Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

LŽ archyvas. Kanapės rengia, maitina, ateity ir gydys

 
2017 11 15 16:50
Pasak Kęstučio Zinkevičiaus, kanapė - labai perspektyvus augalas.
Pasak Kęstučio Zinkevičiaus, kanapė - labai perspektyvus augalas. Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Seime kanapėms skinantis kelią, LŽ siūlo archyvinį tekstą apie šį augalą, kurio Žemaitijoje net sovietmečiu ant Kūčių stalo būdavo, nors jas auginti drausta. Žemaičiai sugebėdavo savo reikmėms jų pasisėti. Latvijoje jos niekad nebuvo draudžiamos. Palyginti su šiauriniais broliais mes esame labai konservatyvūs. Kažkodėl daug kam kanapės dar ir dabar asocijuojasi tik su kvaišalais. Ir šitas štampas buvo toks gajus, kad tik 2014 metais paskutinieji Europoje legalizavome pluoštinių kanapių auginimą.

Pluoštines kanapes Lietuvoje legaliai sėjame dar tik dvejus metus (2014 metais dar ne daug kas spėjo). Lietuviško kanapių aliejaus prekybos centruose dar sunku rasti, daugiau jo būna įvairiose mugėse. Latvijoje šio sveikatai naudingo aliejaus prekybos centruose niekad netrūko. Įdomu, kas kiša pagalius į ratus ūkininkams, kaip sekasi jas auginti, kai tradicijos ir įgūdžiai jau buvo nutrūkę, kai kitos šalys išsidalino rinkas.

Vaižgantas ir kanapės

Apie kanapių auginimą pasiteiravau ūkininko Algirdo Juškio. Šis žemaitis gyvena Vilniuje, o 9 ha šiemet šia Lietuvai nauja kultūra buvo užsėjęs Šalčininkų rajone. Pirmiausia jis paklausė, ar žinau, kas yra kanapių dievas. „Vaižgantas, – juokėsi atsakydamas pats. – Tai ne tik kanapių, bet ir linų dievas. Jo vardu pasivadino rašytojas.“ Turime pripažinti, kad kanapės nuo mūsų stalo jau taip seniai pasitraukė, kad žinome tik rašytoją Vaižgantą, o ne kanapių dievą.

Dabar jau tik iš literatūros žinome, kad Vaižganto šventė buvo švenčiama trečiąją Ilgių (Vėlinių) dieną, nuėmus nuo laukų derlių. Merginos tą dieną prašydavo dievo, kad užderėtų linų ir kanapių derlius, kad joms netektų vaikščioti nuogoms. Lino drabužiai dar madingi, tačiau kanapinius, vargu ar kas pamena. O kanapių tekstilė, kaip ir linų, leidžia kūnui kvėpuoti, be to, nepraleidžia ultravioletinių spindulių. Europoje plačiai žinoma vengrų tekstilė iš kanapių pluošto.

Nuo kanapės stiebo nuplėšus viršutinį sluoksnį galima įsitikinti, koks tai stiprus pluoštas. Bandyk nebandęs, jo ranka nenutrauksi. Suprantama, kodėl tokias stiprias kanapines virves nuo seno vertina jūreiviai. Jos yra labai atsparios jūros druskai.

Domisi šveicarai

Kanapių yra keletas veislių, Lietuvoje jos auginamos penkių veislių. Tačiau Lietuvos ūkininkai, užsimoję populiarinti ir vėl į šalies laukus sugrąžinti šį naudingą augalą, susiduria su daugeliu problemų. Pirmiausia, nėra kur apdirbti pluošto. Sunaikinus linų pramonę, neliko linų ir kanapių pluošto karšyklų (naudojami tokie patys mechanizmai). Galima vežti į Latviją, kur ši pramonė plėtojama. Tačiau vežti brangu, nes pluoštas lengvas, reikėtų daug technikos.

