TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Jūrų kadetų misija baigta

2014 07 10 6:00
Po aštuonerių metų plačiai reklamuotos Juodkrantės jūrų kadetų mokyklos istorijoje dedamas taškas. LŽ archyvo nuotrauka

Kone dešimtmetį garsiai pūstas Juodkrantės jūrų kadetų mokyklos burbulas subliūško - nuo šių mokslo metų pradžios tokios įstaigos nebeliks.

Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklą nuspręsta prijungti prie Nidos vidurinės mokyklos, tad po šios reorganizacijos buvusioje kadetų kalvėje mokysis tik 1-4 klasių mokinukai.

Pagrindinė kadetų mokyklos fiasko priežastis ta, kad nei valstybė, nei Neringos merija, nei pati ugdymo įstaiga nuo 2006 metų taip ir nesugebėjo pasistatyti moksleivių bendrabučio.

Nepaisant nesėkmės vakariniame Kuršių marių krante, jau kalbama apie naujos jūrų kadetų mokyklos steigimą rytiniame - Rusnėje.

Liko 12 kadetų

2006-aisiais įsteigta Juodkrantės L. Rėzos jūrų kadetų mokykla visoje Lietuvoje buvo tarsi sensacija. Anuomet kalbėta apie pagaliau įsteigtą santykinai sukarintą mokyklą kaip apie ilgai lauktą naujovę švietimo padangėje.

Iš visos Lietuvos buvo kviečiami moksleiviai lankyti kadetų mokyklą. Be įprastų pamokų, jų laukė speciali programa, susijusi su marinistika, jūreivyste, rytais būdavo iškilminga rikiuotė.

Kuriant kadetų mokyklą ypač daug prisidėjo tuometis Lietuvos karinių jūrų pajėgų kapelionas Romualdas Ramašauskas. Moksleiviai kadetų mokykloje mokėsi nuo 5 iki 10 klasės. Pirmaisiais metais jų buvo 20, 2007-aisiais - jau 50.

Vėliau moksleivių vis mažėjo, o pernai kadetai mokėsi nebe iki 10, o tik iki 8 klasės. Šiemet jūrų kadetų buvo vos 12 (pačioje mokykloje - tik 26 vaikai). Tad nuo 2006-ųjų jūrų kadetų mokyklą baigė 4 laidos.

„Būtume nesuprasti, jei ir toliau išlaikytume mokyklą, kurioje vaikų kone mažiau nei personalo. Nuspręsta Juodkrantės mokyklą prijungti prie Nidos, performuoti ją į Neringos vidurinę mokyklą su skyriumi Juodkrantėje. Dabar joje bus tik ikimokyklinio ugdymo padalinys ir 1-4 klasės“, - LŽ sakė Neringos vicemeras Vigantas Giedraitis.

Anot jo, aukštesnių klasių Juodkrantės vaikai galės mokytis arba Klaipėdoje (kai kurie jų tai jau daro), arba Nidoje, iki kurios bus vežami specialiu autobusiuku.

„Nidoje vaikams ir sportinė bazė geresnė nei Juodkrantėje. Žinoma, gaila, kad nebebus kadetų mokyklos, tačiau tragedijos iš to nedarome. Jei toliau išlaikytume tą mokyklą, būtume aršiai kritikuojami dėl neūkiškumo. Dalis mokytojų bus atleisti, tačiau dauguma jų ir taip jau yra įsidarbinę arba Nidoje, arba Klaipėdoje, o Juodkrantėje dirbo tik po keletą valandų. Mokinių šiame kurorte tiek mažai, kad net klasės sujungtos“, - teigė V. Giedraitis.

Nepastatė bendrabučio

Juodkrantė kadetų mokyklai buvo pasirinkta neatsitiktinai: kaimelis yra prie marių, jūros, atokus, atsižvelgta į vaikų saugumą. Tačiau prieš steigiant tokią specializuotą mokyklą nepasirūpinta elementariu dalyku - nuolatiniu vaikų apgyvendinimu.

Mat dauguma ne vietinių kadetų gyvendavo arba pas giminaičius Kuršių nerijoje, arba važinėdavo iš Nidos, Klaipėdos, kitų vietų. Tokia situacija nė iš tolo nepriminė tikros kadetų mokyklos, kurioje vaikai ir mokosi, ir gyvena.

