Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Karklės kurortinė vizija sklaidosi

 
2017 09 08 13:40
Karklė negali siekti kurortinės teritorijos statuto ir dėl kokybės reikalavimų neatitinkančio Baltijos jūros vandens. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Klaipėdos rajono politikų ambicijos Karklę, jaukų žvejų kaimelį prie jūros, paversti kurortinės teritorijos statusą turinčia vietove dūžta lyg bangos į krantą.

Pasirodo, Karklė neatitinka specifinių, kurortinei teritorijai keliamų reikalavimų. Pirmiausia, ji neturi švaraus vandens telkinio, mat Baltijos jūra prie kaimelio – ne pačios geriausios būklės.

„Be to, po organizuotų susitikimų paaiškėjo ir vietos bendruomenės pozicija – žmonės nenori, kad Karklė taptų kurortine vietove. Esą ir be to statuso galima padaryti tiek vietiniams, tiek atvykstantiems poilsiautojams naudingų darbų. Tad mes, politikai, privalome atsižvelgti į gyventojų nuomonę. Planai kreiptis į Vyriausybę dėl kurortinės teritorijos statuso Karklei suteikimo atidedami. Nesakome, kad ateityje to nesieksime, tačiau artimiausiu metu ši idėja nebebus plėtojama“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Klaipėdos rajono vicemerė Rūta Cirtautaitė.

Rūta Cirtautaitė: „Nesakome, kad ateityje to nesieksime, tačiau artimiausiu metu ši idėja nebebus plėtojama.“

Kliūtis – gamta

Klaipėdos rajono valdžia dar vasaros pradžioje ėmė analizuoti, ko Pajūrio regioniniame parke (PRP) įsikūrusiai Karklei reikia, kad būtų galima kreiptis į Vyriausybę dėl kurortinės teritorijos statuso suteikimo. Turizmo specialistai tikino, jog tai duotų daug naudos, nes kaimelis pritrauktų investicijų ir užtikrintų poilsiautojams komfortą. Esą Karklė būtų alternatyva triukšmingoms vasarvietėms Palangoje, Giruliuose, Melnragėje. Pajūrio kaimelis neva galėtų tapti šeimų ir ramybės išsiilgusių žmonių poilsio vieta.

„Jei Vyriausybė tą statusą patvirtintų, būtų visai nebesvarbu, kaip keistųsi valdžia – rajono taryba, administracija, kokios būtų simpatijos ar antipatijos Karklei, savivaldybė turėtų labiau rūpintis kaimeliu. Valdžia nebegalėtų teigti, jog nėra lėšų ar politinės valios, privalėtų išlaikyti kurortinės teritorijos statusą“, – prieš kelis mėnesius kalbėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Tačiau dabar politikai jau nebešneka taip užtikrintai, mat buvo atskleista ne viena svarbi detalė, neleidžianti Karklei tapti oficialia kurortine vietove. „Tokioms teritorijoms keliami labai griežti reikalavimai. Jos turi atitikti tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, šalia privalo būti švaraus vandens telkinys. Prieš keletą metų atlikti Baltijos jūros ties Karkle tyrimai parodė, kad vandens kokybė ten yra tik patenkinama, o pagal reikalavimus turi būti gera arba labai gera. Mes nieko negalime padaryti, nes Baltijos jūrą teršia iš Kuršių marių ištekantis vanduo, kuris su srovėmis ir atkeliauja iki Karklės“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė.

Esą jeigu tai būtų ežeras, jį būtų galima išvalyti, tačiau jūros vandens kokybės neįmanoma pagerinti. „Tada tektų visą Lietuvą valyti… Nes iš upių vanduo patenka į marias, iš šių – į jūrą. Dar vienas reikalavimas: turėti gamtinių išteklių, kuriuos būtų galima panaudoti žmonių sveikatinimo procedūroms. Netoli Karklės tyvuliuoja Kalotės ežeras, kuriame yra keli metrai sapropelio. Jis galėtų būti naudojamas, tačiau visiškai neištirtos šio dumblo savybės. Net neaišku, ar jį galima vadinti gydomuoju“, – vardijo specialistė.

Rūta Cirtautaitė: "Nesakome, kad ateityje to nesieksime, tačiau artimiausiu metu ši idėja nebebus plėtojama.“ Klaipėdos rajono merijos nuotrauka

Todėl jokių biurokratinių žingsnių, norint kreiptis į Vyriausybę dėl statuso suteikimo, nebebus žengiama.

Bendruomenės pozicija

Plėtojant Karklės, kaip kurortinės teritorijos, viziją ne kartą tartasi ir su vietos bendruomene. Jos pozicija taip pat labai svarbi siekiant užsibrėžtų tikslų.

„Bendruomenės atstovai pasakė, kad nenori to statuso. Jiems patinka laukiniai paplūdimiai. Vietos gyventojai baiminasi didesnių poilsiautojų srautų, jeigu Karklė tą statusą gautų ir būtų plačiau reklamuojama. Mes nesame nusiteikę prieš žmonių valią“, – pabrėžė R. Cirtautaitė.

„Lietuvos žinių“ kalbintas Karklės bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbis tikino, kad vietiniai nėra prieš kurortinės teritorijos statusą, tačiau dar likę labai daug neatsakytų klausimų. „Esminis – ką Karklei duos tas statusas? Mūsų manymu, ir jo neturint galima tvarkyti teritoriją, geriau pritaikyti ją poilsiautojų lankymuisi. Visos priemonės dar neišnaudotos. Kita vertus, žmonėms Karklė patinka kaip rami oazė. Žavi ir tie laukiniai paplūdimiai. Juose taip pat turi būti tualetai, persirengimo kabinos, takai. Tačiau esame prieš, kad Karklė taptų tarsi dar viena Palanga, pilna triukšmingų lauko kavinių“, – komentavo A. Urbis.

Jo žodžiais, vietovės siekia kurortinės teritorijos statuso norėdamos padidinti lankytojų, poilsiautojų srautus. „O Karklėje tas srautas jau yra. Tik neaišku, ar suteikus kaimeliui kurortinės teritorijos statusą žmonių padaugės, ar kaip tik sumažės? Kaip bus reguliuojami jų srautai, jeigu padidės? Dabar visi žino, kad Karklė – šeimų poilsio vieta, skirta tiems, kurie nori ramiai atsipūsti, pasportuoti“, – teigė bendruomenės pirmininkas.

Buvęs PRP direktorius A. Urbis itin neigiamai kalbėjo ir apie teorinę galimybę pradėti eksploatuoti Kalotės ežere slūgsantį dumblą. „Ten yra gamtos draustinis, todėl būtų padaryta nedovanotina klaida pradėjus kasti ežero sapropelį purvo vonioms. Negalima, nes tai draustinis. Be to, kurortinėms teritorijoms keliamas ir dydžio reikalavimas, todėl vienos Karklės neužtektų, reikėtų ją sujungti su Kukuliškių ir Kalotės kaimais. O jų gyventojų nuomonės kas nors klausė?“ – svarstė A. Urbis.

Lietuvos Vyriausybė yra suteikusi kurortinių teritorijų statusą Anykščiams, Trakams, Zarasams, Ignalinos miestui ir Strigailiškio bei Palūšės kaimams, taip pat Kauno rajone esančioms gyvenvietėms – Kačerginei, Kulautuvai ir daliai Zapyškio.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"