Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kas emigrantus traukia į Biržus

 
2016 11 26 16:19
Iš emigracijos grįžę biržiečiai verslininkai su Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorium Rimantu Pauža (kairėje). Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos

Kelios biržiečių istorijos nuteikia optimistiškai: užsidirbę svetur, verslus kuria gimtinėje. Ir neslepia, kodėl. „Nes mylim savo kaimą ir norim gyventi čia, norim, kad čia augtų mūsų vaikai,“ – sakė jie.

Visi savo istorijas pasakoję biržiečiai verslus kūrė vien iš savo sutaupytų, svetur – Londone, Dubline, Norvegijoje – uždirbtų pinigų. „Europos Sąjungos parama įpareigoja. O kas, jei verslas nepavyks? Kai investuoji savo pinigus, neslegia įsipareigojimas bankams. Jei gali išsiversti pats, geriausia iš nieko pagalbos neprašyti“, – tvirtino jaunieji verslininkai.

Almantas Bružas ir Vilija Makūnaitė džiaugiasi, kad jų įkurtą kavinę "Kava plius" jau pamėgo biržiečiai.

Kavinė gimtinėje

Kaip pamena Almantas Bružas ir Vilija Morkūnaitė, prieš kokį dešimtmetį Biržuose nebuvo nė vienos kavinės. Tada mergina išvyko į Dubliną ir dirbo kavinėse. „Kai internete perskaičiau, kad Biržuose atidaryta pirmoji kepyklos „Biržų duona“ kavinė, pagalvojau, kad jau laikas grįžti. Išsiunčiau savo CV, priėmė dirbti. Paskui su draugu nutarėme atidaryti savo kavinę, – pasakojo Vilija. – Aš moku daryti įvairias kavas. Kai žmonės ateina ir tiesiog prašo „skanios kavos“, jiems pasiūlome išbandyti įvairių rūšių. Kepame ir savo pyragus, bandeles.“

Almanto ir Vilijos kavinė pamažu tampa biržiečių susitikimų vieta. Ypač čia gausu žmonių darbo dienomis – aplink daug įstaigų, mokykla. Tik sekmadienį biržiečiai neturi įpročio vaikščioti po kavines, daugiausiai sėdi namie, todėl ir kavinė sekmadieniais nedirba. „Čia viskas kitaip nei Vilniuje“, – tvirtino kavinės „Kava plius“ savininkai.

Jų kavinė su sporto klubu dalinasi tuo pačiu pastatu. Pirmame aukšte – kavinė, antrame – sporto klubas.

"Sporto klubo Biržuose iki šiol nebuvo. Smagu, kad jau yra juo susidomėjusių", - sakė Mantas Visockas.

Sporto klubas – dar naujiena

„Biržuose sporto klubo niekada nebuvo. Todėl atidarydami lyg ir rizikavome, – pasakojo Mantas Visockas, klubą „Big Z“ atidaręs kartu su iš Biržų kilusiu galiūnu Žydrūnu Savicku. – Dirbame dar tik du mėnesius. Sporto klubas Biržams apskritai naujiena. Sportuoti mokyklų sporto salėse iki šiol galėdavo tik sportininkai, o eiliniam žmogui nebuvo kur. Dabar jau turime apie 40 sportuojančių žmonių.“

Manto tėvai – Biržų rajono ūkininkai, tačiau, kaip prisipažino vaikinas, jis nenorėjo tėvų klausyti, ūkininkavimas netraukė. „Išvažiavau į užsienį – Norvegijoje dirbau statybose. Tačiau kai gimė dukra, jau nesinorėjo blaškytis, norėjosi apsistoti čia, gimtinėje, – pasakojo M. Visockas. – Neslėpsiu, aš myliu savo kaimą, noriu gyventi čia, noriu, kad čia augtų mano vaikai. Būdamas užsienyje aš kasdien galvodavau apie grįžimą.“

O kad turėtų kur dirbti, pats sau ir susikūrė darbo vietą. Investavo svetur uždirbtus pinigus į sporto klubą. „Gal per 5–10 metų ir atsipirks. Svarbu – kad turėtume iš ko gyventi, – sakė jis. – Kartu dar esu ir ūkininkas. Aš ir draugams patarinėju, kad niekur nevažiuotų, o iškart kabintųsi čia. „

Šokoladas su alum

Norvegijoje šokolado gamyklėlėje dirbusi Inga Varnaitė išmoko daugelio šokolado gamybos paslapčių. Ten Inga susipažino su iš Plungės atvykusiu Sigitu Jurčiu. „Pradžioje aš dirbau statybose, baruose, o kadangi nuo vaikystės svajojau kepti tortus, tai susipažinęs su Inga įsidarbinau toje pačioje šokolado gamyklėlėje. Ketverius metus ten pradirbome kartu. Paskui ėmėme galvoti ir apie savo verslą. Galima sakyti, kad iš buvusio darbdavio klaidų daug ko ir mes išmokome, – pasakojo Sigitas. – Grįžome į Lietuvą. Kadangi Plungėje išsinuomoti patalpas buvo brangiau nei Biržuose, pasirinkome Biržus.“

Sigitas Jurčys ir Inga Varnaitė įdomiai pakuoja savo gaminamą šokoladą - po 20 "geros nuotaikos tablečių".

