TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kas norėtų, kad Lietuva Briuseliui mokėtų baudas?

Prieš keletą metų triukšmingai atidarytas Kazokiškių sąvartynas, dėl kurio sukosi teismų karuselė, vėl veikia, tačiau netrukus bus perpildytas. Nors visoje Europoje dėl atliekų naudojimo energijai gaminti sąvartynai tampa praeities atgyvena, vaizdingose Kazokiškių apylinkėse kertamas naujas miško plotas, kuris turės patenkinti ypatingus nacionalinės atliekų sistemos poreikius, o Lietuvai netrukus teks mokėti baudas Europos Komisijai (EK).

Daugelį metų vieša paslaptis, kad kai kurie atliekų tvarkytojai ir inspektuojančios organizacijos yra sukūrę ydingo verslo modelį "iš viršaus", kaip pasinaudojant netobulais įstatymais pasipelnyti imituojant veiklą. Kalbinti politikai ir specialistai seniai įtaria, kad šioje srityje yra tokių "tvarkytojų", kurie puikiai išmanydami administracinę reikalo esmę tik imituoja atliekų perdirbėjų veiklą išduodami fiktyvias pažymas apie tvarkymą. Tuo metu Kazokiškių gyventojai kiekvieną dieną stebi, kaip į sąvartyną keliauja nerūšiuojamos atliekos: panaudota buitinė technika, automobilių dalys, plastikinė tara, akumuliatoriai ir gal net pavojingos atliekos. Čia paskandinami visi ydingos veiklos galai, o fiktyvūs tvarkytojai lobsta parduodami importuotojams ir gamintojams beverčius popierėlius apie atliekų tvarkymą. Manoma, kad dėl prekybos fiktyviomis pažymomis valstybė kasmet netenka dešimčių milijonų litų.

Pažymos svarbiau už atliekas?

Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų tvarkymo departamento direktorė Vilma Karosienė LŽ sakė, kad pažymos atsirado Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), nes nuo 2004 metų Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, buvo įtvirtintas gamintojų atsakomybės principas. Tai reiškia, kad tam tikrus gaminius į rinką išleidžiantys gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti savo išleistų gaminių atliekų tvarkymą. Tai gali būti daroma dviem būdais: arba sumokant mokestį valstybei, arba įvykdant nustatytas užduotis. Įstatymuose nustatyta, kad verslo įmonės atliekas gali tvarkyti pačios arba jas perduoti atliekų tvarkytojams, sudarydamos su jais sutartis.

"Tačiau rinkoje susiklostė tokia situacija, kad atsirado dalyvių, kurie užsiima tik popierių ruoša. O atleidžiantis nuo mokesčio dokumentas ir yra ta vadinamoji pažyma. Ją išduoda atliekų tvarkytojas gamintojui ar importuotojui. Pažymoje nurodoma, kad tam tikras kiekis buvo išvežtas į užsienį arba perdirbtas Lietuvoje", - paaiškino V.Karosienė.

Pagal galiojančią tvarką tam, kad patiems gamintojams ar importuotojams nereikėtų sukti galvos, ką daryti su, pavyzdžiui, pakuotėmis, susidėvėjusiais elektronikos prietaisais ar gamybinėmis atliekomis, jie yra įsteigę asociacijas, kurios padeda spręsti su atliekų tvarkymu susijusius klausimus. Asociacijos ieško verslo partnerių, kurie perdirba, utilizuoja ar išveža atliekas utilizuoti į užsienį. Būtent jie ir išrašo tas pažymas. Visą šią grandinę kontroliuoja ir prižiūri regionų aplinkos apsaugos departamentų inspektoriai.

Tai, kad šis ūkis neskaidrus, neabejoja ne tik AM valdininkai, bet ir LŽ kalbintas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Anot jo, tam tikros verslo struktūros yra patenkintos esama padėtimi, galėdamos išrašyti pažymas dėl atliekų tvarkymo, visiškai neatliekant šito darbo.

