TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kai prabyla Žemaitijos Versalio rūmai

2010 07 29 0:00
Tarptautinio M.Oginskio festivalio organizatoriai - Plungės M.Oginskio meno mokyklos direktorė, Plungiškių draugijos viceprezidentė G.Žiobakienė ir Žemaičių dailės muziejaus direktorius A.Bakanauskas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Plungės dvaro parke neskubėdami vaikštinėja žmonės. Pro paradinius vartus su meškų skulptūromis, rodos, tuoj įdardės karietos. Anų laikų dvasia skleidžiasi ir rekonstruojamuose kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose. Kultūros, meno, mecenavimo tradicijos atgyja per kasmet rengiamą, šiemet jau penktąjį, tarptautinį muzikos festivalį.

"Seniai reikėjo festivalio šiame architektūros ansamblyje, nes tylūs rūmai nedaug pasako. Turi būti ir muzikos, ir dailės - visko, - įsitikinusi Plungės M.Oginskio meno mokyklos direktorė ir Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė, nuo pat pradžių įsitraukusi į M.Oginskio festivalio organizavimą. - Norime priartinti žmones prie muzikos lobyno ir stengiamės pasikviesti kuo geriausius kolektyvus. Jau turime ir savo tradicijų. Pavyzdžiui, per atidarymą ateina mergaitės, pasipuošusios kaip kunigaikštytės tų laikų drabužiais, uždegamos žvakės. Ir būtinai kiekvienas koncertas pradedamas Mykolo Kleopo Oginskio polonezu "Atsisveikinimas su Tėvyne". Visi atsistoja. Tokia jaudinanti akimirka."

M.Oginskio festivalis jau žinomas ne tik Lietuvoje ir jo dalyvių geografija kasmet plečiasi. Koncertai, tęsiant kunigaikščių Oginskių tradicijas, nemokami. Žiūrovai, suvažiavę iš visos Lietuvos, neskuba po jų skirstytis. Čia, pasak G.Žiobakienės, tokia aura. Parko gamta tarsi apvalo žmogų nuo visų rūpesčių, o muzika pakylėja. Tarsi užlieja grožio vienovė.

Oginskių genas

"Kai paskaitai istoriją, Oginskių buvo visokių: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonai ir iždininkai, keli vyskupai, kiek muzikų, įvairiausių puikiausių profesijų žmonių, - vardijo Plungiškių draugijos viceprezidentė. - Jie visi buvo kilniadvasiški, kūrė, gražino aplinką ir mecenavo, kiek turtai leido. Sakoma, kad M.Oginskis turėjo ypač gerą širdį. Jo žmona Marija Skuževska (Maria Skorzewskich Oginska) Plungėje įsteigė prieglaudą ir padėjo užauginti apie 200 vaikų. Patys vaikų neturėjo. Dvaro oranžerijoje, be egzotinių augalų parkui puošti, buvo auginami ir vaisiai, daržovės prieglaudos vaikams."

Kunigaikštis M.Oginskis Plungėje įkūrė muzikos mokyklą ir net turėjo aukšto lygio simfoninį orkestrą. Jam vadovavo iš Čekijos kilęs dirigentas. Į M.Oginskio mokyklą iš visur suvažiuodavo gabių vaikų. Išugdyta daugybė asmenybių. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ketverius metus grojo fleita, mokėsi kompozicijos. Kaip pasakojo G.Žiobakienė, jį, gana savitą žmogų, M.Oginskis labai mylėjo. M.K.Čiurlionis taip pat jautė didelį prielankumą kunigaikščiui. Jo mecenavimo sulaukė ir studijuodamas Varšuvos institute. Kai mokėsi Leipcige, kunigaikštis mirė. Dvaras ėmė nykti. Našlė M.Oginskienė išvyko į Lenkiją.

