TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kamerų akys kryps ir į pajūrio chuliganus

2013 09 30 6:00
Į paplūdimį pajūryje gali važiuoti tik leidimus turintys žvejai, tačiau to nepaisoma. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Pajūryje nuo Nidos iki Šventosios ant aukštų pasieniečių bokštų įrengtos galingos apie 100 mln. litų kainavusios vaizdo kameros taps ginklu kovojant su pažeidėjais pajūryje.

Kopas darkantys, automobilius tiesiog paplūdimiuose statantys ir laužus kūrenantys bei lėbaujantys pažeidėjai sunkiai susekami ir retai nubaudžiami dėl įrodymų stokos, nors pajūrį visą parą stebi pasieniečiai.

Pajūrio regioninio parko (PRP) direktorius Darius Nicius sako, kad realiai pažeidėjų – tūkstančiai, tačiau pranešimų apie juos gaunama vos 10 per metus. Pasieniečiai atkerta, esą jų pareiga stebėti jūrą, o ne paplūdimius. LŽ kalbintas aplinkos ministras Valentinas Mazuronis neabejoja, jog verta pagalvoti apie vaizdo kamerų panaudojimą fiksuojant pažeidėjus, ir žada viceministrams „pavesti išsiaiškinti tokias galimybes“.

PRP direktorius taip pat tikina nenuleisiantis rankų ir planuoja tarpžinybinį pasitarimą. „Tvarka pajūryje rūpinasi mūsų direkcija, regiono aplinkosaugininkai, policija, merijos viešosios tvarkos prižiūrėtojai ir pasieniečiai. Tačiau kai padaromi konkretūs pažeidimai, veikti tarsi nėra kam“, - kalbėjo D.Nicius. Pasak jo, dėl netvarkos pajūryje visą vasaros sezoną į direkciją skambino daugybė pasipiktinusių poilsiautojų.

PRP vadovas D.Nicius, pamėginęs nubausti pažeidėjus, pats tapo įtariamuoju.

Pažeidėjas puolė pirmas

„Chuliganai važinėja žmonėms per galvas keturračiais, stato savo automobilius neleistinose vietose, įvažiuoja jais į pačius paplūdimius, degina laužus, linksminasi ten, kur negalima to daryti. O paskambinus policijai, ši skundą dažnai peradresuoja aplinkosaugininkams“, - pasakojo PRP direktorius. D.Nicius teigė ne sykį ir pats bandęs drausminti pažeidėjus. Kartą vėlų vasaros vakarą Karklėje, paplūdimyje prie senųjų kapinaičių, kur mašinomis važiuoti draudžiama, jis pamatė automobilį. „Kai ėmiau fotografuoti, pažeidėjas pradėjo važiuoti į mane. Užšokau ant variklio gaubto ir įsitvėriau į valytuvus. Kurį laiką taip buvau ir vežamas, kol valytuvas nulūžo. Matyt, bijodamas būti nubaustas, pažeidėjas pats paskundė mane policijai dėl jo turto suniokojimo ir tariamo užpuolimo. Tad Klaipėdos rajono policija pradėjo tyrimą ne dėl jo padaryto pažeidimo, o dėl mano veiksmų...“ - prisiminė PRP direktorius. Jis pabrėžė, kad dar blogesnė padėtis yra prie Būtingės, Šventojoje. Ten vasarą pažeidimai tampa masiniai. „Šis draustinis - ne mūsų teritorija, tačiau jis priskirtas prižiūrėti PRP. Nors esame ne baudžiamoji, o prevencinė institucija, surašome per 50 protokolų per metus, baudžiame. Dar tiek pat pažeidimų perduodame tirti policijai“, - dėstė D.Nicius.

Abejoja nauda

PRP direktorius įsitikinęs, kad situacija būtų labiau kontroliuojama, jei chuliganų gaudynės vyktų ir „iš oro“. „Pasieniečiai ant bokštų turi vaizdo stebėjimo ir naktinio matymo kameras. O jos gali priartinti vaizdą per kelis kilometrus ir net padaryti automobilių numerių nuotraukų. Tai – faktinis įrodymas baudai skirti. Kartais būtų galima suspėti ir sulaikyti pažeidėjus“, - svarstė jis.