A. Juškys patikino, kad valstybė augintojams niekuo nepadeda. „Išmokų jokių negauname. Yra tik trukdymų“, – sakė jis. Kanapės užauga lengvai, bet susidoroti su jomis nelengva. Kadangi kanapės stiebas greitai medėja, reikia spėti laiku nukulti. Jei nespėsi, kombainas suluš, o visos sėklos taip ir liks lauke.

Ūkininkas mechanizmų aliejui spausti neturi, todėl parduoda iškultas sėklas. „Mano ūkis ekologiškas. Kanapių sėklos irgi ekologiškos. Jomis domisi kanapių aliejų spaudžiantys šveicarai. Dabar yra išsivežę mėginius tirti. Jei jiems viskas tiks, pirks sėklas“, – pasakojo A. Juškys.

Išpūstas baubas

Kol kas kanapių augintojai Lietuvoje neturi kur apdirbti kanapių pluošto. Stiebai tiesiog paliekami supūti.
Kol kas kanapių augintojai Lietuvoje neturi kur apdirbti kanapių pluošto. Stiebai tiesiog paliekami supūti.

Pasak ūkininko, iš kanapių visai be reikalo ilgai buvo išpūstas baubas. „Mūsų klimato sąlygomis narkotinių medžiagų turinčios kanapės neužauga. Joms reikėtų daug drėgmės ir šilumos. Todėl čia ir norėdamas laukuose tokių neužauginsi. Tad baimė dėl kanapių yra perdėta, – sakė A. Juškys. – Pavyzdžiui, ta nuo seno Lietuvoje auginta rūšis turėjo narkotinių medžiagų, bet mūsų seneliai ne dėl to jas augino, nieks nebandė jų rūkyti. Žmonėms ir į galvą neateidavo tokie norai – svaigintis. Dabar sukultūrintų pluoštinių kanapių kelias veisles yra išvedę ukrainiečiai. Tačiau jiems Europos Sąjungoje (ES) laisvai prekiauti negalima. Todėl iš ukrainiečių sėklas veislei nuperka prancūzai, o mes jau perkame iš prancūzų.“

Ukrainos mokslininkai dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje sukūrė kanapių veisles su labai mažu tetrahidrokanabinolio (THC) kiekiu. ES šalyse leidžiama auginti kanapes, kurių THC – 0,2 proc. , Kanadoje legalu auginti ir turinčias 0,3 proc. THC. Psichotropinio tipo kanapėse yra 5–20 proc. THC. Tad pluoštinės gerokai atsilieka. Baimintis nėra ko, tai visai ne tas augalas.

Ukrainos ir Kanados mokslininkų išvestos veislės skiriasi: vienos turi daugiau sėklų, kitos – pluošto. Pasirinkti galima pagal tai, ką norėsi gaminti.

Kanapės užauga iki 3-4 metrų aukščio.
Kanapės užauga iki 3-4 metrų aukščio.

Brangus aliejus

Jauna ūkininkų Zinkevičių šeima iš Kauno į Jakutiškių kaimą Ukmergės rajone atsikėlė prieš daugiau nei metus. Šiemet kanapių apie pusę hektaro buvo pasisėję prie namų – kad galėtų kasdien stebėti, kaip auga, bręsta, nes tai jiems dar naujiena. 10 ha plotą augino Marijampolės rajone ir 18 ha – Panevėžio rajone. Kęstutis tiki, kad sveikatai labai naudingas kanapių aliejus tikrai bus plačiau pripažintas ir vertinamas. Išmanantys žmonės jau ir dabar jo ieško, tik jis dar gana brangus (250 ml buteliukas kainuoja apie 6 eurus).

Pasak ūkininko, gaminiai iš kanapių būtų pigesni, jei ūkininkams nebūtų taikoma tiek apribojimų.