Kraštotyrininkė Eleonora Ravickienė, daugiau kaip 30 metų rinkusi medžiagą apie kunigaikščius Oginskius ir Plungės dvarą, buvo pažįstama ir bendravo su vienu M.Oginskio orkestro muzikantu Jonu Petkūnu, vėliau, M.Oginskienei išvažiuojant į gimtinę Poznanę, paskirtu dvaro administratoriumi. Prisiminimuose E.Ravickienė rašė, kad netoliese išlikęs pastatas, kuriame jis gyveno. Kai apsilankė pas J.Petkūną, jo smuikas ilsėjosi greta, velionės žmonos lovoje. Toks buvo atsidavęs muzikantas. Vadinamosios muzikantinės pastatas sudegė ir dabar ten stovi koplytstulpis.

"O kur dar žirgai, malūnai, visokie verslo dalykai, - apie kunigaikščio M.Oginskio Plungėje įspaustą pėdsaką kalbėjo Plungiškių draugijos viceprezidentė. - Rūmuose būdavo rengiami iškilmingi svečių priėmimai, per kuriuos visi patarnautojai vaikščiodavo apsirengę lietuvių tautiniais drabužiais ir turėdavo kalbėti tik lietuviškai. M.Oginskis buvo labai šviesi asmenybė ir Plungė garsi jo dėka."

Plungiškių draugija yra užmezgusi ryšį su Londone gyvenančiu kompozitoriaus M.K.Oginskio, turėjusio dvarą Rietave, provaikaičiu Iwo Zaluskiu. Iš Anglijos visada kviečiamas atvažiuoti ir jo brolis, taip pat muzikas, Andrzejus Zaluskis. Jiems plungiškis kunigaikštis M.Oginskis artimas pagal dėdžių liniją, tačiau vis tiek ta pati Oginskių giminė. Plungiškių draugija lietuvių kalba yra išleidusi I.Zaluskio knygą "Oginskių genas".

Iš Plungės - Plungei

G.Žiobakienė pasakojo, kad idėja atkurti Plungiškių draugiją kilo dabartiniam jos prezidentui, verslininkui ir pramonininkui dr. Bronislovui Lubiui. Jis subūrė visus, kilusius iš Plungės: dirigentus Juozą ir Stasį Domarkus, kardiochirurgą Rimantą Benetį, chemiką Rimantą Vaitkų, bankininką Julių Niedvarą, teisininką Vytautą Pakalniškį ir daugybę kitų. Plungiškių draugijos steigiamasis suvažiavimas įvyko 2003 metais ir iš karto imtasi veiklos. J.ir S.Domarkai pasiūlė gaivinti M.Oginskio kultūrines tradicijas. Medikai ėmė bendradarbiauti su Plungės ligonine, atvažiuoja konsultuoti, rengiamos medikų dienos. Į Plungę buvo atvykęs visas juristų desantas, vadovaujamas V.Pakalniškio, - gal septyni ar aštuoni docentai, daktarai, profesoriai iš Mykolo Romerio universiteto. Verslininkai ir pramonininkai turi įvairiausių bendrų projektų su vietos verslo atstovais.

Daugelį metų Plungės M.Oginskio meno mokyklai vadovaujanti G.Žiobakienė prisiminė, kaip sunku buvo ryžtis organizuoti festivalį, nes gerai žinojo, kad be vedlių, be charizmos nieko neišeis. Tarp festivalio organizatorių nuo pat pradžių buvo Žemaičių dailės muziejus, Plungiškių draugija ir M.Oginskio meno mokykla. Labai daug talkina, ypač dėl ryšių su užsienio kolektyvais, prof. J. ir S.Domarkai.

"M.Oginskio festivalis jau tapo svarbiu kultūros reiškiniu, - patikino M.Oginskio rūmuose įsikūrusio Žemaičių dailės muziejaus vyriausioji rinkinių saugotoja Danutė Einikienė. - Plungės visuomenė labai nusimintų, jei jo kada nors nebebūtų."

