivaikščiojimo takus, supažindinti lankytojus su to laikotarpio pavadinimais, legendomis ir žymiais gamtos paminklais.

Ambicingiausias atrodo užmojis ant Raganos kalno, kur dabar stovi Juodkrantės švyturys, įrengti kadaise minias žmonių traukusį apžvalgos paviljoną, aikštelę ir šalia įkurti baltų skulptūrų parką.

Mitologinės vietos

Šiuo metu KNNP direkcijos specialistai jau kuria naujus pėsčiųjų maršrutus Nidoje ir Juodkrantėje. Šie takai bus ypatingi, nes nebus jokių informacinių stendų, tik juos žymintys stulpeliai.

„Dabar Vakarų Europoje naudojamasi virtualiais žemėlapiais, gidais arba spausdintais maršrutų aprašymais. Tereikia turėti išmanųjį telefoną ir specialią nemokamą programėlę su GPS. Imi telefoną, susirandi norimą maršrutą ir keliauji ekrane matydamas, kur esi. Paženklintose vietose paspaudus nuorodą bus galima paskaityti ir apie pačius pažintinio tako lankytinus objektus. Tačiau tai ateities planas, o kitam sezonui spėsime išleisti maršrutų aprašymus“, - LŽ pasakojo KNNP direktorė Aušra Feser. Anot jos, jau kuriami maršrutai, atrenkami įdomiausi objektai, renkama istorinė, kraštotyrinė, net mitologinė informacija apie juos.

„Juodkrantėje XIX amžiaus pabaigoje šio kurorto kūrėjai, tų laikų turizmo specialistai lankytojams vilioti buvo sukūrę nuostabių pasivaikščiojimo takų. Jei pažvelgsime į senuosius Juodkrantės žemėlapius, rasime daug keistų, mitologinių pavadinimų: Nuodėmių dauba, Griekų liepa, Raganos kalnas, Šviesiaplaukės Evos kalnas, pušis „Marijos susižavėjimas“, Geležinės ramybės kalnas“, - vardijo KNNP direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė.

Anot KNNP atstovų, senieji pavadinimai ir jų legendos jau primiršti, todėl norima Juodkrantės kurortinės kultūros paveldą iš naujo pristatyti turistams.

„Kraštas priklausė Rytų Prūsijai, kai Juodkrantė ėmė augti. Šis žvejų kaimelis kaip poilsiui skirta oazė buvo plėtojamas XIX amžiaus viduryje, o XX amžiaus pradžioje jau buvo vienas garsiausių Rytprūsių ir didžiausių Kuršių nerijoje kurortas“, - aiškino A.Feser. Ji priminė, kad Juodkrantė lyg magnetas turtingus vokiečius XX amžiaus pradžioje traukė ir dėl anuomet vyravusios gyvenimo filosofijos.

„Vadinamoji Viktorijos epocha buvo industrializacijos laikai, todėl žmonės buvo išsiilgę gamtos, ramumo. XXI amžiuje daug laiko praleidžiame virtualiame pasaulyje, todėl grįžimas į gamtos glėbį aktualus ir šių dienų žmogui“, - teigė A.Feser.

Atgaivins senąją promenadą

Jau aišku, kad bus grąžinami senieji kai kurių apylinkių vietovardžiai. Pavyzdžiui, dabar žmonėms žodžiai „Juodkrantės sengirė“ asocijuojasi su kormoranų kolonija ir mirusiu mišku. „Norime sugriauti šį stereotipą. Juodkrantėje yra ir nuostabi nesuniokota sengirė, kurią vokiečiai vadino Karališkuoju mišku. Senuosiuose žemėlapiuose aiškiai matyti, kad taip buvo vadinama Juodkrantės sengirė prie Gintaro įlankos“, - dėstė A.Feser.

Prie Gintaro įlankos ir prasidės naujasis pažintinis takas, kurio dalis drieksis jau sukurtu dendrologiniu taku. „Siūlome, kad šis takas atgautų senąjį pavadinimą - Bloksbergo promenada“, - sakė A.Feser.

„Promenados pradžioje pasitinka ir žemame slėnyje esanti Nuodėmių dauba su purvynais, kurie galėjo būti naudojami gydomosioms vonioms Luizės gydyklose, kurių jau seniai nebėra. Mažai kam žinoma ir Nuodėmių daubos viršukalnėje augusi Griekų liepa, kurios vietoj dabar pasodinta jauna liepaitė. Ši vieta verta ypatingo dėmesio“, - pasakojo L.Dikšaitė.

Išties istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad Griekų liepa (Griekinlinde) buvusi šventa senovės baltų tikėjimo žmonėms. Prie jos dar XVIII amžiuje rinkdavosi gyventojai atgailauti ir seniesiems dievams pasimelsti, esą prie liepos vykę net bendruomenių teismai, kai žmonių valiai būdavo atiduodami dorovei nusižengę jaunuoliai.

„Gal neatsitiktinai aplink Nuodėmių daubą senuosiuose žemėlapiuose yra pažymėtas ir takas, pavadintas Sužadėtuvių taku (Verlobungsgang). Tas buvęs Sužadėtuvių takas galėtų tapti išties įdomiu išbandymu porelėms, nes juo keliauti itin sudėtinga. Merginos galėtų įsitikinti, ar jų sužadėtiniai ir kebliose situacijose asistuoja savo mylimosioms“, - kalbėjo A.Feser.

Vietoj švyturio

Labai įdomus sumanymas susijęs su Raganos kalnu ir ant jo buvusia įspūdinga apžvalgos aikštele, mediniu paviljonu, pavadintu Vernerio regykla.

„Visi žino Raganų kalną su daugybe medinių skulptūrų Juodkrantėje, tačiau iki pastatant skulptūras jis vadintas Jono kalnu, ant jo kuršininkai šventė Jonines. Tačiau tikrasis Raganos kalnas yra miške prie Gintaro įlankos. Ant to Raganos kalno, vokiškai vadinto Blocksberg, 1950 metais pastatytas Juodkrantės švyturys. Tačiau dabar, modernios navigacijos laikais, vargu ar jis atlieka kokią nors praktinę funkciją“, - svarstė A.Feser. Jos manymu, ant šio kalno būtų galima atstatyti senąjį apžvalgos paviljoną arba pačias švyturio konstrukcijas panaudoti apžvalgos aikštelei turistams.

„Tas paviljonas prieš šimtmetį buvo kone lankomiausias objektas Juodkrantėje, nes nuo jo, kai dar nebuvo užaugę kopoms apželdinti pasodinti medžiai, atsiverdavo žadą atimanti panorama: jūra, marios, Klaipėda, kopų masyvai“, - teigė KNNP direktorė.

Jau žinoma ir tai, kad šalia Raganos kalno bus kuriamas ir baltų kultūros parkelis, tačiau koks jis bus, dar neaišku. „Bus skelbiamas atviras konkursas. Jame kviesime dalyvauti ir Kinijoje įspūdingą Baltų kultūros parką sukūrusį Klaipėdos universiteto profesorių Petrą Grecevičių. Visi mūsų planai susiję su 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansiniu periodu, todėl pažintiniai takai nebus iki galo įrengti per metus, tam prireiks kelerių metų“, - aiškino A.Feser.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"