Kanapių sėkloje yra apie 30 proc. aliejaus, tad iš hektaro prikūlus 500–600 kg, galima tikėtis 100–120 kg aliejaus. „Iš kilogramo sėklų turėsite stiklinę aliejaus“, – patikslino ūkininkas. O sertifikuotą sėklą sėjai visi kanapių augintojai kasmet turi pirkti, patiems kitiems metams pasilikti negalima, nors tai būtų pigiau. Tokie apribojimai taikomi baiminantis, kad kas nors nesugalvotų pasėti kitokių, psichotropinių kanapių (nors joms klimatas ir netinkamas, jos mūsų sąlygomis nebent šiltnamyje užaugtų).

Taigi, iš brangiai pirktos sertifikuotos sėklos (kilogramas – nuo 6 iki 12 eurų) pigiai aliejaus neišspausi. O norint apsėti hektarą, pasak ūkininko, reikia ne vienos dešimties kilogramų. Tad nenuostabu, kad 250 ml buteliuką aliejaus ūkininkai pardavinėja po 6,5–7,5 euro. Tačiau žmonės, kaip pasakojo K. Zinkevičius, pamažu atranda šio aliejaus vertingąsias savybes. Ūkininkai dalį savo užaugintų sėklų veža spausti į kitų ūkininkų aliejinę. Tačiau planuoja ją įsirengti ir patys. Tada dar labiau apsimokės.

Griežtai prižiūrima – už ūkininkų pinigus

„Pavasarį Augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos privalome pranešti, kad ketiname sėti kanapes. Atvažiuoja inspektoriai ir patikrina, ar numeriai ant sėklų maišų atitinka numerius pirkimo-pardavimo dokumentuose, – pasakojo K. Zinkevičius. – Paskui, kai kanapės sužydi, vėl privalome kviesti tikrintojus. Jie skirtingose lauko vietose nusikerpa žiedynų ir veža tyrimams, ar mūsų kanapėse nėra narkotinių medžiagų.“

Už tyrimus, kad ir keista, turi sumokėti patys ūkininkai. Nors jie jau būna įrodę, kad pirko sertifikuotą sėklą. Tyrimai, nesvarbu, ar augini 1, ar 30 ha, kainuoja 120 eurų. Tačiau jei auginsi skirtinguose plotuose, tyrimus reikės daryti iš kiekvieno ploto atskirai ir už kiekvieną savo laukelį sumokėti po 120 eurų. Ar tai ne trukdymai, ne dirbtini suvaržymai?

„Puikiai suprantu, kad tai, kas žmonėms buvo įkalta į galvą per visą sovietmetį, negreit iš jų išeis. Daugumai kanapė asocijuojasi tik su kvaišalais, marichuana. Politikams, jei išsamiau nepasidomi, irgi sunku atsikratyti senų stereotipų, todėl taip ilgai Pluoštinių kanapių įstatymas ir nebuvo priimtas“, – sakė K. Zinkevičius. Mugėse žmonėms pasiūlę kanapių lapų arbatos, Zinkevičiai dažnai išvysta nustebusias akis. Žmonės nepatikliai purto galvas ir bijo ragauti. Tačiau jaunasis ūkininkas tiki, kad proveržis kada nors įvyks.

Praėjusią vasarą Zinkevičių įrengtas kanapių labirintas sulaukė daug susidomėjusių šia palyginti Lietuvoje nauja kultūra.
Praėjusią vasarą Zinkevičių įrengtas kanapių labirintas sulaukė daug susidomėjusių šia palyginti Lietuvoje nauja kultūra.

Ir žuvims, ir kosmetikai

Kanapių sėklas vertina žvejai – virtos kanapės turi ypatingą kvapą, pritraukiantį žuvis. Kanapių aliejų žmonės nuo seno išsispausdavo tik tam kartui, ilgai jo laikyti negalima, nes apkarsta. Tačiau jei virtuvėje laikomas paseno, galima jį naudoti vietoj odos kremo – turi daug vitamino E ir D.