Anot Juodkrantės L. Rėzos jūrų kadetų mokyklos direktorės Audronės Elenos Grigalionienės, nuolatinis mokinių važinėjimas, bendrabučio neturėjimas ir lėmė mokyklos žlugimą.

„Dalis vaikų, socialiai remtinų, gyvendavo buvusiuose vaikų globos namuose „Aušros žvaigždė“, kurie buvo įsikūrę Krašto apsaugos ministerijos bazėje prie jūros. Tačiau ir tie namai buvo perkelti į Klaipėdą, nebeliko apgyvendinimo vietos ir ten. Todėl vaikams nuolat važinėti į Juodkrantę, aštuntą valandą ryto privalomai dalyvauti rikiuotėje ir tą pačią dieną grįžti namo buvo labai nepatogu. Ir pedagogams būdavo sunku planuoti neformalųjį ugdymą, kuris susijęs su kadetų veikla, kai vaikas vakare turi būti jau kitoje vietoje“, - LŽ sakė ji.

Esą tiek Neringos merija, tiek kadetų mokykla dėjo visas pastangas, kad Juodkrantėje būtų pastatytas vaikų bendrabutis, tačiau tų pastangų neužteko.

„Buvome net pasiekę, kad mums skirtų sklypą Juodkrantėje prie Gintaro įlankos. Rašėme raštus Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai. Tačiau gavus sklypą, sutvarkius teritorijų planavimo dokumentus, taip ir nepavyko pritraukti investuotojų, kurie pastatytų bendrabutį. Valstybė savo lėšomis to nedarė. Labai gaila, bet kadetų mokykla jau grimzta į praeitį“, - kalbėjo A. E. Grigalionienė.

Ji pabrėžė, kad Juodkrantėje, kaip ir visoje Neringoje, tiesiog drastiškai mažėja ir pačių besimokančiųjų skaičius.

„Nidoje prieš dešimtmetį mokėsi 300 vaikų, dabar - vos 150. Juodkrantėje mokėsi 100 vaikų, šiemet - vos 27. Mažėja gimstamumas. Be to, žmonės Kuršių nerijoje tik įsigyja nekilnojamojo turto, deklaruoja čia gyvenamąją vietą, tačiau realiai negyvena, o tik praleidžia vasaras“, - niuansus atskleidė direktorė.

Žvilgsniai - į Rusnę

Kadetų mokykla buvo įsteigta, kai krašto apsaugos ministro pareigas ėjo Gediminas Kirkilas. Jis LŽ vakar prisipažino apgailestaujantis dėl mokyklos panaikinimo.

„Uždaryti visada lengviau, nei tęsti veiklą ir bandyti išsaugoti įstaigą. Manau, kad buvo galima neskubėti ir ieškoti galimybių tęsti tą misiją. Jūrų kadetų mokyklos idėja buvo labai graži, nes ji susijusi su jūrinių tradicijų puoselėjimu, vaikų auklėjimu ta dvasia. Jei tokią sukarintą marinistinės pakraipos mokyklą baigę žmonės ir netaps jūrininkais, jie bent žinos jūros tema daugiau nei kiti“, - teigė politikas.

Jis tikino, kad prieš steigiant kadetų mokyklą buvo nemažas įdirbis analizuojant panašių įstaigų veiklos specifiką NATO valstybėse ir pasirinktas Didžiosios Britanijos modelis. „Matyt, trūko ir lėšų, ir nebuvo entuziastų tai mokyklai išlaikyti, gal ir merija nerodė didelio noro“, - svarstė G. Kirkilas.

Dabartinio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko patarėjas viešiesiems ryšams Vaidotas Linkus LŽ informavo, kad nepaisant Juodkrantės kadetų mokyklos nesėkmės jau svarstomos galimybės steigti naują Rusnėje.

„Tačiau tai - ne mūsų, o Švietimo ir mokslo ministerijos prerogatyva. Krašto apsaugos ministerija remia kadetų idėją, gali padėti metodikomis, organizaciniais klausimais, rengiant vaikų vasaros stovyklas, tačiau ne finansiškai. Jau buvo organizuotos išvykos į Rusnės salą, apžiūrėtos galimybės kadetų mokyklą steigti joje, įvertinta ir moksleivių apgyvendinimo problema. Tačiau ten ir vėl reikia ne vienos restruktūrizacijos, patalpų perdavimo siekiant, kad vaikai turėtų kur gyventi ir nepasikartotų Juodkrantės variantas“, - LŽ sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"