TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kalvarijos pasienio punktas sulauks pertvarkos

2016 06 14 6:00
Tolumoje matomas pastatas, atsidūręs tarptautinio kelio viduryje, bus griaunamas. LŽ archyvo nuotrauka

Valdininkams prireikė beveik dešimtmečio, kad apsispręstų, ką daryti su nereikalingu ir nenaudojamu pastatu viduryje kelio seniai neveikiančiame Kalvarijos pasienio punkte. Statinys bus nugriautas ir jo vietoje nutiestas magistralinis kelias.

Tačiau kada tai bus daroma, iki šiol neaišku, tad kol kas atvykstančiuosius į Lietuvą iš Lenkijos toliau pasitiks kelio duobės, surūdijusių elektros stulpų ir apleistų pastatų vaizdai.

Vyriausybės rankose

Susisiekimo ministerija pasiūlė Vyriausybei dalį buvusio Kalvarijos pasienio punkto infrastruktūros – didelį pastatą, šalia jo esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir kelią – perduoti valstybės įmonei „Marijampolės regiono keliai“.

Pastaruoju metu šį punktą per parą kerta apie 10 tūkst. automobilių ir visi jie priversti daryti lankstą aplink kelio viduryje pastatytą statinį. Statant pastatą prieš 20 metų, jam buvo parinkta strateginė vieta – pro vieną jo šoną automobiliai važiavo iš Lietuvos, o pro kitą – į Lietuvą. Tačiau po 2007 metų, kai Lietuva tapo Šengeno erdvės dalimi, Kalvarijos pasienio punkte nebeliko nei nuolat ten dirbusių muitininkų, nei pasieniečių, o didžiulis, daugiau kaip 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas ištuštėjo.

„Šio nekilnojamojo turto nenaudojame, jis nėra ir nebus reikalingas“, – LŽ teigė Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius. Pasak jo, visa 25 hektarų punkto teritorija yra suskirstyta į tris dalis. Kelininkams ketinama perduoti tik vidurinę dalį, skirtą būsimam greitkeliui, o kraštinėse teritorijose plėtojama ūkinė veikla. Dalis jų yra išnuomota verslui, dalis dar laukia būsimų nuomininkų.

Viename punkto pastatų šiemet atidarytas informacijos centras komandiruojamiems darbuotojams ir darbo migrantams. Pasienio postą kertantys krovininių automobilių vairuotojai šiame centre gali nuskaityti vairuotojų darbo ir poilsio laiko korteles, gauti konsultaciją darbo sutarčių vykdymo, darbo užmokesčio mokėjimo ir kitų garantijų suteikimo klausimais. Centre taip pat bus atidarytas ir medicinos punktas, kuriame bus galima konsultuotis dėl profesinių ligų. Bus įrengti ir poilsio kambariai.

Taps patrauklesnis

Pasienio kontrolės punktų direkcijos sumanymui atsikratyti niekam nereikalingo pastato jau pritarė Susisiekimo ministerija. Anot susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, „Marijampolės regiono keliai“ nereikalingą statinį nugriautų ir nutiestų valstybinės reikšmės magistralinį kelią, kuris leistų automobiliams patogiau ir greičiau kirsti valstybės sieną.

Kartu Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlo keliui, einančiam per Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, suteikti valstybinės reikšmės statusą. Mat iki šiol jis buvo įvardijamas kaip vietinis kelias. „Per punktą einantį vietinį kelią įtraukus į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą kaip magistralinį kelią A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, Lietuvos automobilių kelių direkcija, panaudodama Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas, galės atlikti šio kelio rekonstravimo techninio projekto ir statybos darbų viešuosius pirkimus“, – aiškino ministras. Rekonstravus kelią, punkte padidėtų transporto priemonių eismo pralaidumas.

Teks palaukti

Prieš trejus metus atliktais pirminiais skaičiavimais, magistralinio kelio ruožo tiesimas vien per Kalvarijos kontrolės punkto teritoriją būtų kainavęs apie 4–5 mln. eurų. Lėšų būtų reikėję ir pastatui išmontuoti. Kiek šie darbai kainuotų šiandien, „Marijampolės regiono kelių“ direktorius Juozas Litvinas LŽ dar negalėjo pasakyti. Anot jo, visų pirma turėtų būti priimti teisiniai sprendimai, o tik paskui galvojama, ką daryti, ir ieškoma lėšų.

„Kai perimsime pastatą ir aikštelę su keliu, skelbsime pertvarkos projekto konkursą. Tik jį parengus bus aišku, kiek ir kokių darbų reikia atlikti“, – aiškino J. Litvinas. Darbų kaina taip pat paaiškės tik pasibaigus viešiesiems pirkimams. Negana to, kol kas neaiškios ir sumanymo finansavimo galimybės: ar tam pinigų bus skirta iš valstybės biudžeto, ar darbus bus bandoma atlikti europinių fondų lėšomis kartu su viso kelio „Via Baltica“ ruožo nuo Kalvarijos iki Lietuvos ir Lenkijos sienos rekonstrukcija. Ją numatyta įgyvendinti iki 2020 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"