Vieša paslaptis paversta dar viena sąmokslo teorija

Iki šios dienos AM yra išdavusi 7 licencijas 4 gamintojų ir importuotojų įsteigtoms asociacijoms. Pavyzdžiui, VšĮ "Žaliasis taškas", kurią įsteigė didieji prekybos tinklai, maisto, gėrimų bei plataus vartojimo prekių gamintojai ir importuotojai, suteikta visų rūšių pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija, asociacijai EEPA, kurią įsteigė elektros ir elektronikos prekes gaminančios bei importuojančios kompanijos, suteikta licencija rūpintis būtent šios srities atliekomis ir t. t. Atliekoms perdirbti reikia ne tik licencijos, bet ir darbuotojų, brangiai kainuojančių įrengimų, surinkimo pajėgumų. Kiekvienai rūšiai sava specifika: jei perdirbi elektroniką, vargu ar tais pačiais pajėgumais galėsi perdirbti stiklo atliekas ar tepalo filtrus. Skaitant asociacijų sąrašą į akis krinta gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA), gavusi daugiausia licencijų. Jai AM suteikė net 5 licencijas iš 7 galimų. GIA, sprendžiant iš viešos informacijos, yra neabejotina rinkos lyderė, nes užsiima visų rūšių atliekomis. Logiška teigti, kad tokia asociacija turi turėti atitinkamus tvarkymo pajėgumus. Tačiau specialistai šypsniu palydi klausimą, kur tvarkomos GIA "organizuojamos" atliekos...

GIA yra gavusi tokias pačias licencijas kaip ir "Žaliasis taškas" arba EEPA. Konkurencija rinkoje, žinoma, pozityvus dalykas, tačiau EEPA asociacijos direktorius Giedrius Mikulskas, paklaustas, kodėl vienai asociacijai suteiktos 5 licencijos iš 7 galimų, atsakė trumpai: "Geras klausimas." Jo nuomone, labai sudėtinga suderinti skirtingų atliekų tvarkymą.

Internetinės paieškos rezultatai apie GIA norom nenorom akį užkabina už viename dienraštyje paskelbtos informacijos, kodėl GIA gali būti pati didžiausia. Žiniasklaidoje buvo rašyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tiria skandalingus faktus dėl AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Vilniaus agentūros buvusių pareigūnų Alfredo Skinulio ir Povilo Baltusevičiaus veiksmų. Įtariama, kad šie piliečiai galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus, nes A.Skinulis šiuo metu kaip tik vadovauja GIA.

Šios asociacijos partnerių sąrašas, sprendžiant iš viešos informacijos asociacijos svetainėje, taip pat kelia papildomų klausimų. Viename iš partnerių, UAB "Biosistema", anot viešų spaudos pranešimų, įsidarbino buvęs A.Skinulio kolega P.Baltusevičius. Ši bendrovė yra viena GIA steigėjų, teikia konsultacijas ir tvarko dokumentus, kai kitų atliekų tvarkymą organizuojančių asociacijų steigėjai patys yra verslo subjektai, kuriems nustatytos užduotys jas tvarkyti, tai yra organizuojasi "iš apačios".

Tačiau yra ir dar viena - kone svarbiausia - grandinės dalis, susijusi su garsiosiomis pažymomis - tai UAB Atliekų tvarkymo centras. Šią įmonę 2009 metais kartu su keliais asmenimis įsteigė Audrius Puškorius. Šios srities darbuotojų nuomone, ne atsitiktinai dalį savo akcijų vos po metų A.Puškorius pardavė būtent A.Skinulio giminaitei. Beje, tuo metu A.Skinulis buvo VRAAD Vilniaus miesto vedėjas, jo tiesioginis viršininkas - VRAAD direktorius Rolandas Masilevičius, neabejotinai pagal savo pareigas privalantis žinoti valdomo ūkio "apačias", nes jo vadovaujama institucija yra atsakinga už visus atliekų tvarkymo etapus. Tokiais administraciniais ryšiais apginkluotiems buvusiems kolegoms nesudėtinga pateikti gamintojams ir investuotojams pasiūlymų, kuriems sunku atsispirti.