Be to, kanapes daug kur panaudoti. Pavyzdžiui, atskyrus pluoštą, lieka labai daug spalių. Tai puiki mediena, iš kurios galima gaminti popierių. „Kanapės užauga daug greičiau, nei medžiai. Kiek medienos būtų galima sutaupyti, kad tik kas pirktų kanapių pluoštą. Juk kasmet nukūlus laukus galima tonas medienos gauti iš hektaro, – sakė Kęstutis. – Pavyzdžiui, JAV Nepriklausomybės deklaracija buvo parašyta ant kanapinio popieriaus. Tais laikais JAV klestėjo kanapių plantacijos, ir popieriaus buvo gaminama daug. Tačiau, kaip teko skaityti, vienas medienos magnatas susidorojo su konkurentais – kanapių augintojais. Įtikino politikus ir tie uždraudė kanapių auginimą. Ir tik neseniai kanapės legalizuotos kol kas tik vienoje JAV valstijoje.“

Ir tai dar ne visas kanapių panaudojimas. Spalius maišant su kalkėmis gaminami šilumai mažai pralaidūs statybiniai blokeliai, kuriais šiltinami pastatai. Užsienyje jau gana daug pastatyta kanapinių namų. Lietuvoje taip pat išdygo vienas kitas. „Skaičiau, kad BMW automobilių gamintojai pradėjo plastikines detales gaminti su kanapių spaliais. Ir gavosi puikus, tvirtas plastikas. Tad realizuoti kanapių pluoštą, spalius yra daug galimybių. Svarbu jas išpopuliarinti. Kol kas Lietuvoje kanapė dar naujovė. Nors ir nuo seno mūsų seneliams žinoma. Tačiau dabar, galima sakyti, jos iš naujo grįžta į Lietuvą“, – sakė Kęstutis.

Zinkevičiai, norėdamas labiau išpopuliarinti kanapes, savo lauke prie namų praėjusią vasarą buvo įrengę kanapių labirintą. Lankytojų netrūko, žmonėms patiko pasivaikščioti po 3–4 metrus aukščio siekiančių kanapių lauką. Svečius ūkininkai paskui vaišindavo kanapių lapų arbata (vienus ji tonizuoja, kitus ramina, migdo). Labirinto lankytojai paragaudavo ir sumuštinių su grūstomis kanapių sėklomis, kanapių aliejaus, kuris turi daug Omega-3 ir Omega-6 ir Omega-9 riebiųjų rūgščių. Jų santykis, pasak kanapėmis susidomėjusio ūkininko, yra toks geras, kad šį aliejų organizmas lengviau įsisavina nei žuvų taukus. Be to, aliejuje gausu vitaminų, mikroelementų, o žalią spalvą aliejui suteikia chlorofilas, kuris valo organizmą nuo kancerogeninių ir mutageninių medžiagų, saugo DNR nuo pakitimų.

Iš kanapių stiebo jį išdžiovinus paskui gerai jį ištaršius, iššukavus gaunasi daug pluošto. Iš jo galima pasigaminti labai stiprias virves. Jos nebijo vandens, todėl nuo seno naudodavo jūreiviai.
Iš kanapių stiebo jį išdžiovinus paskui gerai jį ištaršius, iššukavus gaunasi daug pluošto. Iš jo galima pasigaminti labai stiprias virves. Jos nebijo vandens, todėl nuo seno naudodavo jūreiviai.

Kūčių stalui

Kanapės anksčiau buvo ne tik Kūčios, bet ir viso tamsiojo žiemos laikotarpio tradicinis lietuvių maistas. Jų aliejus organizmui ypač reikalingas, kai trūksta saulė – sklaido niūrią nuotaiką, stiprina organizmą, saugo nuo depresijos. Kanapių aliejaus nereikia vartoti daug – vieno kito šaukšto ir pakanka. Ir jokiu būdu nereikėtų ant jo kepti. Neturint aliejaus, galima pasispraginti sėklų ant keptuvės ir sutrinti jas su druska. Aliejaus gausime su sėklomis. Dabar kanapių sėklų, supakuotų į mažus 100 g maišelius, galima įsigyti beveik visuose didesniuose prekybos centruose.

