TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kariškių užsakymai vilioja verslininkus

2007 02 08 0:00
Šiemet Lietuvos kariuomenė užsakė gaminių už bemaž 50 mln. litų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lietuvos kariuomenės užsakymai - puiki niša smulkiosioms bendrovėms, tačiau jos turi susitaikyti su nemaža konkurencija ir investuoti į naujas technologijas

Lietuvos kariuomenė šiemet šalies verslininkams duos pelno maždaug už 50 mln. litų. Už tokią sumą kariškiams bus nupirkta maisto, drabužių, avalynės bei ekipuotės. Maisto kariuomenė įsigis už 22,3 mln. litų, o vadinamajam minkštajam inventoriui skirta 27 mln. litų. Iš viso pasirašytos 56 sutartys su Lietuvos įmonėmis.

Kariuomenė yra didelis ir įmonių geidžiamas užsakovas. Dažnos dėl kariškių pageidavimų ryžtasi modernizuoti gamybą. Krašto apsaugos ministerijos įsigijimus kuruojanti laikinoji sekretorė karininkė Ona Tatolytė teigė, jog konkurencija dėl kariuomenės užsakymų didelė. Tiekiantys savo gaminius šiai struktūrai verslininkai teigia skiriantys jai nuo 30 iki 80 proc. savo produkcijos.

Beje, šiemet tik 4 mln. litų kariuomenė išleido inventoriui pirkti iš užsienio gamintojų - kuprinėms-gertuvėms, apsauginiams akiniams, taktinės atakos pirštinėms, antkeliams, ekstremalioms sąlygoms skirtiems miegmaišiams.

Viena vertus, tai rodo, kad Lietuvos įmonės prisitaikė tenkinti didžiąją dalį Lietuvos kariuomenės poreikių, kita - dar yra laisvų nišų. "Skelbdami konkursus atsižvelgiame į rinką ir nereikalaujame to, ko pas mus negaminama", - sakė Tatolytė.

Kariai irgi žmonės

Lietuvos kariuomenė didžiąją dalį reikalingų daiktų (išskyrus ginklus ir šaudmenis) perka Lietuvoje. Tatolytė pabrėžė, kad nėra jokių įsipareigojimų ar sentimentų vietiniams verslininkams. Kariuomenė yra tokia pati perkančioji organizacija kaip ir bet kuri kita, o Lietuvos įmones pasirenka remdamasi ekonominio naudingumo kriterijumi.

"Jei reikia nupirkti puokštę, tai neapkeliausi viso pasaulio puokščių gamintojų - būtų absoliutus lėšų ir laiko švaistymas. Apklausi esančiuosius Lietuvoje. Be to, visi viešieji pirkimai apibrėžti įstatymų", - sakė ji.

Karininkė aiškino, kad yra du pagrindiniai reikalavimai įmonėms - mažiausia kaina ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Be to, atsižvelgiama, ar įmonė sąžiningai vykdo veiklą ir moka mokesčius, ar ji nebankrutuoja, ar jos paslaugomis patenkinti kiti užsakovai. "Visi nori paslaugą ar prekę gauti kokybišką ir laiku. Karys irgi žmogus", - sakė Tatolytė.

Prisirišti pavojinga

Daržovėmis, vaisiais, uogomis kariuomenę trečius metus aprūpinanti Telšių įmonė "Telsoda" kariuomenei skiria trečdalį visos gaminamos produkcijos. Įmonės vadovas Renatas Milašius sakė, jog reikalavimai niekuo nesiskiria nuo tarptautinių standartų, kuriuos kelia bet koks kitas užsakovas.

"Laimėjome konkursą, nes pasiūlėme prieinamiausią kainą. Kariuomenė yra labai geras klientas. Bėda ta, kad sutartys pasirašomos vieniems metams, ir negali žinoti, kiek konservuoti pomidorų, nes neaišku, ar laimėsi konkursą. Kariuomenė užsako to, ko niekas kitas neužsako, ruoštis reikia nuo vasaros, visada yra dalis rizikos, kad nelaimėjus konkurso tuos produktus teks pigiai išparduoti", - sakė Milašius.

Inovacijos neišvengiamos

Kariuomenę aprūpinantys tekstilininkai priversti nemažai investuoti į naujas technologijas, mat reikalavimai gerokai griežtesni nei civiliams skirtiems gaminiams. Štai bendrovė "Suza", kuri už 5,33 mln. litų dvejus metus tieks miško ir dykumų spalvos ekipuotės ir pistoletų dėklus, jau 10 metų dirba su jėgos struktūromis. Lietuvos kariuomenei "Suza" tiekia apie 80 proc. savo produkcijos. Įmonės vadovas Aleksandras Osipovas teigė, kad karinės produkcijos gamyba mažoms įmonėms gali būti palanki niša tik tada, kai bendrovė turi patirties.

"Tarp siuvimo įmonių konkurencija labai didelė. Kad galėtų sau leisti eksperimentuoti, įmonė turi būti nedidelė, turėti gerus technologus ir tada kurti gaminius, gamybą organizuodama trečiosiose šalyse", - sakė Osipovas. Jis teigė, kad į naujas technologijas įmonė investuoja bent 10 proc. apyvartos lėšų.

Įmonės "Datum" direktorius Artūras Bakus taip pat patvirtino, kad neišvengiamai tenka investuoti į modernias technologijas, net jei šios ne visada pritaikomos civiliams skirtiems gaminiams. "Datum" už 1,91 mln. litų pasiūs miško ir dykumų spalvos miegmaišių.

"Reikalavimų jie turi labai daug, be jokios abejonės, tenka investuoti į technologijas būtent kariuomenės užsakymams tenkinti. Inovacijas ne visada po to pavyksta pritaikyti civiliams skirtai produkcijai gaminti", - sakė Bakus.

"Nemanau, kad tai blogai, nes gamintojai savo prekes gali siūlyti ne vien Lietuvos rinkai, bet konkuruoti tarptautinėje erdvėje. Vargu ar galima išsilaikyti gaminant tik Lietuvai. Užsakymas baigsis, kito konkurso gali ir nelaimėti", - tikino Tatolytė. Anot jos, kariuomenės skelbiamus konkursus beveik visada laimi labiau patyrusios įmonės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"