Dabar jų įmonėje „Šokolado gama“ gaminami rankų darbo šokoladiniai saldainiai stengiasi pirkėją patraukti ir kitokiu skoniu, ir įpakavimu, nei masinės gamybos fabrikų. Pavyzdžiui, 20 „geros nuotaikos tablečių“ primena vaistų dėžutę, o plytelė su istoriniais Biržų vaizdais ypač mėgiama turistų ar į gimtinę sugrįžusių emigrantų. Šokoladą, kuris gamintas Biržuose, malonu ir dovanų kam nusiųsti, nes tokio niekur nerasi. „Mes patys gaminame šokoladą. Pupeles dažniausiai perkame iš Madagaskaro“, – pasakojo įmonės savininkai. Išbandyti šokolado su įvairiais įdarais galima jų kavinėje. Kadangi Biržų kraštas garsėja savo alumi, šokolado gamintojai sukūrė unikalų receptą – šokoladas su alaus įdaru.

Senelių kaime

Kitas Londone dirbantis biržietis Vaidotas Samulis, senelių žemėje Antupės kaime pastatęs kaimo turizmo sodybą „Pas Vaidotą“, į gimtinę dar negrįžo. Kol kas jam puikiai sekasi Londone įkurtoje saugos firmoje. Uždirbtus pinigus Vaidotas investuoja į sodybą, o ja rūpinasi seserys. „Sodyba buvo tėvų svajonė. Iš pradžių – mažas namukas šeimai vasaroti, tačiau pamažu jis išaugo iki kaimo turizmo sodybos, – pasakojo Vaidoto sesuo Skaidrė. – Norinčių pas mus pailsėti netrūksta. Jau visi ateinančios vasaros savaitgaliai užsakyti. Šią bene šiauriausią Lietuvos vietą labiausiai mėgsta vilniečiai, kauniečiai, iš užsienio grįžę lietuviai, mažiausiai populiarūs esame tarp biržiečių.“

Šioje sodyboje yra ką veikti ir žiemą. Kita Vaidoto sesuo Jolanta – jogos trenerė, veda jogos užsiėmimus, pirties ritualus.

Svarbu – palankios sąlygos

„Emigrantų grįžimas – visų laukiamas reiškinys. Džiugu, kad grįžta, – sakė Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža. – O kuo savivaldybė gali padėti, paspartinti šį procesą? Kai viešai kalbama apie regionų politiką, daug kam susidaro įspūdis, kad mes turime įkurti naujų darbo vietų. Mes tikrai to negalim, mes valdome tik 10 proc. savo biudžeto, o 90 proc. lėšų panaudojimas yra griežtai reglamentuotas, nuleistas iš viršaus. Ir patalpų mes duoti negalime, nes visos jos privačios. Mes tikrai nesame nekilnojamojo turto agentūra.“

Kad patys žmonės kurtų verslus ir darbo vietas, pasak R. Paužos, reikia tik palankių sąlygų. O svarbiausios iš jų – mokesčių politika ir infrastruktūros gerinimas. „Pavyzdžiui, Panevėžy buvo nupirkta žemė gamyklų statybai, bet nieks ten neatėjo. Ne vien tai lemia verslo atėjimą, reikia generuoti palankią verslui aplinką“, – sakė jis.

Šokolado gaminimo paslapčių Inga Varnaitė ir Sigitas Jurčys išmoko Norvegijoje.

Patalpų savo verslui ieškoję kavinės, sporto klubo ir šokolado gamyklėlės savininkai tvirtino, kad Biržuose nuomotis patalpas yra dar nepigu. Daug jų stovi apskritai nenaudojamų. Todėl Biržų rajono savivaldybės taryba padarė pakeitimų, kurie turėtų atsiliepti verslui. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas buvo pakeltas 0,1 proc. (šiemet jis siekė 0,9 proc. mokestinės vertės, 2017 metais bus 1 proc. mokestinės vertės). Tikimasi, kad patalpas jų savininkai bus suinteresuoti išnuomoti, o ne laikyti tuščias.

Kitą savivaldybės sprendimą turėtų palankiai sutikti viešbučių, maitinimo ir poilsio verslą turintys ar kuriantys asmenys. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas šios paskirties turtui 2017 metais bus sumažintas, sieks tik 0,5 proc. mokestinės vertės.

Savivaldybė pasirengusi padėti tiems, kas planuoja kurti verslą. „Žmogus gali nežinoti daugelio teisinių niuansų, mūsų specialistai gali patarti, padėti susiorientuoti“, – sakė R. Pauža. Pasak jo, prie verslo atgimimo savivaldybės gali prisidėti tvarkydamos infrastruktūrą, viešąsias erdves. „Štai viename miesto apmirusiame taške įrengėme fontaną, ir ta vieta atgijo, ten lankosi žmonės“, – pasakojo R. Pauža. O atgijusi vieta – daug palankesnė ten kurti verslą.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"