TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Jurbarko stadione atsivėrė „grožybės“

2016 09 08 6:00
Tokių radinių aptikta pernai rekonstruoto Jurbarko stadiono vejos pagrinde. Jurbarko rajono merijos nuotrauka

Vos prieš metus baigtame renovuoti Jurbarko stadione vėl gaudžia technika ir dirba statybininkai. Paaiškėjo, kad stadione neželia veja, nes žolė ir negali augti ant statybinių atliekų.

Pakartotinis stadiono vejos atnaujinimas iš Jurbarko rajono biudžeto pareikalaus beveik 20 tūkst. eurų. Vietos valdžia tikisi, kad išlaidas padengs tas, kas neužtikrino darbų kokybės – renovaciją atlikusi bendrovė ir ją prižiūrėjusi įmonė.

Radiniai nustebino

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, jau pernai po stadiono renovacijos veja labai prastai dygo. Šiemet pavasarį problemos dar labiau išryškėjo – kai kur stadione vietoj vejos buvo matyti tik žemės gruntas. Todėl nuspręsta veją atnaujinti. Tikėtasi iš naujo supurenti pagrindą ir pasėti naują žolę. Tačiau įsitikinta, kad vien to nepakaks.

„Pradėjus veją kultivuoti, o ypač ją suarus, paaiškėjo, kad aikštyno pagrindo viršutiniame 15 centimetrų sluoksnyje yra ne tik pernelyg stambių akmenų. Išlindo ir betono luitų, šaligatvių plytelių liekanų. Jų čia jokiu būdu negalėjo būti, nes ant jų žolė tikrai augti negali“, – kalbėjo S. Mockevičius.

Anot jo, iš pradžių akmenis, betono atliekas iš stadiono vejos pagrindo bandyta išrinkti rankomis, bet paaiškėjus, kad tai pernelyg ilgai truksiantis darbas, pasitelkta technika.

Išvalius viršutinį žemės sluoksnį, ant jo bus pilamas humuso bei durpių sluoksnis ir tik tuomet bus sėjama nauja veja.

„Šiuo metu rengiamas defektų aktas, su kuriuo bus supažindinti rekonstrukcijos darbus atlikusios bendrovės bei techninę priežiūrą vykdžiusios įmonės vadovai. Jei su jais nepavyks susitarti gražiuoju, neatmetu tikimybės bylinėtis, kad jie padengtų mūsų patiriamas stadiono vejos atkūrimo išlaidas“, – sakė S. Mockevičius. Jis teigė, kad neseniai renovuoto stadiono sutvarkymas rajono biudžetui atsieis apie 20 tūkst. eurų.

Seniai buvo aišku

Kad Jurbarko stadionas net ir po atnaujinimo netinka ne tik aukščiausios, bet ir žemesnės lygos varžyboms, rajono vadovus dar prieš metus informavo Lietuvos futbolo federacija (LFF). Jos ekspertai tai nustatė apžiūrėję stadioną ir įvertinę jo būklę. LFF atstovai jurbarkiečiams aiškino, kad stadionas netinka žaisti net ir Antrosios lygos rungtynes – veja nėra lygi ir plokščia, žolė nevienodai prigijusi, grunte yra akmenų, tad saugumas stadione neužtikrinamas. Taip pat neįrengtos teisėjų persirengimo patalpos su dušais.

Daugiau nei dešimtmetį Jurbarko futbolą remiančio sporto klubo „Vulkanas“ prezidento Gedimino Eizos nuomone, kad stadionas nebus tinkamas žaisti futbolą, buvo aišku jau pernai, galutinai neužbaigus jo rekonstrukcijos. „Jau tuomet ne kartą atkreipėme rajono vadovų dėmesį, kad stadionas įrengiamas ne taip, kaip reikėtų. Tačiau mūsų niekas nenorėjo klausyti“, – teigė jis.

Anot G. Eizos, netinkamai įrengta stadiono veja ne tik negražiai atrodė, bet ir buvo pavojinga sportininkų sveikatai, o gal net gyvybei. Būtų įvykusi nelaimė, jei kuris nors futbolininkų būtų parkritęs ir atsitrenkęs galva į žemę, po kuria – betono gabalai. Deja, pasak G. Eizos, visi futbolo mėgėjų bandymai atkreipti dėmesį į nekokybiškai vykdomą stadiono renovaciją rezultatų nedavė. Todėl Jurbarko komanda „Vulkanas“ prarado teisę žaisti Antrojoje lygoje, sporto klubas sustabdė savo veiklą.

G. Eiza minėjo, jog problemų kėlė ne tik stadiono vejos pagrindas, bet ir pati veja – vargu ar buvo sėta speciali stadionams skirta žolė. Atlikus tyrimus Dotnuvos žemdirbystės institute paaiškėjo, kad tokios sudėties žolė, kokia buvo sėta, stadionams visiškai netinkama, nes neatspari trypimui.

Kaltės nejaučia

Jurbarko stadionas rekonstruotas įgyvendinant Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto partneriai – Nemano rajono savivaldybės (Kaliningrado sritis, Rusija) administracija bei Gižycko rajono (Lenkija) mokyklų ir kitų edukacinių įstaigų valdymo įstaiga.

Visos trys projekte dalyvaujančios šalys įsipareigojo skatinti vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną bei tarpusavio bendradarbiavimą, o Jurbarkas ir Nemanas – dar ir sutvarkyti sportui bei laisvalaikiui būtiną infrastruktūrą. Jurbarke rekonstrukcijos reikėjo miesto stadionui, Nemane – apleistai buvusiai pionierių stovyklai.

Jurbarko stadiono atnaujinimo darbai pradėti 2013 metų spalį, o baigti – pernai pavasarį. Jie kainavo 2,97 mln. eurų. Projekto rangovė buvo Marijampolės UAB „Statybos ritmas“, o techninę priežiūrą atliko Vilniaus UAB „Saugvila“.

Bendrovės „Statybos ritmas“ generalinis direktorius Gintaras Vilutis „Lietuvos žinioms“ teigė nelabai tikįs, kad jos darbuotojai Jurbarko stadiono vejos pagrinde galėjo palaidoti kokias nors statybines atliekas. „Pats esu buvęs futbolininkas ir tikrai neleisčiau, kad taip būtų daroma“, – tikino jis. Anot G. Vilučio, Jurbarko savivaldybės atstovai, pasirašydami objekto priėmimo aktą, pretenzijų nekėlė. Be to, stadiono rekonstrukciją prižiūrėjo ir kitos įmonės specialistai, kurie privalėjo neleisti, kad taip būtų padaryta.

UAB „Saugvila“ direktorius Kęstutis Švarlys tikino jokių pretenzijų iš Jurbarko merijos negavęs ir nežinantis, kad kas nors stadione būtų padaryta negerai. „Taip, žolė pernai ten prastai dygo, bet tam gali būti įvairių priežasčių“, – kalbėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"