Praeities slėpiniai

M.Oginskio statyti Plungės dvaro rūmai, dėl savo puošnumo ir prabangos dažnai vadinami Žemaitijos Versaliu, - vienas ryškiausių ir geriausiai išsilaikiusių XIX amžiaus antros pusės dvarų ansamblių Lietuvoje. 2006 metais daugiausia Europos Sąjungos lėšomis pradėta renovuoti dvaro sodyba. Pirmiausia buvo išvalyti ir sutvarkyti septyni parko tvenkiniai, rekonstruotos užtvankos, nutiestas akmens grindinio takas, įrengta betoninių trinkelių važiuojamoji dalis. Nuo šio pavasario rekonstruojami centriniai rūmai, atstatomi vakariniai, arba vadinamieji raudonieji, vartai, nuo parko rūmų link vedantys laiptai. Per dvejus metus planuojama rekonstruoti visą centrinių rūmų išorę, pakeisti langus ir lauko duris, atnaujinti antikinio stiliaus skulptūras ant stogo, rūmams suteikiančias ypatingo grožio ir savitumo.

"M.Oginskis, nusipirkęs šį dvarą, senuosius rūmus nugriovė ir, pasisamdęs vokiečių architektą Karlą Lorensą, pasistatė naujus neorenesanso stiliaus rūmus, - pasakojo Žemaičių dailės muziejaus vyriausioji rinkinių saugotoja D.Einikienė. - Ilgai ieškota, kur stovėjo senieji rūmai, tačiau taip ir liko paslaptis. Per pirmąjį renovacijos etapą šioje teritorijoje atlikti dideli kasinėjimai, keistos komunikacijos, ir tikėjomės, kad pamatai bus atrasti. Deja, nusivylėme. Atkastieji pamatai buvo per maži, matyt, kažkokių ūkinių pastatų. Šį pavasarį tvarkant nuo parko rūmų link vedančių laiptų baliustradą ir įvyko tas stebuklas, apie kurį daug metų kalbėjo kraštotyrininkė E.Ravickienė, po kruopelę rinkusi medžiagą apie Oginskius ir šį dvarą."

Atkasta tik dalis pamatų - kiek reikėjo šiai rekonstrukcijai. Juos dar tyrinėja archeologai, tačiau spėjama, kad pamatai galėtų būti XVII ar net XVI amžiaus. Keli sluoksniai rodo, kad jie nėra vieno laikotarpio. Pasak D.Einikienės, apie senuosius rūmus žinoma iš žmonių pasakojimų, tačiau ir dabartinių, 1879 metais statytų rūmų autentika labai mažai dėliojama iš nuotraukų. Techniniai planai nėra išlikę ir nors pastatui ne tiek daug metų, kaip atrodė jo vidus, daugiausia fiksuota iš pasakojimų. Rūmų interjero atkūrimo techninis projektas jau parengtas. Tikimasi atkurti tris originalias sales su visu inventoriumi, kaip buvo M.Oginskio laikais.

Į rekonstrukcijos planus įtraukti ir kiti dvaro ansamblio pastatai. Artimiausiais metais turėtų būti sutvarkytos kairioji ir dešinioji oficinos. Parengti techniniai projektai. Manoma, kad vienoje bus viešbutukas, o kitoje - dailininkų kūrybinės dirbtuvės. Tikimasi, kad rekonstrukcijos darbai pasieks ir dvaro žirgyną, kuriame vyksta M.Oginskio festivalio koncertai. Jau tikrai žinoma, kad buvusioje laikrodinėje įsikurs biblioteka.

