TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Juodųjų gandrų globėjas skaičiuoja jauniklius

2015 06 19 6:00
Juodasis gandras - miškų gyventojas, tad pamatyti jį gana sunku. flickr.com nuotrauka

Lietuvoje iškelti 152 dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams. Pernai juose, kaip patikrino prie jų prisiartinęs ornitologas Darius Musteikis, išperėta 15 gandriukų. Šiai visuotinai nykstančiai rūšiai tai jau nemažai. Pasaulyje juodųjų gandrų priskaičiuojama tik 10-15 tūkst. porų.

Juodieji gandrai gali nekvaršinti sau galvos - Lietuvos ornitologai pluša už juos. Keli jų yra įvaldę aukštalipių techniką, tad kyla į 14 ir daugiau metrų aukštį, tvirtina metalines platformas ir prikrauna ten šakų. Juodiesiems gandrams telieka žagarais pakamšyti ir žaliomis samanomis išsikloti. Tokio dėmesio šie plunksnuočiai sulaukė dėl to, kad jie ne tik įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, bet ir priskiriami pažeidžiamai rūšiai. Lietuvoje jų priskaičiuojama tik 600-900 porų.

Trūksta senų medžių

Ornitologai padeda šiems paukščiams išgyventi, nes dėl žmogaus veiklos, kertamų miškų iškilo pavojus - sparčiai sumažėjo senų medžių, kuriuose gandrai, kaip jau įprasta, suka lizdus. Stulpai ar kaminai, stogai - kaip mėgsta baltieji gandrai - šiems netinka. "Juodieji gandrai, skirtingai nei baltieji, peri atokiau nuo žmonių, miškuose, lizdui sukti ieško seno medžio. O tokių, kurie galėtų išlaikyti iki tonos ar daugiau sveriantį lizdą, vis mažiau. Šakos neatlaiko", - aiškino D. Musteikis.

Juodųjų sumažėjo ir dėl to, kad kadaise, kaip rašė profesorius Tadas Ivanauskas 1949 metais išleistoje knygoje „Lietuvos paukščiai“ apie juodąjį gandrą, "savo nejaukiu būdu ir nepaprasta išvaizda jis dažnai sukelia medžiotojų aistras ir todėl, užuot buvęs saugomas kaip gamtos puošmena, be gailesčio nušaunamas vien norint pavartyti rankose ir išmesti į sąšlavų duobę".

Turi atsarginių lizdų

Ornitologai, apžiūrėję, kur yra avarinės būklės lizdų, arba parinkę šiaip tinkamas gamtos vietas, pernai iškėlė 168 lizdus (8 - ereliams žuvininkams, 8 - jūriniams ereliams, 152 - juodiesiems gandrams). Pastarieji savo teritorijoje kelių šimtų metrų atstumu mėgsta turėti kelis atsarginius lizdus, vienais metais peri viename, kitais - kitame. Po kelis kiekvienoje vietoje kėlė ir ornitologai. Visi minėti lizdai yra sutelkti 51 vietoje.

Tokiam kilniam tikslui Lietuva lėšų yra gavusi iš Europos Sąjungos (ES) fondų, kitą dalį skiria iš savo biudžeto. Visuotinai nykstančias rūšis Lietuva yra įsipareigojusi saugoti pagal ES paukščių ir jų buveinių apsaugos direktyvas, nuo 2012 metų įgyvendina iki šiol didžiausią projektą, skirtą saugomų rūšių būklei gerinti.

