TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kaimų ugniagesiai - be dėmesio ir pinigų

2014 09 27 6:00
Kaimų ugniagesiams tenka išbandymai ne tik sovietine technika, bet ir vėluojančiais atlyginimais. LŽ archyvo nuotrauka

Šakių rajono kaimų ugniagesių komandos baigiantis metams gali likti be atlyginimų, nes joms išlaikyti iš valstybės biudžeto šiais metais tebuvo skirta 85 proc. būtinų lėšų. Apie pinigų trūkumą padidinus minimalią mėnesio algą prabilo ir kitų šalies rajonų gaisrų gesintojai, tačiau Vidaus reikalų ministerija kol kas tyli.

Prieš porą savaičių Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius dar tikėjosi, kad pavyks turimomis lėšomis išlaikyti kaimo ugniagesių komandą, bet dabar tuo abejoja.

Kur trūksta, ten plyšta

Vien per pastarąsias 10 dienų seniūnijoje kilo septyni gaisrai, o trečiadienį teko važiuoti į Žvirgždaičius, kur buvo aptikta Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenų. Kaimo ugniagesiai budėjo, kol atvyko Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono minininkai ir vietoje sunaikino dvi minosvaidžio minas. „Mūsų komandos 1980 metų „Zil“ markės automobilis 100 kilometrų sudegina apie 40 litrų degalų. Žinoma, iki nelaimės vietos tiek nesusidaro, bet vis vien kaskart tenka nuvažiuoti po 20-30 kilometrų. Todėl degalų išlaidos būna tikrai nemenkos“, - pasakojo S. Naumavičius.

Jau dabar aišku, kad kaimo ugniagesiams išlaikyti valstybės skirtų lėšų nepakaks. Be to, dar teks ieškoti papildomų pinigų atlyginimams didinti. Mat kaimo ugniagesiai dažniausiai gauna minimalią mėnesio algą, o ji nuo spalio didės 35 litais. Iš ko kelti atlyginimus, kai lėšų ir taip trūksta, nežinia. „Pinigų tam nėra. Bet juk ne mes turėtume sukti dėl to galvas, o valstybė, delegavusi priešgaisrinės apsaugos funkciją“, - svarstė seniūnas.

Išlaikymas - valstybės pareiga

Šakių rajone kaimų ugniagesių komandos yra pavaldžios tiesiogiai seniūnams, nes pinigus taupanti savivaldybė nėra įsteigusi jas vienijančios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Todėl su klausimu, kur gauti lėšų ugniagesių atlyginimams, susiduria ne tik Griškabūdžio, bet ir kitų seniūnijų vadovai.

Kaip sakė Šakių rajono meras Juozas Bertašius, ši problema buvo užprogramuota dar metų pradžioje, nes rajonas gavo tik 85 proc. lėšų kaimų ugniagesių komandoms išlaikyti. Vietos biudžeto pajamų planas vykdomas maždaug 83 proc., tad rajono valdžia negali joms pagelbėti. "Kaimų ugniagesius ir taip jau esame parėmę - šiemet skyrėme 346 tūkst. litų priešgaisriniam automobiliui įsigyti. Taip pat remontuojame jų patalpas, automobilius. Ir dabar 3 tūkst. litų atseikėsime Kidulių komandos mašinai remontuoti. Bet neišgalime skirti tiek pinigų, kad galėtume vykdyti tai, ką daryti yra įsipareigojusi pati valstybė. Išlaikyti ugniagesių komandas - jos funkcija“, - kalbėjo meras.

Apie susiklosčiusią situaciją rajono valdžia, anot J. Bertašiaus, informavo Vidaus reikalų ir Finansų ministerijas, tačiau iki šiol jokio atsakymo nesulaukė.

Tos pačios bėdos

Kad pinigų kaimų ugniagesiams išlaikyti metų pabaigoje pristigs, neslėpė ir Vilkaviškio rajono priešgaisrinės tarnybos viršininkas Audronius Stroginis. „Nepriteklius buvo užprogramuotas iš anksto. Prieš porą metų, kai buvo siūloma mūsų rajone iš penkių ugniagesių komandų palikti keturias, rajono taryba su tuo nesutiko. Nors komandos yra penkios, finansavimą gauname tik keturioms“, - aiškino jis.

Pasak A. Stroginio, taupyti bandoma visais įmanomais būdais - stengiamasi mažiau naudoti degalų, tam tikrais atvejais mažiau pinigų išleidžiama mašinų remontui, nes tuo užsiima patys komandų nariai. Visos sutaupytos lėšos patenka į atlyginimų fondą. Deja, pinigų algoms už gruodžio mėnesį jame tikrai nebus, o atlyginimams už lapkritį gali pritrūkti apie 30 tūkst. litų. Tiesa, trūkstamą sumą žadėjo skirti Vilkaviškio rajono savivaldybė, šiemet jau ir taip atseikėjusi beveik 100 tūkst. litų.

LŽ kalbintas Molėtų rajono ugniagesių tarnybos direktorius Linas Dirma taip pat tvirtino - pinigų padidintiems atlyginimams kol kas nėra ir nežinia, kur reikės gauti papildomų lėšų. „Arba liksime skolingi, arba reikės darbuotojams eiti nemokamų atostogų, kaip jau yra buvę“, - sakė jis.

Net pažadų negirdėti

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PADG) direktorius Remigijus Baniulis pripažino, kad finansinė situacija šalies savivaldybėms priklausančiose nestatutinių ugniagesių tarnybose iš tiesų nepavydėtina, nes dalis jų ir taip nesulaukia šimtaprocentinio veiklos finansavimo. Minimalios algos padidinimas tampa papildoma našta. „Rasti lėšų net ir tokiam nedideliam algų padidinimui iš vidinių resursų labai problematiška. Kiek tarnybos pritrūks pinigų, kol kas nesame suskaičiavę. Duomenys iš savivaldybių dar tik renkami“, - dėstė jis.

PAGD teiks prašymą Finansų ministerijai skirti papildomų lėšų, tačiau ar bus į jį atsižvelgta, R. Baniulis teigė nežinantis, nes sprendimai - politikų rankose.

Ar verta savivaldybių ugniagesių komandoms tikėtis pinigų atlyginimams, Vidaus reikalų ministerijos atstovai LŽ negalėjo pasakyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"