TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kas viršesnis: meras ar taryba

2016 01 28 6:00
Remigijus Ačas: "Be Raseinių rajono, dar yra beveik dešimt savivaldybių, kuriose santykiai tarp valdančiosios daugumos ir tiesiogiai išrinktų merų yra labai įtempti." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prabėgus beveik metams po tiesioginių merų rinkimų apsižiūrėta, kad politinius nesutarimus tarp savivaldybės tarybos daugumos ir tiesiogiai išrinkto mero ne vien Raseiniuose gali tekti aiškintis teismuose.

Tokia padėtis klostosi Raseiniuose. Politinių nesutarimų draskomos šio rajono savivaldybės tarybos nariai šiandien ketina pradėti interpeliacijos procesą tiesioginiuose rinkimuose išrinktam rajono merui „darbiečiui“ Algirdui Griciui. Teigiama, esą jis elgėsi neteisėtai, o meras tikina, kad savo veikloje vadovaujasi įstatymais.

Tuo metu politologai aiškina, kad toks nesusikalbėjimas – politinių diskusijų patirties stoka, kai pirmiausia iškeliamos asmeninės ambicijos.

Valdantieji nepasitiki meru

Raseinių rajono savivaldybės taryboje yra 25 nariai. Pernai pavasarį savivaldos rinkimuose po septynias vietas laimėjo Darbo partijos nariai ir socialdemokratai. Jie ir suformavo valdančiąją daugumą, pakvietę prisidėti tris „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narius. Tiesioginius mero rinkimus laimėjo Darbo partijos atstovas A. Gricius.

Tačiau šių trijų partijų atstovų bendradarbiavimas truko neilgai. Jau metams baigiantis socialdemokratai pasitraukė iš valdančiosios koalicijos ir subūrė naują daugumą drauge su Liberalų sąjūdžiu, judėjimu „Rasai“ bei konservatoriais. Po teisinių ginčų su rajono meru naujoji valdančioji dauguma iš pareigų atstatydino vicemerę Gitaną Rašimienę ir savivaldybės administracijos direktorių Algimantą Mielinį. Į šias pareigas jau numatyta skirti naujus kandidatus.

„Nors iki tarybos posėdžio liko mažiau nei 24 valandos, nežinome nei ką meras siūlys į vicemerus, nei kokia kandidatūra pasirinkta administracijos direktoriaus pareigoms“, – vakar LŽ teigė socialdemokratas Antanas Kilčiauskas. Anot jo, dėl tokio nesiskaitymo su taryba ir dėl esą sulaužytos mero priesaikos valdančioji dauguma pasirengusi sudaryti komisiją. „Meras į tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukė tarybos daugumos siūlomų klausimų, taip pat vilkino pasirašyti tarybos sprendimus. Todėl sudaryta komisija turės nuspręsti, ar dėl to bus reiškiamas nepasitikėjimas meru A. Griciumi“, – teigė A. Kilčiauskas. Socialdemokratas pažymėjo, kad tokios dviprasmiškos situacijos tikrai nebūtų, jei Vietos savivaldos įstatyme būtų numatyta, kaip turėtų elgtis politikai, kai valdančioji savivaldybės tarybos dauguma konfrontuoja su tiesiogiai išrinktu meru.

Sprendimus mato teisme

Raseinių rajono meras A. Gricius taip pat įsitikinęs, kad bendrų sprendimų su valdančiąja dauguma neleidžia surasti būtent įstatymų spragos. Tačiau jis neigė, kad savivaldybėje šiuo metu yra dvivaldystė. „Yra laikinas savivaldybės administracijos direktorius, jis ir sprendžia visas iškilusias problemas“, – tikino meras. Jis atsisakė vertinti valdančiosios daugumos siekį sudaryti komisiją mero veiklai ištirti.

„Į daugelį mums kylančių klausimų galbūt galės atsakyti tik teismai, nes Vietos savivaldos įstatyme ar kituose teisės aktuose atsakymų nėra“, – LŽ sakė A. Gricius. Meras pabrėžė, kad vienuose dokumentuose numatyta mero viršenybė sprendžiant kai kuriuos klausimus, o kituose – tarybos. Tad galutinį sprendimą, kai nesutariama su valdančiąja dauguma, gali tekti priimti Vyriausiajam administraciniam arba Konstituciniam Teismui.

Spręstų taryba

Tačiau Raseinių politikai šią savaitę sulaukė parlamentaro Remigijaus Ačo palaikymo – Seime įregistruotos Vietos savivaldos įstatymo pataisos. Jomis numatoma, kad merui ilgiau kaip mėnesį nepasiūlius kandidatų į vicemerus ar savivaldybės administracijos direktorius, arba tarybai nepritarus mero pasiūlytoms kandidatūroms, savivaldybės taryba (daugiau nei pusės visų tarybos narių siūlymu) pati galėtų skirti vicemerą arba administracijos direktorių.

„Toks siūlymas kilo įvertinant Raseinių rajono savivaldybės atvejį, kai dėl politinių ambicijų gali nukentėti viso rajono interesai. Nesiūlau suvaržyti mero įgaliojimų, bet jis įpareigojamas siekti politinio konsensuso“, – sakė R. Ačas. Esą reikia įstatymais apriboti galimybes piktnaudžiauti tokiomis situacijomis. Parlamentaras pabrėžė, kad, be Raseinių rajono, šalyje yra dar beveik dešimt savivaldybių, kuriose santykiai tarp tarybos valdančiosios daugumos ir tiesiogiai išrinktų merų yra labai įtempti.

Turi išmokti tartis

Politologas Algis Krupavičius LŽ priminė, kad pereinant prie tiesioginių mero rinkimų buvo prognozuota, kad tai atvejais, kai meras nepriklausys valdančiajai daugumai, konfrontacija tarp jų bus neišvengiama, ir ji gali tęstis ilgai. „Tačiau yra paprastas tokių situacijų sprendimo būdas – konfrontuojančios šalys turėtų apriboti savo ambicijas ir susėdusios prie derybų stalo kalbėtis, ieškoti išeičių bei abipusiškai tinkamų sprendimų“, – teigė A. Krupavičius.

Politologo teigimu, tik nepavykus susitarti politikams, turėtų įsigalioti konfliktinių situacijų teisinio reguliavimo svertai. Tačiau šiuo metu Lietuvos įstatymuose įtvirtinta nuostata, kad vietos valdžioje negali dominuoti nei savivaldybės taryba, nei meras – jie turi veikti pariteto pagrindais, nes yra lygiaverčiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"