TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kaišiadorių rajono emigracija nevargina

2013 09 06 6:00
Romualdas Urmilevičius.
Kaišiadorių rajono savivaldybės nuotrauka

Jau trečią kadenciją dirbančio Kaišiadorių rajono mero Romualdo Urmilevičiaus įsitikinimu, be politikų ir verslininkų bendradarbiavimo nebūtų progreso.

- Kaišiadorių rajono savivaldybė palaiko glaudžius santykius su vietos verslu, kasmet teikia paramą iš verslo skatinimo fondo, puoselėja bendravimo su verslininkais tradicijas. Ar politikams to tikrai reikia?

- 11 metų savivaldybėje sėkmingai veikiantis turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC) tapo žinomas dėl savo renginių, konsultacijų gausos, pagalbos pradedančiajam verslui, verslininkų bendruomenės subūrimo. Centrui padedant kasmet įsteigiama 20-30 naujų verslo įmonių.

Savivaldybė remia verslą ne tik finansuodama viešas Kaišiadorių TVIC turizmo ir verslo paslaugas, bet ir skirdama finansinę paramą per verslo skatinimo fondą, kurio apimtis nesumažėjo net ir sunkmečio laikotarpiu. Iš fondo lėšų kompensuojamos įmonių steigimo išlaidos, taip pat remiama mažų įmonių veikla – darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, dalyvavimas parodose, dengiamos paskolų palūkanos, kompensuojamos Europos Sąjungos lėšomis įsigytos žemės ūkio technikos, įrangos, pastatų bei pasėlių draudimo įmokos. Rajone veikia 372 verslo įmonės.

- Teikiate tik konsultacijas ir finansinę paramą verslui?

- Savivaldybė drauge TVIC puoselėja tradiciją – šiemet jau 12 kartą vyks konkursas „Kaišiadorių rajono verslo apdovanojimai“. Jį vainikuojantis tradicinis Verslo vakaras sutraukia nemažai verslo bendruomenės. Renginyje dalyvauja ir savivaldybės ir kitų, su verslu susijusių įstaigų vadovai. Išrenkamos ir apdovanojamos geriausios metų įmonės pagal įvairias kategorijas (pelningiausia įmonė, eksporto lyderis, socialiai atsakinga įmonė, įmonė – patikimiausias partneris, metų naujiena, metų projektas, labiausiai kaišiadorietiška įmonė). Verslininkai turi puikią progą susitikti, pabendrauti, pasidalyti patirtimi bei patarimais.

Šiltuoju metų laiku verslininkai paprastai renkasi į rajono verslininkų sąskrydį. Verslo naujokams tai puiki proga prisistatyti kitiems, supažindinti su savo teikiamomis paslaugomis.

Per merijos partnerystę su kitų šalių miestais naudos gauna ir vietos verslininkai, vykstantys į kontaktų muges, forumus, užmezgantys verslo ryšius su užsienio verslininkais.

Tuo pat metu verslas vis dažniau prisideda prie miesto gražinimo akcijų ir vykdomų patriotiškumo projektų, remia sporto, kultūros, turizmo renginius bei projektus. Kaišiadorių smulkaus ir vidutinio verslo asociacija organizuoja vasaros palydų renginius.

- Miestas gražėja. Tai domina turistus?

- Kaišiadorių rajonas kasmet sulaukia vis didesnio turistų susidomėjimo. Jau apkeliavę žymiąsias Lietuvos vietas, išmaišę Europą, žmonės ieško dar nepažintų gimtinės vietų. Kaišiadorių TVIC parengęs devynis maršrutus keliaujantiesiems po Kaišiadorių kraštą. Kviečiame aplankyti unikalius rajono objektus: vienintelį Lietuvoje veikiantį lynų keltą be variklio Padaliuose, Rožinio slėpinių parką Guronyse, Kalvių miestelį su unikalios formos bažnyčia, Paparčius, menančius XVII amžiuje veikusį vienuolyną, taip pat netoli šiuo metu veikiantį vienuolyną, Kruonio HAE, Brazauskų namus, storiausią Lietuvos pušį, meteoritinės kilmės ežerą, mitologinį Laukagalio akmenį, tarp trijų ežerų įsikūriusius Žaslius. O koks smagumas plaukti net per tris savivaldybes vingiuojančia nenuspėjama Strėva, pastaraisiais metais pamėgta baidarininkų, ieškančių įvairovės.