UAB Atliekų tvarkymo centro verslas aprašytas tinklalapyje: "...laiduoja už gamintojus ir importuotojus, kad jų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotys bus įvykdytos; įvykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos gamintojams ir importuotojams nustatytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotis; pateikia tai įrodančius dokumentus". Be to, rašoma, jog "UAB Atliekų tvarkymo centras visoje Lietuvoje vykdo pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimą, vežimą, saugojimą, rūšiavimą ir perdirbimą". Paskambinus į UAB Atliekų tvarkymo centrą, kitame laido gale atsiliepęs pašnekovas prisipažino, jog apie prekybą pažymomis nieko nėra girdėjęs. Esą visos bendrovės paslaugos legalios ir aprašytos interneto tinklalapyje.

Tuomet kreipėmės į dar šiais metais GIA vadovu tapusį buvusį aplinkosaugininką A.Skinulį. Jis, savaime suprantama, žiniasklaidos versijas pavadino iš "piršto laužtomis". Anot jo, yra kita asociacija, kuri parašė skundą VTEK, dėl to esą ir vyksta skundų nagrinėjimas. "Aš iš Aplinkos apsaugos departamento išėjau 2010 metų pabaigoje. Asociacijoje pradėjau dirbti tik šią vasarą ir niekada šios asociacijos nekontroliavau. VTEK yra gavusi iš EEPA skundą ir atlieka tyrimą, nežinau, ką ji gali ištirti. Kaip aš galiu būti kažkuo kaltinamas, jei nepažeidžiau jokių įstatymų", - LŽ sakė A.Skinulis ir pridūrė apie VTEK tyrimą sužinojęs tik iš žiniasklaidos.

A.Skinulis prisipažino, kad GIA iš tikrųjų yra didžiausia tokio pobūdžio asociacija, turi 266 narius. "Pati asociacija negali prekiauti pažymomis, nesuprantu, kodėl apie tai kalbama?" - klausė GIA vadovas, nutylėdamas apie ryšius su UAB Atliekų tvarkymo centru. Paprašytas patvirtinti arba išsklaidyti abejones, kad su nešvariu pažymų pardavinėjimu susijusi viena iš GIA partnerių UAB Atliekų tvarkymo centras, A.Skinulis atsakė, jog ši bendrovė yra viena iš daugelio atliekų tvarkytojų, ir vėl nutylėjo, kad GIA tinklalapyje nurodyta tik viena specializuota tvarkymo įmonė - UAB Atliekų tvarkymo centras... "Apie kokią prekybą pažymomis kalbama, negaliu pasakyti", - atšovė pašnekovas. O esamą sistemą keičiančius įstatymus, pasak jo, Seime bando prastumti Seimo nariai, kurie argumentuoja, jog GIA yra blogas pavyzdys.

"Jūs geriau pasidomėkite, kam tie įstatymų projektai reikalingi ir kas yra tos organizacijos, kurių nariai gauna didžiausią pažymų kiekį. Galbūt mūsų asociacija kažkam užkliūva dėl to, kad dirba efektyviai", - tikino A.Skinulis. Žodis "efektyviai" verčia labiau pasidomėti UAB Atliekų tvarkymo centru: tiek GIA partnerių ir licencijuotų veiklos rūšių administruoti gebanti įmonė tikrai turėtų turėti įspūdingą įrangą, smulkintuvus, daugybę darbuotojų, rūšiavimo linijas ir panašiai. Tačiau to nepamatysime apsilankę Rivonių gatvėje esančiame Atliekų tvarkymo centre. Aplinkinių gyventojų džiaugsmui - švarus kiemas ir jokios veiklos požymių. Beje, atliekų tvarkymo veiklai vykdyti būtini poveikio aplinkai vertinimai, kiti dokumentai valdininkų buvo sutvarkyti ir išduoti stulbinamai greitai. Malonūs sutapimai?

