TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Juostų raštai riešinėse

2013 12 19 15:59
Medicinos bibliotekoje galima pasigrožėti kruopščiai numegztomis V.Mieldažytės riešinėmis. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Iš etnografinių muziejinių eksponatų į šiuolaikinę madą įžengę riešinės jau spėjo išpopuliarėti. Merkiniškė Vida Mieldažytė sostinės Medicinos bibliotekoje eksponuoja net 99 liaudiškais raštais išpuoštas poras.

Vida net negali prisiminti, kiek jų iš viso yra numezgusi ir išdovanojusi per šešerius metus. Tačiau parodai irgi sukaupė daug, mat jai norėjosi išbandyti kuo daugiau juostų audėjos iš Kanados Danutės Staškevičienės jai padovato juostų archyvo raštų. "Prieš keletą metų pas ją mokiausi austi juostas, o kai ji man padovanojo savo raštų archyvą, pagalvojau, kad jie labai tiks ir riešinėms, - pasakojo V.Mieldažytė. - Tada Kanadoje prancūzams irgi nemažai riešinių numezgiau, labiausiai jie mėgo eglutės raštus."

Šimtai stiklo karoliukų

V.Mieldažytė prisipažino, kad riešines megzti pradėjo gavusi dovanų Irenos Filomenos Juškienės knygą "Riešinės". Megzdama sunaudoja šimtus žvilgančių stiklo karoliukų, kuriuos prieš pradėdama megzti susiveria ant siūlo. Parodos atidaryme dalyvavusi pati knygos autorė pasakojo, jog kiek yra mačiusi muziejuose senų riešinių, visos buvo puoštos tokiu būdu - karoliukai įmegzti, o ne siuvinėti. "Įmezgant juos riešinės išlieka tamprios, - pasakojo ji. - Aš pirmą kartą riešines pamačiau 1986 metais muziejuje. Parodė man tokį apiplyšusį daikčiuką. Kadangi dalyvavau etnografiniame ansamblyje, pradėjau megzti. Pamenu, tada karoliukų nebuvo, tai vyras iš Varšuvos, Rygos parveždavo."

Taip pamažu iš vienintelio muziejuje pamatyto eksponato riešinės atėjo į gyvenimą. Paskui I.F.Juškienė parašė knygą, tikėdamasi, kad etnografinis papuošalas prigis, kad moterys ims jas megzti ir nešioti. Tad ji labai apsidžiaugė pamačiusi didelę jų parodą.

Mezgė ir keliems vyrams

V.Mieldažytė pasakojo, kad riešines labai mėgsta moterys, tačiau yra mezgusi ir vienam vyrui, dainuojančiam folkloriniame ansamblyje. "Taip pat į Norvegiją išvykusiam pusbroliui. Ten šalta, o vilnonės riešinės - gera apsauga. Apskritai Skandinavijoje jos ir buvo labiausiai paplitę", - sakė ji. Pasak R.F.Juškienės, riešinės pirmiausia buvo siūtos iš audinio - jomis suimdavo plačius namie siūtų marškinių rankogalius. "Pradžioje jos buvo dėvimos grynai iš praktinių sumetimų, paskui - dėl grožio", - sakė ji.

Visos 99 parodoje eksponuojamos V.Mieldažytės riešinės yra juodos spalvos, nes taip, pasak autorės, geriausiai išryškėja raštas. Daugelis raštų matyti senose lovatiesėse, juostose. Tokius motyvus, ornamentus mėgo daugelis tautų.

Kai Vidos susirinkusieji pasiteiravo, kodėl ji tiek daug mezga, šypsodamasi atsakė: "Kad mano katei būtų ramiau. Ji mėgsta sėdėti man ant kelių, tai kad negaiščiau tuščiai laiko sėdėdama, mezgu."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"