Tačiau didžiausia turistų traukos vieta išlieka rajone veikiantis Lietuvos liaudies buities muziejus. Kaišiadorys jau turi ir savo pilnametražį vaidybinį filmą „EIKIRTU. Nuotykių kraštas Kaišiadorys“, kurį 2012 metais sukūrė Kaišiadorių TVIC bei vietinis menininkas, filmo režisierius Saulius Jankauskas. Žiūrovas netradiciškai supažindinamas su rajono lankytinomis vietomis, renginiais, istorija per skirtingo amžiaus ir socialinių sluoksnių veikėjų patiriamus nuotykius. Šiemet filmas išleistas ir su angliškais subtitrais. Filmo anonsą bei patį filmą galima pažiūrėti svetainėje www.eikirtu.lt. 2011 metais vietos entuziastų sukurtas trumpametražis vaidybinis-dokumentinis filmas apie patį Kaišiadorių miestą „Susitikimas Kaišiadoryse“.

- Daugelį projektų padeda įgyvendinti verslas. O koks savivaldybės indėlis skatinant turizmą?

- Savivaldybė ir vietos bendruomenės įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamus su turizmu susijusius projektus. Sutvarkyta Kauno marių prieplauka, turizmui pritaikomi du rajono piliakalniai, įrengtas Kalvių paplūdimys, atnaujinta Paparčių kaimo infrastruktūra, išvalytas Limino ežeras, tvarkomas Kruonio miestelio istorinis centras, parkas, įrenginėjamos poilsio zonos Žiežmarių kaime, Varkalių kaime, Gudienos kaime, atnaujinamas Žiežmarių parkas bei kt.

- Kokias pramogas siūlote turistams?

- Kaišiadorių TVIC organizuoja įvairias ekskursijas – žygius dviračiais, pėsčiomis. Rajone kuriamos naujos pramogos: galima palaipioti „uolų“ siena Darsūniškyje, pajodinėti žirgais, apsilankyti sraigių ūkiuose ir t. t. Beje, Kaišiadorių rajonas turi jau net 14 sertifikuotų amatininkų (28 sertifikuoti produktai).

- Koks didžiausias Kaišiadorių rajono siekis?

- Visiškai įgyvendinus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą Kaišiadorių rajone po 2013 metų gyvenimo kokybė pagerės daugiau kaip 6 tūkst. šeimų. Didžiausia siekiamybė - artimiausiu metu ieškoti galimybės sporto bazei pagerinti, būtina universali sporto salė.

- Nuo džiugių temų pereikime prie skaudesnių. Kokios bėdos kaišiadoriečius atgena į savivaldybę?

- Didėja socialinių būstų poreikis, nors per metus pastoge galime aprūpinti tik 5-7 šeimas. Dėl sumažėjusių butų kainų dabar sugebame įpirkti vienu ar dviem gyventi skirtomis patalpomis daugiau, tačiau tai iš esmės neišsprendžia problemos. Gyventojus tebevargina įvairūs klausimai dėl žemės nuosavybės. Nors šių bėdų sprendimas nėra mūsų dispozicijoje, stengiamės nenusišalinti. Dar viena bėda – finansavimo gatvėms, keliams tiesti stygius. Žmonės grįžta gyventi į savo tėvų žemes, tačiau daugelis privažiuojamųjų kelių neasfaltuoti. Norime pakeisti ir šią situaciją, juolab kad patenkame į Lietuvos miestų, mažiausiai „nukraujavusių“ dėl emigracijos, penketuką.

Merą kalbino KRISTINA KUČINSKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"