TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Karalienės Luizės takais mauros buldozeriai

2013 04 15 5:56
Tiesiant dviračių taką tektų išardyti šį botanikos sodo tiltelį ir išrauti daugybę kolekcinių augalų. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

Klaipėdoje užvirė precedento neturintis konfliktas. Vietos valdžia pliekiama už tai, kad tiesia naują dviračių taką per vienintelį Vakarų Lietuvoje botanikos sodą. Ši išpuoselėta vaizdinga teritorija XVIII amžiuje buvo dalis parko, kuriame iškylas itin mėgo rengti Prūsijos karalienė Luizė.

Botanikos sodo vadovybė tikina, kad tiesiant iki 5 metrų pločio dviračių tako ruožą neišvengiamai bus sunaikintos vertingos augalų kolekcijos, įrengiant tvorą ir apšvietimo stulpus - sudarkytas sodo estetinis vaizdas. Prieš tokio tako tiesimą dar 2008 metais kategoriškai pasisakė ir Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacija.

"Įsivaizduokite situaciją: per sodo teritoriją pradeda pirmyn atgal važinėti dviratininkai, vaikščioti pėstieji. Tiesiamo tako plotis - 5 metrai, tačiau dar tiek pat palikta prie upės kaip apsauginė zona, tad iš sodo atimamas mažiausiai 10 metrų pločio, 1,5 kilometro ilgio ruožas. Ir dar bus įrengti apšvietimo stulpai, pastatyta tvora, skirianti taką nuo sodo. Bet kas tada prižiūrės Danės pakrantes už tvoros? Dabar jas tvarkome mes", - padėtį apibūdino O.R.Žadeikienė.

Ji tikino Klaipėdos valdžios prašiusi ten, kur takas eina per dabar augančių augalų kolekcijas, susiaurinti iki 2,5 metro pločio, tačiau atsakymas buvęs neigiamas.

"Naujausiomis žiniomis, jie sutiko susiaurinti iki 4 metrų pločio. Labai gaila augalų, nes takas sunaikintų pusšimtį jų rūšių, iš kurių apie 30 yra retos. Kolekcija kaupta ištisus du dešimtmečius, jos vertė - keliasdešimt tūkstančių litų, bet apie piniginę kompensaciją nėra nė kalbos. Eisime metras po metro prieš statybinę techniką ir iškasime augalus, kitur prašysime jų neliesti, jei tai bus įmanoma. Apskritai nežinome, kurie augalai "pasipainios" tam takui, nes viena yra matyti brėžinius, visai kas kita - kai pradės tiesti", - kalbėjo O.R.Žadeikienė.

Labiausiai direktorė baiminasi galimos situacijos jau pradėjus naudotis dviračių taku, mat tuomet juo važiuojantys žmonės esą tikrai susigundys perlipti neaukštą tvorą ir nusiskinti gražių kolekcinių augalų.

"Tai ir naivuoliui aišku, nes, pavyzdžiui, keli metrai nuo būsimo tako auga ištisas rožynas. O ką jau kalbėti apie pagundą pasmaguriauti prinokusiomis uogomis, vaisiais. Dabar mes sodinukus parduodame ir taip išsilaikome", - sakė ji.

Botanikos sodo darbuotojams neaišku ir tai, kaip bus elgiamasi su tomis vietomis, kur dviračių takui kelią pastoja tilteliai, net sezoniškai pasirodantis upeliukas: tiltelius gali tekti ardyti, o upeliukas bus sunaikintas.

Vaizdingame Klaipėdos botanikos sode buvo rengiamos teatralizuotos ekskursijos karalienės Luizės tematika. /KU botanikos sodo nuotrauka

Karališki pėdsakai

Dviračių tako tiesimo per botanikos sodą priešininkai naudoja ir karalienės Luizės kortą, mat ši istorinė asmenybė prieš kelis šimtus metų išties labai mėgo kadaise europietiškai įrengtą Tauralaukio parką. Dabartinis botanikos sodas buvo jo dalis.

Be to, vietovė garsi ir dėl 1802 metais netoli šios teritorijos buvusiame dvare vykusio Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo III ir jo žmonos Luizės susitikimo su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I.

Prieš keletą metų sodo teritorijoje buvo rengiamos ir teatralizuotos pažintinės ekskursijos su aktoriais, karieta, "prisikėlusia" pačia karaliene Luize.

Todėl esą botanikos sode įrengus modernų dviračių ir pėsčiųjų taką su tvoromis ir žibintais būtų neatitaisomai sunaikinta karališka dvasia, ir tokios ekskursijos, džiuginusios miestelėnus, būtų nebetikslingos.

Tačiau, anot KU istoriko ir uostamiesčio tarybos nario Vyganto Vareikio, karalienės Luizės pėdsakai botanikos sodo teritorijoje jau seniai ataušę.

