TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Karinė Gintaro muziejaus mįslė

2013 09 20 6:00
Gintaro muziejuje šiuo metu ruošiamasi rūmų koplyčios stogo restauracijai. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Palangoje sklinda kalbos, kad grafų Tiškevičių rūmų koplyčios sienoje yra nuo Pirmojo pasaulinio karo užsilikęs artilerijos pabūklo sviedinys. Tokią prielaidą lėmė ir istorinės aplinkybės, mat 1915 metais vokiečių karinis laivas iš jūros išties apšaudė koplyčios viršų.

Tačiau skeptikai tvirtina, kad sienoje kyšo visai ne sviedinio gilzės, o paprasčiausio užakluoto ir užtinkuoto vamzdžio galas. Kad ir kaip būtų, ši mįslė netrukus bus įminta, mat darbininkai jau pradėjo statyti pastolius aplink koplyčią, kurios stogą ketina restauruoti. Tad praėjus keliems dešimtmečiams nuo pastarojo rūmų stogo remonto bus galima iš arti apžiūrėti ir išsiaiškinti, kas tas paslaptingas iš fasado kyšantis daiktas.

Įmūrydavo specialiai

Lietuvoje į pastatų sienas įstrigusių sprogmenų, pabūklų sviedinių aptinkama palyginti retai. Pavyzdžiui, šių metų kovą mokyklos sienoje nuo Pirmojo pasaulinio karo užsilikęs sviedinys sukėlė ant kojų visą Senąją Varėną.

Keistas cilindro formos surūdijusio metalo gabalas sienoje styrojo metų metus. Tik iškvietus Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojus paaiškėjo, jog tai yra 6 colių vokiškas artilerijos sviedinys. Jis buvo be sprogdiklio, bet sviedinyje buvo likę apie kilogramą sprogstamosios medžiagos. Sviedinys nebūtų sprogęs, tačiau didžiulę grėsmę būtų kėlęs gaisro atveju. Kariai sviedinį sunaikino.

Viena versijų, kaip sprogmuo atsirado sienoje, – karų nualintų žmonių prietaras. Manoma, kad jis į sieną specialiai įmūrytas. Esama posakio, kad pabūklo sviedinys į tą pačią vietą niekada du kartus nepataiko. Todėl, matyt, saugant mokyklą nuo sunaikinimo ir įmūrytas iš dalies nekenksmingas sprogmuo, tarytum savotiškas pastato amuletas.

Analogiška situacija galima ir Palangoje. Iš vakarų pusės grafų Tiškevičių rūmų koplyčios sienoje kyšo tarsi sviedinio bukasis galas. Iš pirmo žvilgsnio jis labai panašus į tokį, koks buvo rastas Senojoje Varėnoje, tačiau užtinkuotas ir uždažytas.

Nepaisant įvairių prielaidų, iki šiol niekas nėra nei tikrinęs paslaptingo daikto, nei apie jį pranešęs policijai. Patikrinti nebuvo ir galimybių, mat tariamas sviedinys sienoje įstrigęs aukštai, prie pat stogo šlaito, o vidinės koplyčios sienos pusėje nieko nėra.

Taip atrodė koplyčia iš pietinės pusės po vokiečių karo laivo apšaudymo. / Archyvinė nuotrauka

Užsiminė ir grafas

Kelis dešimtmečius Gintaro muziejuje dirbęs muziejininkas Antanas Tranyzas, Palangos metraštininkas, LŽ tvirtino, kad artilerijos sviedinio teorija turi labai rimtą pagrindą.

“1915 metais iš Baltijos jūros vokiečių karinis laivas apšaudė Tiškevičių rūmus. Labiausiai kliuvo koplyčios viršutinei daliai. Yra nuotraukų, kuriose matyti apgriauta koplyčios pietinė dalis. Įdomu tai, kad taikinio koordinates diktavo vokietis, kuris pats buvo vienas rūmų statybininkų, todėl gerai žinojo, kur jie”, - pasakojo palangiškis.

Paklaustas, kaip radosi versija apie koplyčios sienoje įstrigusį ar specialiai įmūrytą sviedinį, buvęs muziejininkas prisiminė pokalbį su anapilin 2008 metais išėjusiu grafu Alfredu Marija Tiškevičiumi.

“Man grafas pasakojo, kad apšaudant iš pietinės pusės koplyčią vakarinėje jos dalyje galėjo likti nesprogęs sviedinys. Aš per tuos keturis dešimtmečius darbo muziejuje to netikrinau. Tiesiog pripratome prie to daikto ir nekreipėme į jį dėmesio, gal todėl niekas tos versijos ir nesureikšmino”, - svarstė jis.