"Pernai patikrinau visus dirbtinius lizdus, juodųjų gandrų užimti buvo 6. Juose užaugo 15 gandriukų. Specialistai yra pastebėję, kad gandrai iškart naujame lizde neperi, reikia bene 5 metų, kol jie apsipranta, apžiūri jį. Tad tik vėliau paaiškės, kiek mūsų darbas buvo prasmingas", - teigė D. Musteikis. Vienas pernai Kretingos rajone jo sužieduotų jauniklių rugsėjo 17 dieną Vokietijoje, prie Dortmundo žuvininkystės tvenkinių, rastas negyvas. Žūties priežastis neaiški. Šiemet D. Musteikis jau spėjo patikrinti 30 lizdų. "Prie Kauno vieną radau užimtą su trimis jaunikliais, - pasakojo jis. - Šiuo metu mes tik iš tolo per žiūronus apžiūrime lizdus, į juos dar nelipame, nes jaunikliai per maži žieduoti. Kai gerokai paauga, jau pastovi ant kojų, irgi pavojinga juos žieduoti, kad išsigandę neiškristų iš lizdo, nesusižeistų, neužsimuštų. Juodieji gandrai, skirtingai nei baltieji, labai bijo bet kokių trikdymų, ypač žmogaus. Dėl to gali palikti lizdą ir neperėti."

Darius Musteikis stebi visus šiuo metu Lietuvoje įrengtus 168 dirbtinius lizdus juodiesiems gandrams, ereliams žuvininkams ir jūriniams ereliams. / Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Aukštalipys ornitologas

Lizdas, kurį rodė D. Musteikis, iškeltas Širvintų rajone šimtamečio ąžuolo 14 metrų aukštyje. Jame kol kas dar niekas neperi, bet yra ženklų, kad paukštis jį apžiūrėjo. Lizdui sukti ornitologai visas medžiagas susikelia į viršų ir ten montuoja. Tai trunka 4-5 valandas. "Čia tai palyginti neaukštai, o ereliui žuvininkui Labanoro girioje yra tekę kelti ir į 32 metrų aukštį. Sėdėdamas tokiame aukštyje matai 7 km spinduliu, o medis siūbuoja po metrą į abi puses. Nepatariu niekam bandyti to daryti savarankiškai, nes klaidos būna vienkartinės", - pabrėžė ornitologas aukštalipis D. Musteikis. Tokių drąsuolių Lietuvoje yra tik 7. Pašnekovas yra išlaikęs aukštalipių egzaminus, patirties sėmėsi ir iš alpinisto Egidijaus Adomaičio, su kuriuo dabar kartu ir dirba. D. Musteikis yra žinomas ne tik kaip aukštai laipiojantis į lizdus ir ten žieduojantis paukščius, bet ir kaip mokantis pagaminti inkilus bet kokiems paukščiams.

Miško paukštis

Baltieji gandrai į šiltuosius kraštus išskrenda rugpjūčio 20-25 dienomis. Juodieji - maždaug savaite anksčiau. Šie maitinasi smulkiomis žuvytėmis, varliagyviais. Tai miško paukščiai. Baltųjų gandrų racionas įvairesnis, nes jie yra kultūrinio landšafto paukščiai, ryja ir peles, paukščiukus, žalčiukus, gyvates.

Kaip patikslino gamtininkas Selemonas Paltanavičius, atskirti juodojo gandro lizdą nuo baltojo labai paprasta. Baltieji suka ant medžio ar stulpo viršūnės. Juodieji niekada ant viršūnių nesuka, lizdui vietą renkasi po medžių laja ant storos horizontalios šakos, jų susidūrimo.

"Jei pamatysite ką nors panašaus, tikėtina, kad tai juodojo gandro lizdas. Jei pastebėjote, būtų gerai nuo balandžio 15 iki liepos 15 dienos, kol gandriukai dar lizduose, toje vietoje nesilankyti, netrikdyti šių baikščių paukščių", - prašė D. Musteikis.

"Būtų gerai, kad apie tokį lizdą praneštumėte miškotvarkos institutui. Mobilieji telefonai rodo koordinates, užfiksuokite. Gal tas lizdas dar nėra žinomas. Kai bus užregistruotas, miškininkai apsaugos jį nuo galimų kirtimų. Lizdui išskiriama 200 metrų spindulio apsaugos zona, kurioje negalima kirsti miško, - sakė S. Paltanavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"