"Galime kalbėti apie visą Tauralaukio parko kompleksą, kuris tikrai XVIII amžiuje buvo įrengtas pagal prancūzišką modelį, anuomečius europinius standartus. Deja, to parko nebelikę, kaip ir kitų senų istorinių parkų Klaipėdoje. Tai, ką matome, susiformavo sovietmečiu ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Ten parko nebėra, yra tik botanikos sodas, įkurtas 1993 metais", - LŽ sakė jis.

V.Vareikio manymu, dviračių takas jokiu būdu nesumenkins teritorijos patrauklumo, priešingai, vaizdinga vietovė bus geriau žinoma ir lengviau pasiekiama miestiečiams.

"Botanikos sodo vadovybė seniai žinojo apie to tako tiesimą, tačiau atsibudo tik prieš pusę metų, kai pradėta realiai įgyvendinti darbus šalia jų teritorijos. Tai rodo, kad nesugebama dalyvauti priimant sprendimus. O apšvietimas botanikos sodo pašonėje - gerai, augalus galima išsikasti ir persodinti", - tikino klaipėdietis, prieš keletą metų parašęs knygos apie Prūsijos karalienę Luizę recenziją.

Jokio aliarmo dėl dviračių tako botanikos sode nekelia ir dabartinis KU rektorius Vaidutis Laurėnas. KU atstovė žiniasklaidai Edita Valinčienė, perduodama rektoriaus žodžius, LŽ teigė, kad KU puoselėja dalykinius santykius su merija, o botanikos sodas turi būti kuo labiau atviras miestiečiams ir svečiams.

Siūlo nedramatizuoti

Klaipėdos merijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas LŽ patikino, kad, nors vis garsiau protestuojama, dviračių takas per botanikos sodą tikrai bus tiesiamas, planai nekeičiami.

"Mes jau nusileidome: vietoj asfalto dangos sodo teritorijoje takas bus grįstas skaldele. Tako plotis negali būti drastiškai mažinamas, nes kitaip negalėtume įteisinti baigtų darbų. Botanikos sodo vadovybė labai seniai žinojo apie to tako tiesimą, projektas suderintas su visomis reikiamomis institucijomis, todėl dabar reiškiami priekaištai mums yra nepagrįsti", - LŽ sakė jis.

R.Zulco manymu, botanikos sodo vadovybė neva bijo didesnio viešumo, nes 20 metų teritorija buvo mažai reklamuojama, ne itin lankoma ir gana uždara.

"Visi modernūs Europos miestų universitetų botanikos sodai, parkai atveriami visuomenei, tačiau klaipėdiečiai nežinia kodėl nenori. Jei jie kalba apie augalų kolekcijų naikinimą, čia jų rūpestis, ne mūsų, pasirūpinti tomis kolekcijomis ir persodinti egzempliorius. Užuot priekaištavę, tegul pagalvoja, kaip pagerinti botanikos sodo kokybę, padidinti patrauklumą, nes per 20 metų, mano žiniomis, sode nebuvo įgyvendintas nė vienas investicinis europinis projektas, o galimybės tai daryti tokioje teritorijoje - didžiulės", - atsikirto R.Zulcas.

Gresia sužlugdymas

Tačiau politikų ir valdininkų argumentus apie botanikos sodo vadovybės vėlyvą "atsibudimą" paneigia LŽ gauti dokumentai.

Apie sodui iškilsiančią grėsmę viešai ir oficialiai kalbėta dar 2008 metais. Ir ne vienos, o keleto institucijų. Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacija Klaipėdos merijos vadovams pareiškė, kad dviračių tako įrengimas visiškai sužlugdytų botanikos sodą.

Pasak žymių mokslininkų, tiesiant taką būtų atimta galimybė botanikos sodui siekti svarbiausio tikslo - augalų genofondo kaupimo ir išsaugojimo. Nevaržomas visuomenės judėjimas po teritoriją sunaikintų vertingas augalų kolekcijas. Mokslininkų manymu, pasaulinėje praktikoje analogiškų atvejų esą nėra.

Savo nuomonę dar prieš penketą metų raštu yra išreiškusi ir Aplinkos ministerija. Ji Klaipėdos merijai priminė, kad botanikos sodas turi dendrologinės kolekcijos statusą ir yra saugomas gamtos objektas. Todėl merijai buvo siūlyta ieškoti alternatyvų ir dviračių taką tiesti aplenkiant botanikos sodą, nedarkant jo kraštovaizdžio.

Tačiau valdžios biurokratiniai buldozeriai šį pavasarį virto tikrais, kasdien artėjančiais prie kadaise karalienės Luizės pamėgtos Danės pakrantės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"