TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kalėdaičių išsikepti galime ir patys

2013 12 23 6:00
Kepti kalėdaičių į Varnius plūsta ir suaugusieji, ir maži. Žemaičių vyskupystės muziejaus nuotraukos

Žmonės jau ne vienus metus plūsta į Žemaičių vyskupystės muziejų mokytis kepti kalėdaičių. Šiaulių profesinio rengimo centro mokiniai, įgavę įgūdžių, taip pat ėmėsi kepti ir dalyti vadinamąsias plotkeles.

Ilgametė kalėdaičių kepėja vienuolė Edita Regina Teresiūtė LŽ pabrėžė, kad dar prieš 40 metų kalėdaičių kepimo prietaisus turėjo kone kiekviena parapija. Zakristijonai, norėdami patenkinti tikinčiųjų poreikius, pradėdavo juos kepti nuo ankstyvo rudens, nes darbo užtekdavo iki pat Kūčių. Tačiau bėgant metams šie prietaisai susidėvėjo. Be to, atsirado galimybė iš Lenkijos parsivežti pramoniniu būdu iškeptų kalėdaičių, todėl Lietuvoje ši tradicija ėmė sparčiai nykti. Vis dėlto visiškai ji nesunyko.

Kitose šalyse kalėdaičių nebėra

Kalėdaičių kepimo prietaisai metams bėgant susidėvėjo, tačiau jų kepimo tradicija Lietuvoje visiškai nesunyko.

Vieta, kur jau septintus metus galima išsikepti kalėdaičių, – Varniuose įsikūręs Žemaičių vyskupystės muziejus. Kalėdaičių kepimo patirtimi dalijasi vienuolė E.R.Teresiūtė. Ji neslepia, kad ne visi kalėdaičiai pavyksta tokie, kokių norėtųsi, tačiau jų kepimas suteikia begalę emocijų. Todėl šiuo procesu domisi ir suaugusieji, ir vaikai. Sesuo Regina pasakoja, kad kalėdaičių kepimo ritualas į Lietuvą iš kaimynės Lenkijos atkeliavo prieš šimtus metų. „Beje, vadinamosios plotkelės jau kepamos tik Lietuvoje ir Lenkijoje, vien čia belikęs ritualas dalytis kalėdaičiais prie Kūčių stalo“, - pridūrė vienuolė.

Pasak E.R.Teresiūtės, beveik iki pat praėjusio amžiaus vidurio kalėdaičiai buvo kepami suvožiamose keptuvėse ant krosnių, o vėliau atsirado elektrinių prietaisų. „Juos pagaminti mokėjo Vilniuje tarnavęs kunigas, pavarde Lydys. Būtent jo prietaisai, vadinti formomis, pasklido po visą Lietuvą“, - teigė sesuo Regina. Ji neslėpė - prikepti tiek kalėdaičių, kad būtų aprūpinti visi tikintieji, buvo be galo sunkus darbas. E.R.Teresiūtės žiniomis, šiuo metu kalėdaičius kepa Vilniaus, Kauno ir Panevėžio vienuolės. Tačiau vien jų iškeptų kalėdaičių toli gražu nepakanka, tad daug atvežama ir iš Lenkijos.

Kad sušiltų širdys

Šiaulių profesinio rengimo centro pedagogai ir moksleiviai, Varniuose prieš porą metų pramokę kepti kalėdaičius, dabar jų prikepa ir sau, ir kitiems. Profesijos mokytojas Mindaugas Bartkus LŽ teigė, jog šio centro atstovai drauge su menininku Viliumi Puronu pernai bandė iškepti patį didžiausią kalėdaitį ir patekti į Lietuvos rekordų knygą. „Deja, nepavyko. Tačiau išgarsinę savo sumanymą dovanų gavome seną kalėdaičių kepimo įrenginį“, - sakė M.Bartkus.

Šiemet mokymo įstaigoje, pasak pedagogo, iškepta šimtai kalėdaičių. Nemažai jų dovanota Šiaulių onkologijos ligoninės personalui ir pacientams, nakvynės namų gyventojams bei miesto labdaros valgyklos lankytojams. „Neabejojame, kad kalėdaičiai sušildys ir tų žmonių širdis“, - vylėsi M.Bartkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"