"Pasakojama, kad M.Oginskis pastatė laikrodinę grįžęs iš Italijos, norėdamas turėti nors tokį Palazzo Vecchio (Senųjų rūmų) prisiminimą. Tačiau pamatuose išrėžta 1846 metų data - dar iš didikų Zubovų laikų, - sakė muziejininkė. - Kaip prisiminimuose rašė E.Ravickienė, viešnia M.G. iš Vilniaus (matyt, Marija Gimbutienė), čia vaikštinėdama, taip pat patvirtinusi, kad panašius rūmus mačiusi Florencijoje. Nėra nuotraukos, kaip atrodė ši, veikiausiai, poilsiui skirta pilaitė tais laikais. Išlikęs tik Aleksandro Zientarskio piešinys. Jame matyti ir stiklinės oranžerijos vitrinos. Atkurtoje stiklinėje oranžerijos dalyje planuojama įrengti skaityklą."

Išskirtinis ir vienintelis toks laikrodis Lietuvoje, pasak D.Einikienės, yra prancūzų laikrodininko Amanto kūrinys. 1741 metais išrastas mechanizmas neprigijo, nes reikia labai didelio tikslumo paleidžiant, kad veiktų, todėl, matyt, ir dėdavo į monumentalius statinius.

Buvusios dvaro sviestinės pastatas neseniai sudegė. Kas ten bus daroma, neaišku. Muziejininkės nuomone, nuvalius ir palikus autentiškas plytas, traukos centras būtų kur kas didesnis nei šiuolaikinio pastato, kokių turime šimtus.

Tarsi mozaika

"Iš smulkmenų, atsiminimų atkuriama nukirsta istorija, - sakė Žemaičių dailės muziejaus vyriausioji rinkinių saugotoja D.Einikienė. - Daug buvo prarasta ir per Pirmąjį, ir per Antrąjį pasaulinius karus. Atkuriamos istorijos mozaika dėliojama tiesiog iš trupinėlių."

Pavyzdžiui, yra išlikęs pasakojimas, kad gražuolę lenkų grafaitę M.Skuževską-Oginskienę per vieną pokylį pats caras pakvietė kadrilio kaip gražiausią vakaro damą. Mirė ji skurde senelių prieglaudoje. Net kapas nežinomas. Ilgai nebuvo žinoma ir mirties data. E.Ravickienė rašė laiškus į Italiją ir Lenkiją. Iš gauto atsakymo sužinojo, kad M.Oginskienė mirė 1945 metais Lenkijoje. Į kapus nedažytų lentų karstą vežė dviratis vežimas.

Kitas pasakojimas - apie Augustiną Petrulį, dirbusį pas Oginskius vežėju. Jis liepdavo savo dukrai nešti košę į ubagynu vadinamą medinį pastatą šalia dvaro paradinių vartų su meškomis. Mergaitė guosdavosi tėvui, kad daugiau nenorinti nešti tos košės ant nugaros pritaisytoje kuprinėje, nes bėgant akmenimis grįsta alėja taukai teliūškuoja, laistosi, kupra dega, o ji pati taip pavargsta. Tačiau tėvas sakydavo: "Nieko, neši, ir tiek."

Muziejus turi išlikusį autentišką pianiną, kuriuo, manoma, skambino M.K.Čiurlionis, ir 1673 metais datuojamą mišiolą iš turtingos Oginskių bibliotekos. Aptaisėliai atkeliavo tik prieš porą metų - įrodymas, pasak muziejininkės, kaip išblaškyti, išvogti, išvežti, į kitus muziejus pakliuvę visi Oginskių turtai.

Nuolatinėje M.Oginskio rūmų ekspozicijoje - giminės paveikslų skaitmeninės kopijos. Originalai saugomi Kaune, M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

"Portretų kolekciją pradėjo rinkti turbūt kompozitorius M.K.Oginskis, - pasakojo D.Einikienė. - Jam ta idėja kilo važinėjant po Europą ir susipažįstant su žymiais dailininkais. Vėliau šeima, turimomis žiniomis, sukaupė apie 100 portretų, tačiau karai ir suirutės išblaškė tuos turtus. Identifikuotos ne visos vertybės iš Oginskių dvarų."