Paklaustas dėl Vilniaus RAAD pareigūnų, kurie perėjo dirbti į verslo struktūras, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas atsakė, kad taip neturėtų būti. "Juk žmogus, dirbęs užsienio saugumo tarnyboms, nebegali dirbti tokio paties darbo kitoje valstybėje. Taigi ir atliekų tvarkymo sistemoje, ir visoje aplinkosaugoje turėtų veikti tokia pat tvarka", - mano J.Šimėnas.

"Kalbant apie Vilniaus situaciją, kai vienas iš RAAD vadovaujančių darbuotojų pereina dirbti į asociaciją, dėl to abejonių nėra", - kalbėjo kitas komiteto narys Andrius Burba. Anot jo, įstatymas aiškiai pasako, kad toks asmuo negali dirbti tokioje pačioje srityje, kurią kažkada kontroliavo. "Jeigu žmogus 10 metų dirbo sistemoje, kuri kontroliuoja subjektus, ir po to pas juos nueina dirbti, tokie faktai kelia abejonių", - teigė jis.

Situacija žinoma. Kur sprendimai?

Šie keli epizodai leidžia įsitikinti tuo, ką tvirtina ir politikai, pasidaliję vieša paslaptimi, jog atliekų tvarkymo srityje tiksi uždelsto veikimo bomba. Jei neįvyks pačios sistemos reforma, didelė tikimybė, kad teks mokėti baudas EK.

Reiktų priminti ir tai, kad su Vilniaus RAAD nuolat kovojantiems ir piketuojantiems Kazokiškių gyventojams departamento direktoriaus Rolando Masilevičiaus pavardė kelia ne pačias geriausias asociacijas. Beatodairiškai plečiamas sąvartynas teismo buvo pripažintas nelegaliu, nes eksploatuojamas be poveikio aplinkai vertinimo, kurio R.Masilevičiaus vadovaujamas departamentas nesugebėjo išduoti beveik ketverius metus. Čia malonių sutapimų kaip su UAB ATC leidimais nenutiko.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Seimo Antikorupcijos komisijos narė Aurelija Stancikienė sako, kad situacija komiteto nariams žinoma. Dabartinė padėtis, susijusi su fiktyviomis pažymomis, iš esmės netenkina.

Pasak AM Atliekų departamento vadovės V.Karosienės, šios spragos pastebėtos seniai. Beveik dvejus metus buvo ruošiami įstatymų pakeitimai, kad neliktų noro kam nors užsidirbti prekiaujant pažymomis. Vyriausybė po ilgų diskusijų buvo priėmusi kompromisinius sprendimus ir trys projektai buvo pateikti Seimui. Tai Mokesčių už aplinkos teršimą, Pakuočių ir pakuočių atliekų bei Atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimų projektai. Visi jie Seimui buvo pateikti daugiau kaip prieš metus.

Kaip bus naikinama pažymų sistema?

AM Atliekų departamento vadovės teigimu, dabar per pažymas gamintojų ir importuotojų mokamos lėšos nepasiekia atliekų surinkimo grandies. Išrūšiuotos antrinės žaliavos gyventojams neturėtų kainuoti, todėl jų tvarkymas turėtų būti finansuojamas iš gamintojų ir importuotojų lėšų. Tačiau pagal esamą modelį neretai būna taip, kad pinigai sumokami, o rūšiavimas nevykdomas.

