TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Jurbarkas vilioja ne tik užsukti, bet ir pasilikti

2013 09 04 6:00

Jurbarko rajono meras Ričardas Juška prieštarauja, kai šis kraštas pavadinamas provincija, nes aktyvios bendruomenės dėka išsaugotos tradicijos, istorinis paveldas daro jį patrauklų ne tik dažnai čia užsukantiems turistams, bet ir nuolatiniams gyventojams.

- Jurbarko rajonas garsus savo istorine praeitimi. Kaip tai išnaudojama?

- Didžiuojamės, kad turime didingą istorinę praeitį, kad mūsų piliakalniai mena lietuvių ir kryžiuočių kovas, didžiųjų ordinų magistrų ir Lietuvos kunigaikščių susitikimus. Kraštą pristatančiuose leidiniuose šiuos faktus visada akcentuojame. Jurbarko krašte turime dvi įspūdingas pilis, taip pat išlikusius Jurbarko dvaro pastatus. Miesto parke išlikusi buvusi kunigaikščių Vasilčikovų dvaro cerkvė dabar naudojama kaip parodų ir koncertų salė. Istorinės praeities momentus stengiamės panaudoti organizuodami miesto šventes ir renginius.

- Kokią matote turizmo plėtojimo perspektyvą?

- Jurbarko kraštas turi didelį potencialą tapti turistų traukos vieta. Ta kryptimi jau keleri metai aktyviai dirbame. Europos Sąjungos (ES) fondų ir pagal galimybes savivaldybės biudžeto lėšomis įgyvendinti keli dideli projektai, plečiantys turizmo veiklos galimybes. Ateityje reikėtų daugiau dėmesio skirti laisvalaikiui, aktyvioms pramogoms organizuoti, pavyzdžiui, dviračių sportui, vandens pramogoms, jodinėjimui žirgais ir pan.

- Kokiose kitose srityse galima matyti ekonominę pažangą? Ar pavyksta į rajoną pritraukti užsienio investicijų?

- Jurbarko rajone vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas. Pagrindinės ekonominės veiklos rūšys – didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto priemonių remontas, įvairi kitokia priežiūros ir paslaugų teikimo veikla. Taip pat yra svarbus statybos sektorius, kuriantis nemažą pridėtinę vertę. 2012 metų pradžioje Jurbarko rajone įregistruotos 24 veikiančios statybos įmonės. Svarbią vietą rajono ekonomikoje užima žemės ūkis. Pernai Jurbarko rajone buvo registruoti 2634 ūkininkų ūkiai, ūkinę veiklą vykdė 7 žemės ūkio įmonės. Vidutinis rajono ūkininko ūkio dydis 10,64 hektaro. Jurbarke yra gausu miškų, todėl aktyvią ūkinę veiklą vykdo Miškų urėdija.

Suprantame, jog užsienio investicijos yra vienas svarbiausių ekonominio augimo veiksnių. Gaila, bet į Jurbarko rajoną nepavyksta pritraukti investuotojų iš užsienio. Nemanome, kad tai tik mūsų rajono problema. Tikrai stengiamės ir bandome išnaudoti kiekvieną progą investuotojams pritraukti. Visame rajone renovuojame, atnaujiname infrastruktūros ir kultūrinius objektus, viešąsias erdves, taisome kelius ir tiesiame naujus. Išnaudojame visas galimybes, kad sukurtume palankią verslui aplinką, tačiau kol kas pastebimų rezultatų tai neduoda. Apklausos rodo, jog užsienio investuotojų atėjimą į Lietuvos, o tuo labiau į rajonų ekonominę rinką stabdo įstatymai ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

- Kaip jurbarkiečiai išnaudoja kaimynystę su Nemunu?

- Pristatydami Jurbarko savivaldybę nuolat pabrėžiame, kad mūsų rajonas beveik 70 kilometrų driekiasi prie didžiausios Lietuvos upės. Jau beveik 600 metų, nuo Melno taikos sutarties sudarymo 1422-aisiais, Jurbarkas yra pasienio regionas. Nemunu besidriekianti Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities siena šiandien mums suteikia tam tikrų privilegijų. Džiaugiamės, kad su Kaliningrado miesto ir Nemano rajono savivaldybių administracijomis galime dalyvauti bendruose tarptautiniuose projektuose pagal ES Bendradarbiavimo per sieną programą. Šiuo metu su šiomis kaimynėmis įgyvendiname tris projektus, kurių vertė yra 80 mln. litų.

Kalbėdami apie Nemuno upę, turėtume paminėti ir anapus Nemuno įsikūrusius šakiečius. Mažais žingsneliais kartu su Šakių rajono savivaldybe pradedame įgyvendinti bendrą projektą – keleivinio keltuvo per Nemuną įrengimą.

- Kokią rajono viziją matote po 10 ar 20 metų? Ar jis netaps gilia provincija, kai daugelis buvusių savarankiškų įstaigų pamažu tampa tik kituose miestuose veikiančių institucijų smulkiais padaliniais?

- Strateginiame plėtros plane Jurbarko rajono vizija skamba taip: „Saugi ir aktyvi bendruomenė, kokybiška ir patogi gyventi gyvenamoji aplinka, konkurencinga rajono ekonomika su turizmui pritaikyta Nemuno krašto istorine, kultūrine ir gamtine aplinka.“ Jau įgyvendinome nemažai šiame plane nusibrėžtų tikslų ir priemonių. Šiuo metu savivaldybė rengia naują 2016–2026 metų strateginį plėtros planą. Siekdami išsiaiškinti esamą situaciją ir jurbarkiečių lūkesčius, plano rengėjai šių metų pradžioje atliko gyventojų ir verslo atstovų nuomonių tyrimą. Žmonės pateikė nemažai įvairių siūlymų, ką pageidautų matyti Jurbarke ateityje. Mūsų rajono pranašumai – švari ir saugi aplinka, graži gamta, sutvarkyti parkai, draugiška ir aktyvi bendruomenė, įdomus kultūrinis gyvenimas, galimybės užsiimti įvairia sportine veikla, išsaugotos krašto tradicijos. Ar tokius pranašumus turintį rajoną galima vadinti provincija? Į ateitį žvelgiu optimistiškai, neabejoju, kad po 20 metų Jurbarko kraštas bus ekonomiškai gyvybingesnis, patrauklesnis turistams ir investuotojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"