Kitoje muziejaus salėje šiuo metu eksponuojama fotografo Karlo Bulos paroda iš Sankt Peterburgo - "Plungės fotobienalės 2010" dalis. Estijos vokietis K.Bula buvo pirmasis Rusijos fotografas. Jis įamžino ir caro Nikolajaus II šeimą, Levą Tolstojų, Piotrą Stolypiną, kitus veikėjus, ir Sankt Peterburgo gatvės gyvenimą nuo 1898 iki 1938 metų. Sąsaja su M.Oginskiu, pasak muziejininkės, galėtų būti Kražių skerdynių - 1893 metais Kražiuose įvykusio gyventojų katalikų susirėmimo su Rusijos caro kazokais - dalyvio nuotrauka. M.Oginskis užstojo Kražių kovotojus ir rašė skundus dėl tokio žiauraus elgesio su jais.

Vienintelis Lietuvoje regioninis Žemaičių dailės muziejus yra sukaupęs nemažą po pasaulį išblaškytų kraštiečių dailininkų kolekciją. Gyvuoja tradicija autoriams po parodos dovanoti vieną kitą savo darbą. Pasaulio žemaičių dailės parodos rengiamos kas ketveri metai. Muziejaus palėpėje - senoji skulptūra, sakralinis Plungės rajono menas, Beržoro stacijos.

V Tarptautinio M.Oginskio festivalio dienomis į Plungę iš Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijos persikels unikali paroda "Lietuviai Paryžiuje". Istorinėje erdvėje vėl džiugins ir stebins muzikos, dailės, gamtos vienovė.

Iškilmingiausi akcentai

Šiemet rugpjūčio 28 dieną V Tarptautinį M.Oginskio festivalį pradės Ludwigo van Beethoveno "Devintoji simfonija" su finaline "Ode džiaugsmui", atliekama Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, Kauno valstybinio choro ir solistų Astos Krikščiūnaitės, Ritos

Novikaitės, Merūno Vitulskio, Liudo Mikalausko. Festivalyje dalyvaus plungiškių draugai iš Latvijos kamerinis orkestras "Simfonietta Ryga" ir solistė Inga Kalna bei Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas tarptautinių konkursų laureato Sergejaus Krylovo (Italija).

Dar vienas festivalio akcentas - Lietuvos jaunimo orkestrų gala koncertas. Plungės M.Oginskio meno mokyklos pasiūlytą unikalią programą "Rudens akvarelė M.K.Čiurlioniui" atliks 15 ansamblių subūręs Žemaitijos jungtinis muzikos ir meno mokyklų styginių orkestras. Jame grieš apie 160 vaikų. Kitas, tik šiai muzikos šventei iš visos Lietuvos susiburiantis M.Oginskio festivalio orkestras atliks lietuvių ir Vakarų Europos klasikų kūrinius.

Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO koncertą penkerių metų sukaktį mininčiam festivaliui padovanojo UAB "Strategas" vadovas verslininkas Aidas Kėsas. Gabių ir talentingų jaunų žmonių orkestrą subūrė ir jam vadovauja Gediminas Gelgotas, šiuo metu studijuojantis Miunchene (Vokietija). Festivalį baigs Kauno miesto simfoninis orkestras, vadovaujamas Modesto Pitrėno, ir solistai Ona Kolobovaitė bei L.Mikalauskas.

Jau susiklostė tradicija, pasak G.Žiobakienės, kad dar vykstant festivaliui dėliojama programa ir renkami kolektyvai kitiems metams. Šiemet turėjo atvažiuoti Katovicų simfoninis orkestras iš Lenkijos, tačiau dėl nenumatytų priežasčių jam teko atidėti kelionę iki kitų metų. Festivalyje jau yra koncertavę du simfoniniai orkestrai iš Baltarusijos. Ten taip pat Oginskių gyventos vietos, dvarai, menantys jų vardą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"