Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kalniškės miško prieigose spėjama – partizanų vado Lakūno žūties vieta

 
2016 12 07 12:50
lzvaigzde.lt nuotrauka

Stebulių kaimo prieigose, ties Kalniškės miško pakraščiu aptikta, spėjama, Kalniškės mūšio vado, partizano Jono Neifaltos – Lakūno žūties vieta.

„Kartu su savanoriais iš klubo „Metalo ieškiklių naudotojų asociacija (MINK)“ išžvalgėme apie 3 hektarų plotą ties ta vieta, kur pastatyti kryžiai žuvusiems Kalniškės miško vyrams. Radiniai, kuriuos aptikome metalo ieškiklių pagalba, buvo reikšmingesni nei tikėjomės. Daugybė gilzių, neiššautų kulkų, kulkosvaidžio detalė – šie radiniai lokaliame plote leidžia atkurti Kalniškės mūšio eigos seką, todėl yra itin vertingi tolesniam tiek Kalniškės mūšio, tiek visos lietuvių tautos rezistencinės pokario kovos tyrinėjimams“, – sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas, dr. Gintautas Vėlius.

Žymus archeologas į Stebulių kaimo prieigas atvyko į archeologinę tyrinėjimo ekspediciją, kuriai leidimą išdavė Kultūros paveldo departamentas ir Gyventojų genocido ir rezistencijos centro atstovai.

Kartu su dr. G. Vėliumi į Lazdijų rajoną atvyko ir kino kūrėjų komanda iš viešosios įstaigos „Film Jam“, vadovaujama žinomų prodiuserių Aleksandro Matonio ir Stasio Baltakio, bei savanoriai ieškotojai iš klubo „MINK“.

Ši ekspedicija buvo surengta kino kompanijos „Film Jam“ iniciatyva, kuriant filmą „Kalniškė. Lūžio taškas“. Stebulių kaimo prieigose, ten, kur baigiasi Kalniškės miškas, profesionalūs kino filmų kūrėjai tądien filmavo paskutinius siužetus baigiamai kino juostai.

Filmo „Kalniškė. Lūžio taškas“ premjera numatyta 2017-ųjų kovo 11 dieną.

Kaip ekspedicijos vietoje pasakojo vienas iš filmo kūrėjų A. Matonis, rengiant siužetus kino juostai buvo apklausta nemažai dar tuomet gyvų buvusių liudininkų, Kalniškės mūšio dalyvių, partizanų ryšininkų.

„Vaizdą, kas vyko tą 1945-ųjų gegužės 16-ąją Kalniškės miške, kai NKVD daliniams užpuolus J. Neifaltos – Lakūno vadovaujamą partizanų būrį žuvo 45 partizanai ir apie 400 sovietų enkavėdistų, daugmaž jau turėjome. Taip pat žinojome, kad ištrūkęs iš stribų apsupties Kalniškės mūšyje, netekęs savo žmonos ir bendražygių, Lakūnas toliau būrė vyrus ir tęsė rezistencinę kovą tose apylinkėse ir žuvo tų pačių metų lapkričio 21 dieną, patekęs su dviem savo kovotojais į pasalą Kalniškės miško pakraštyje, pelkėje. Iš to, kad radome artėjančiu spinduliu link pastatytų kryžių žemėje daug iššautų šovinių gilzių, galime daryti prielaidą, kad partizanai atsitraukinėjo į mišką atsišaudydami. Visai šalia dabartinių kryžių, beje, jie pastatyti buvusio seno medinio kryžiaus, kurį vietos gyventojai pastatė čia iš karto po partizanų žūties, vietoje, vos keli metrai į šoną, radome vienoje vietoje 10 neiššautų šovinių. Pasak istorikų, neabejotinai toje vietoje yra kario žūties vieta, mat stribai, nušovę partizaną, jo ginklą pasiimdavo kaip trofėjų, prieš tai ištuštinę šovinius – juos paprasčiausiai išberdavo iš dėtuvės“, – pasakojo tyrinėjimų dalyviai ir kinematografininkai.

Pasak dr. G. Vėliaus, Kalniškės mūšio teritorijoje būtų tikslinga atlikti rimtus mokslinius archeologinius tyrinėjimus, nes tai neabejotinai duotų daug naudos, užpildant baltąsias mūsų pokario rezistencinės kovos istorijos dėmes.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"