Lapkričio 29 dieną vykusiame Lietuvos autoverslininkų asociacijos ir valstybinių institucijų atstovų susitikime buvo prieita prie vieningos nuomonės, kad verslininkai neturėtų orientuotis į esamą modelį, o GIA, kaip asociacija, yra visiškai diskredituota. Ministerija turi pretenzijų ne tik GIA, bet ir visoms licencijas turinčioms asociacijoms. Jos turėtų persitvarkyti arba būti steigiamos iš naujo. Pagal siūlomą naują tvarką, jei asociacija užsiima, pavyzdžiui, tik pakuočių tvarkymu, ją turi būti įsteigę tie importuotojai ir gamintojai, kurie įpareigoti jas tvarkyti.

Pagal siūlomus įstatymų pakeitimus gamintojai ar importuotojai privalės sudaryti sutartis su savivaldybėmis ir susitarti, kaip bus finansuojamas antrinių žaliavų surinkimas. "Tuo tarpu dabar į sąvartynus išvežame vertingas žaliavas. Iš tikrųjų organizuoti antrinių žaliavų surinkimą sunkus darbas ir jis kainuoja, todėl visaip vengiama tai daryti. - tęsė V.Karosienė. - Norint sukontroliuoti visą grandinę pagal esamą tvarką, reikėtų organizuoti praktiškai kiekvienos įmonės sekimą. Toks liberalumas, kaip kitose valstybėse, pas mus neveiks, nes iškreipiama rinka."

Kas siekia išlaikyti senąją tvarką?

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas prisipažino, kad iš tikrųjų komitete atliekų tvarkymo sistemos permainas lemiantys įstatymai svarstomi jau pusantrų metų. "Reikėjo laiko viską sudėlioti taip, kad veiktų visa sistema. Deja, kai tik prašome įtraukti šį klausimą į darbotvarkę, visuomet atsiranda keistų priežasčių, dėl kurių jis išimamas ir plenarinių posėdžių darbotvarkės", - teigė jis.

Paklaustas, kodėl taip yra, J.Šimėnas atsakė: "Manau, kažkokios jėgos nori, kad atliekų tvarkymo sistema ir toliau būtų neskaidri. Dabar turime tokią situaciją, kai Kazokiškių sąvartynas beveik baigiamas eksploatuoti. Kitų metų rugpjūtį jis bus visiškai užverstas atliekomis, atliekų deginimo gamyklos nėra, Kazokiškėse iškirsta papildomai dar 4 ha miško naujam sąvartynui, kuris taip pat greitai bus užpildytas. Jeigu nieko toliau nedarysime, be visų šių blogybių, Lietuvai dar gresia sankcijos iš EK. Maždaug tokios pačios sankcijos, kokias prieš metus turėjo mokėti Graikija, tai yra apie 50-60 tūkst. eurų kiekvieną dieną. Tai didžiuliai pinigai, kuriuos Graikija turėjo susimokėti ir įgyvendinti tai, ką buvo pasižadėjusi EK."

Anot J.Šimėno, tam tikros verslo struktūros yra patenkintos esama padėtimi, galėdamos išrašyti pažymas dėl atliekų sutvarkymo, visiškai neatliekant šito darbo. Įstatymų priėmimas stabdomas iš esmės dėl šios priežasties. "Naujajame Atliekų tvarkymo įstatyme mes aiškiai nurodėme, kaip turi būti surašomas dokumentas, kuris įrodo atliekų sutvarkymą. Tai nebus pažyma, tai bus dokumentas, kuris turės griežtą apskaitą, kad vienas subjektas paima, o kitas perduoda", - aiškino jis.

Specialistai komentuoja, kad atliekų tvarkymo versle sukasi šimtai milijonų litų. Rūšiavimui, perdirbimui bei tolesniam tvarkymui būtinų atliekų kiekis auga ir augs, todėl būtina skubiai tobulinti teisės aktus bei diegti efektyvius kontrolės ir apskaitos mechanizmus. O susidariusi situacija su pažymomis ir galbūt korupcinės schemos, veikiančios ne be aukštų valdininkų žinios, seniai turėjo sulaukti teisėsaugos institucijų dėmesio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"