Tačiau kol kas yra kitaip. D.Nicius prisiminė, kaip kartą pastebėjęs pažeidėją paskambino Valstybės sienų apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) Palangos užkardos pareigūnui. „Pranešiau, kad kopose keturračiu siautėja žmogus, bet man buvo paaiškinta, jog kameros... neveikia. Sumokėti milijonai litų, o jos neveikia?“ – piktinosi PRP vadovas.

Pasieniečių bokštas „apginkluotas“ dieninio ir naktinio matymo vaizdo kameromis, stebinčiomis jūrą.

Ne vien brangūs žaisliukai

Visame pajūryje (Nidoje, Juodkrantėje, Kopgalyje, Nemirsetoje ir Šventojoje) nuo 2007-ųjų stovi penki pasieniečių bokštai, turintys vaizdo kameras ir naktinio matymo termovizorius. Vaizdo stebėjimo sistema buvo įrengta pasinaudojant Europos Sąjungos parama ir kainavo apie 100 mln. litų.

Kaip LŽ teigė PAR Sienos kontrolės skyriaus viršininkas Leonardas Antanaitis, kameros yra valdomos iš kontrolės posto Kopgalio užkardoje. „Visi vaizdai matomi per monitorius. Tačiau mūsų pareiga – stebėti jūrą, atpažinti plaukiančias priemones ir kontroliuoti jų judėjimą Lietuvos vandenyse“, - aiškino jis. Bet pareigūnai gali sukioti kameras ir matyti vaizdą tiek jūroje, tiek paplūdimiuose. „Atsitiktinai pastebėję, kad daromas pažeidimas, pranešame aplinkosaugininkams. Tačiau jokių sutarčių dėl bendradarbiavimo ar konkrečių susitarimų nėra“, - pabrėžė VSAT PAR Sienos kontrolės skyriaus viršininkas ir pridūrė, jog teoriškai pasieniečiai galėtų stebėti ir paplūdimius, reaguoti į prašymus kameromis užfiksuoti pažeidėjus.

Kai kur tai daroma dažniau. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys LŽ sakė, kad jam pavaldūs aplinkosaugininkai esą bendradarbiauja su pasieniečiais. „Ypač Kuršių mariose, Nemuno žemupyje. Dalis pasieniečių yra mūsų neetatiniai inspektoriai", - patikino departamento direktorius. A.Kairys pasidžiaugė, kad vienas jų net bus nominuotas premijai gauti.

„Vaizdo kamera geru oru galima matyti objektą ir jį identifikuoti jūroje iki 18 kilometrų atstumu. Žinoma, norint užfiksuoti automobilio numerį atstumas turėtų būti trumpesnis - kokių trijų ar kiek daugiau kilometrų“, - aiškino L.Antanaitis. Paklaustas, ar kameros dažnai genda, VSAT PAR pareigūnas atsakė, kad kartais taip atsitinka. „Jos veikia nuo 2007 metų visą parą bet kokiu oru, tad natūralu, jog genda. Sutaisome ir vėl dirba“, - neslėpė jis.

Aplinkos ministras V.Mazuronis sutiko, kad pasieniečių vaizdo kamerų panaudojimas drausminant pažeidėjus tikrai dėmesio vertas klausimas. „Pavesiu viceministrams išsiaiškinti galimybes. Labai palaikau šią idėją. Kitaip kiltų klausimas, kam reikalingos tos kameros? Juk pabėgėlių iš jūros pas mus nebūna, tad negi jos nupirktos vien kaip itin brangūs žaisliukai? Tos kameros nėra vienos žinybos nuosavybė, tai – valstybės turtas, todėl turi būti maksimaliai naudojamos visuomenės reikmėms“, - tvirtino aplinkos ministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"