Tokia kanapinė druska – puikus pagardas bulvėms. Ją nuo seno mėgsta žemaičiai. Vyresni žmonės dar pamena labai gardų patiekalą – kanapinius šaltanosius. Jie ruošiami paprastai: iš viršaus – bulvių tarkiai, kaip cepelinams, tik sumaišyti su grikių miltais, o viduje – grūstos kanapių sėklos su pakeptais svogūnais. Iš grūstų kanapių sėklų galima pasigaminti kanapių pieno. Juo, panašiai kaip ir aguonpieniu, balindavo sriubas per pasninką. Iš čia ir mįslė kilusi: vasarą – eglelė, žiemą – karvelė.

Pernai po ilgų diskusijų Seime buvo priimta Pluoštinių kanapių įstatymo pataisa, nuo šių metų leidusi auginti pluoštines kanapes ir soduose tarp kitų sodo bei daržo augalų. 0,1 ha valdos plote galima sėti po 20 kanapių vienetų į kiekvieną arą. Tačiau sėkla turi būti sertifikuota, pirkta specializuotoje parduotuvėje. Tad sumanios šeimininkės dabar savo reikmėms gali užsiauginti šiek tiek kanapių, kurių sėklų tikrai pakaks Kūčių stalui.

Ateitis – medicinoje

Pluoštines kanapes įteisinantis įstatymo projektas buvo paruoštas dar 2004 metais. Nors visur Europoje kanapes jau seniai augino, Lietuvoje prireikė dešimties metų, kol Seimą pavyko įtikinti, kad tai nenarkotinės, psichotropinių medžiagų neturinčios kanapės. Dabar pasaulyje plačiai kalbama apie psichotropinių medžiagų turinčių kanapių legalizavimą medicinoje. Dėl to apsispręsti, matyt, bus dar sunkiau. Praėjusios rinkimų kampanijos metu kartais kandidatams į Seimą būdavo užduodami tokie klausimai siekiant išsiaiškinti jų požiūrį.

Kanapės pasaulyje jau taikomos Alzhaimeriui, epilepsijai gydyti. Internete teko matyti demonstruojamą eksperimentą, kaip šaukšto rankoje negalintis išlaikyti Parkinsono liga sergantis žmogus, surūkęs marichuanos, atsipalaiduoja ir atrodo tarsi visai sveikas. Paima šaukštą ir be niekieno pagalbos pavalgo. Moksliškai jau įrodyta, kad kanapės malšina skausmą, geriną miegą, o sergantiems vėžiu palengvina chemoterapijos poveikį.

Žurnalas „National Geographic“ rašė apie laboratoriją Ispanijoje, kuriai vadovauja biochemijos specialistas Manuelis Gusmanas. Jis atlieka tyrimus su marichuana, bando atsakyti į klausimą, ar kanapės gali išgydyti vėžį. Mokslininkas eksperimentuoja su gyvūnais. Vienai žiurkei sušvirkštęs žmogaus smegenų auglio ląstelių pradėjo ją gydyti tetrahidrokanabinoliu (iš kanapių gaunama narkotine medžiaga, THC). Gydymui pasibaigus, buvo padaryta magnetinio rezonanso nuotrauka, iš kurios matyti, jog auglys išnyko.

15 metų kanapių junginiais vėžiu sergančius gyvūnus gydę M. Gusmanas su bendradarbiais nustatė, kad trečdaliui žiurkių augliai išnyko, o kitam trečdaliui – sumažėjo. Nors šie atradimai džiugina pasaulį, pats mokslininkas dar negali patvirtinti, ar metodas, tikęs žiurkėms, tiks ir žmonėms. Vis dėlto vilčių teikia tai, kad daugelis kitų vaistų, vėliau pritaikytų žmonėms, iš pradžių taip pat buvo išbandyta su žiurkėmis. Tačiau kol kanapė bus pripažinta medicinoje, matyt, jai teks įveikti dar didesnį pasipriešinimą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"