TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Jūrų muziejus rengia staigmenas

2016 08 27 6:00
Vietoj šio sovietinių laikų griozdo planuojama įrengti pažintinę, edukacinę ir rekreacinę oazę. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Vienas lankomiausių šalyje Lietuvos jūrų muziejus (LJM) pradėjo formalias procedūras siekdamas įgyvendinti dar vieną didžiulį projektą.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, su laivyba susijusi unikali edukacinė erdvė bei visus metus veikiančios maudyklės, pripildytos geoterminio vandens. Visa tai norima įrengti vietoj greta delfinariumo esančio sovietinių laikų gelžbetoninio baseino.

„Į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją kreipėmės dėl detaliojo plano keitimo. Pirminis mūsų užmojų etapas: gyvūnų reabilitacijos centro įkūrimas. Jis gali kainuoti apie 4 mln. eurų. Bus kreipiamasi į Aplinkos ministeriją, rengiami projektai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė LJM atstovė spaudai Nika Puteikienė.

Ruoniukai prižiūrimi Jūrų muziejaus administraciniame pastate, kambariuose pastatytose voniose./LJM nuotrauka

Pralaužė ledus

Šiauriausioje Kuršių nerijos pusiasalio dalyje – Kopgalyje – jau ne vieną dešimtmetį riogso didžiulis gelžbetoninis baseinas. Jis priklausė žuvininkystės tyrimų laboratorijai. „Sovietmečiu tas baseinas buvo naudojamas brutaliems eksperimentams. Tai buvo savotiškas žūklės elektra bandymų poligonas. Žlugus Sovietų Sąjungai, objektas tapo nenaudojamas, aplinką darkantis griozdas. Jūrų muziejus puoselėjo planus panaudoti tą objektą savo reikmėms, dabar pagaliau procesas pajudėjo“, – pasakojo N. Puteikienė.

LJM administracija neseniai kreipėsi į uostamiesčio meriją dėl seniau parengto teritorijos su baseinu detaliojo plano korekcijų. „Jei bus palankus uostamiesčio tarybos sprendimas, jau kitąmet rengsime techninį projektą, kreipsimės į Aplinkos ministeriją bei Europos Sąjungos fondus dėl finansinės paramos“, – pasakojo LJM atstovė. Jos teigimu, muziejaus administracija tik dabar ėmėsi procedūrinių veiksmų dėl baseino, nes buvo kitų projektų. „Baigtas rekonstruoti delfinariumas. Sėkmingai vyksta kol kas uždarytų LJM akvariumo ir Nerijos forto Kopgalyje rekonstrukcijos darbai. Tiek akvariumas, tiek Jūrų muziejaus patalpos su atnaujintomis ekpozicijomis duris atvers kitų metų gegužę“, – atskleidė N. Puteikienė.

Unikali erdvė

Kas bus pastatyta vietoj gelžbetoninio monstro? Pirmiausia imamasi Baltijos jūros gyvūnų reablilitacijos centro įkūrimo idėjos. „Jūrų muziejaus darbuotojai per 20 metų jau priglaudė, nuo bado išgelbėjo apie 50 Baltijos jūros ruoniukų. Juos, bangų išmestus į paplūdimius, kiekvieną pavasarį randa žmonės. Taip pat nukenčia jūros paukščiai: kirai, antys ir kiti. Jie įsipainioja į žvejų tinklus, mazutu suteršiamos plunksnos. O specialių patalpų, skirtų gyvūnams gelbėti, jiems prižiūrėti, neturime“, – aiškino N. Puteikienė.

Metų metais, pavyzdžiui, ruoniukai prižiūrimi LJM administraciniame pastate, kambariuose pastatytose voniose. „Atskiro gyvūnų reabilitacijos centro labai reikia. Jis turėtų užimti apie trečdalį senojo baseino ploto: ir atviras baseinas, ir uždaros patalpos karantinui, priežiūrai, slaugymui. Ir lankytojai galėtų išvysti išgelbėtus Baltijos jūros gyvūnus“, – teigė klaipėdietė.

Įrengus apie 800 kvadratinių metrų ploto reabilitacijos centrą, tolesniuose planuose – vadinamasis eksperimentariumas ir geoterminio vandens maudyklės. „Jie užimtų likusią baseino ploto dalį. Eksperimentariumas – tai erdvė, kurioje lankytojai galėtų susipažinti su vandeniu ir laivais. Pavyzdžiui, suvokti, kodėl sunkiausių konteinerių prikrautas laivas neskęsta? Eksperimentams būtų naudojami sumažinti modeliai. Planuojame tokią pažintinę, edukacinę veiklą su praktiniais užsiėmimais, susijusiais su vandeniu, jūra, laivyba bei fizikos dėsniais. Tad bus naudinga ir mokytojams, jie galės vesti ekskursijas moksleiviams“, – atskleidė N. Puteikienė.

Tačiau ambicingiausiu ateities objektu laikomas karšto geoterminio vandens baseinas ar baseinai. „Mokslininkai puikiai žino, kad Vakarų Lietuvoje glūdi žmonių sveikatinimui naudingo geoterminio vandens klodai. Žinoma, reikėtų pradžioje padaryti žvalgomuosius gręžinius. Jei pavyktų įgyvendinti viziją, toje pačioje teritorijoje žmonės išvystų ir gyvūnų reabilitacijos centrą, ir eksperimentariumą, galėtų pasilepinti karšto vandens procedūromis“, – pasakojo LJM atstovė.

Jūrų muziejaus darbuotojai per 20 metų priglaudė, nuo bado išgelbėjo apie 50 ruoniukų, kai kurie jų sutvirtėję vėliau buvo paleisti atgal į Baltijos jūrą./Deniso Nikitenkos nuotrauka

Impulsas turizmui

Klaipėdos turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Romena Savickienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad naujas pažintinis bei rekreacinis objektas Kopgalyje, be abejonės, būtų reikšmingas visam regionui. „Jei LJM pavyktų įgyvendinti savo užmojus, turistams tai būtų puiki atrakcija. Ir dabar nemažai užsienio lankytojų į pajūrį atvyksta vien dėl Jūrų muziejaus, delfinų, jūrų liūtų, ruonių pasirodymų“, – tvirtino ji.

R. Savickienės manymu, ypač reikšmingas būtų vien pirmojo objekto – gyvūnų reabilitacijos centro – įkūrimas. „Ruoniukai žavi žmones, tačiau dabar žmonės nemato proceso, kaip laikomi išgelbėti Baltijos jūros žinduoliai. O sukūrus lankytojams atvirą erdvę, šie galėtų juos stebėti“, – pabrėžė uostamiesčio TIC direktorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"