Nieko tikslaus negalėjo pasakyti ir Gintaro muziejaus direktorė Vilija Macienė. Ji irgi tik patvirtino žinanti įstrigusio sviedinio teoriją. “Kažkas ten kyšo. Žmonės, senieji muziejininkai sako, kad pabūklo sviedinys. Bet tai yra tarsi mitas. Faktas, kad niekas kelis dešimtmečius to daikto netikrino. Tiškevičių rūmų stogo remontas pastarąjį kartą atliktas 1984-1985 metais. Tačiau sovietmečiu darbų saugos reikalavimai juk buvo itin žemo lygio, tad tą daiktą tiesiog aptepė tinku, o jis toliau kyšo ir audrina žmonių vaizduotę”, - pasakojo muziejaus vadovė.

Jos pavaduotoja Regina Makauskienė LŽ tvirtino, kad ten gali kyšoti ir paprasčiausias ventiliacijos vamzdis. Kodėl jis užtinkuotas, muziejininkė negalėjo pasakyti. “Mums taip pasakė Lietuvos dailės muziejaus atstovai. Tačiau niekas to netikrino…” – pripažino ji.

Klaipėdos universiteto istorikas Vygantas Vareikis priminė, kad Palanga Pirmojo pasaulinio karo metais priklausė carinei Rusijai, Kuršo gubernijai. “Palanga vokiečių buvo gana stipriai apšaudoma. Ypač taikytasi į aukščiausiai iškilusius statinius, todėl Tiškevičių rūmų koplyčia buvo ne išimtis. Tačiau apie įstrigusį jos sienoje sviedinį tikrai nieko nežinau”, - sakė klaipėdietis.

Kone šimtmetį Tiškevičių rūmų koplyčia saugojo mįslingo į sprogmenį panašaus daikto paslaptį. / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Kreipsis į policiją

Kad ir koks daiktas iš koplyčios sienos styrotų, kone šimtmetį siekianti jo paslaptis netrukus bus atskleista. Mat statybininkai jau pradėjo statyti pastolius aplink koplyčios fasadą, tad sviedinį arba vamzdį galima bus apžiūrėti iš arti.

LŽ lankantis prie Tiškevičių rūmų ant pastolių dirbantys vyrai tikino nieko nežinantys apie keistąjį sienos svetimkūnį, tik gūžčiojo pečiais užsiminus, jog sklinda kalbos apie ten esantį pabūklo sviedinį.

Gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracijos darbų rangovės UAB “Irdaiva” Klaipėdos regiono direktorius Rolandas Šveikauskas LŽ taip pat tikino, kad apie jokį sprogmenį nežinoma.

“Žmonės, kurie labai atsakingai rengė rūmų restauracijos techninį projektą, apie tai būtų mus informavę. Kaip buvo, pavyzdžiui, dirbant Klaipėdos universiteto teritorijoje, kur aptikome kelias dešimtis Pirmojo, Antrojo pasaulinių karų sprogmenų. Tačiau, žinoma, rizikuoti neketiname ir dėl to kyšančio daikto kreipsimės į policiją”, - sakė jis.

Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės “Aras” vado pavaduotojas Aloyzas Mickus LŽ teigė, kad įtariant, jog gali būti aptiktas nesprogęs sviedinys, juokauti nereikėtų.

“Senų laikų sprogmenys yra ypač pavojingi, nes jie gali sprogti net patekus į sviedinį orui. Žinoma, Gintaro muziejaus atvejis gali būti kitoks: gal ten išties metalinis cilindro formos daiktas, o ne sprogmuo? Tačiau patikrinti reikėtų, juk, šiaip ar taip, statybininkai pastolius pastatė, bus paprasta apžiūrėti, nereikės jokių specialių priemonių. Pirmiausia situaciją turėtų įvertinti policija”, - kalbėjo jis.

Anot “Aro” vado pavaduotojo, dažniausiai jo pavaldiniams arba kariams tenka vykti tikrinti žemėje rastų sprogmenų.

“Na, o pastatuose… Senosios Varėnos atvejis parodė, kad būna ir taip, nes ten išties buvo artilerijos sviedinys. Apie jį žinojo visi Senosios Varėnos gyventojai, bet daug metų niekas nematė reikalo informuoti pareigūnų”, - sakė jis.

A.Mickaus teigimu, jeigu kiltų rimtų įtarimų, kad Gintaro muziejaus rūmų sienoje išties gali būti Pirmojo pasaulinio karo sprogmuo, nedelsiant tektų taikyti planą “Skydas”. Tuomet iš pastato būtų evakuojami žmonės, teritorija būtų aptverta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"