TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kaskart kitoks Kalėdų stebuklas

2008 12 23 0:00
Taip buvo puošiamos pirmosios eglutės.
LŽ archyvo nuotrauka

Šventinė eglė - džiugaus Kalėdų stebuklo laukimo palydovė, nesvarbu, ar ji žaižaruoja įvairiaspalvių girliandų spindesiu, ar skleidžia jaukią ramybę kaip ir prieš šimtus metų kukliai puošta kankorėžiais, gilėmis ir riešutais.

Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojai surengė unikalią Kalėdų eglių parodą, atskleidžiančią, kaip nuo XIX a. keitėsi žaliaskarių miško gražuolių puošimo tradicijos. Muziejininkai dvi savaites triūsė patys darydami žaisliukus ir girliandas eglutėms.

Papročių įvairovė.

Pasak muziejininkės Daivos Bagdonienės, eglių puošimo tradicijose galima aptikti ir pagoniškų, ir krikščioniškų papročių bruožų. Manoma, kad pirmosios eglės galėjo būti pradėtos puošti jau prieš du tūkstančius metų, ant jų būdavo kabinami javai, obuoliai, riešutai ir kitokios maisto gėrybės kaip aukos dvasioms. Mūsų protėviai pagonys tikėjo, kad į medžius įsikūnija žmonių sielos ir jie turi magiškų galių. Esą kiekvienas žmogus lemtingais saitais susietas su savuoju medžiu, ir nuo jame gyvenančių dvasių malonės gali priklausyti ne tik derliaus, bet ir visos šeimos gerovė. Todėl ir puošdavo žaliaskarę įvairiomis dovanomis aukomis dvasioms, tikėdamiesi, kad sunkiu metu jos neapleis savo garbintojų.

Pirmosios Kalėdų eglutės atsirado gerokai vėliau, maždaug 1600 metais, Strasbūre (Prancūzija). Eglės puoštos ne tik kankorėžiais, riešutais, gilėmis ar iš šermukšnių uogų suvertomis girliandomis, bet ir obuoliais, saldumynais. Metraščiuose užfiksuota, kad vaikai taip išpuoštą eglę purtydavo, o saldumynai ir obuoliai krisdavo tiesiai jiems į rankas. Tiesa, toks paprotys pirmiausia atsirado paprastų miestelėnų ir kaimiečių šeimose, bet buvęs toks patrauklus, kad netruko prigyti ir aristokratų dvaruose. Ypač Kalėdų eglės paplito Vokietijoje, o iš čia pasklido ir po kitas šalis. Mat vokiečių didikai, tuokdamiesi su kitų valstybių kilmingaisiais, išpopuliarino Kalėdų eglės puošimą ir svečiuose kraštuose.

XIX a. Kalėdų eglės puošybos tradicijos ne tik įsitvirtino Europoje, bet ir pasklido po Ameriką, čia pirmieji eglutes pradėjo puošti vokiečių emigrantai. 1891 metais Kalėdų eglė atsirado ir Baltuosiuose rūmuose.

Lietuvoje Kalėdų eglės puošimo tradicijos sutiktos gana prieštaringai. Pirmosios eglė buvo papuoštos 1897 metais valdinėse (rusiškose) mokyklose. Jomis norėta privilioti lietuvius ir jų vaikus į rusiškas mokyklas, taip siekiant susilpninti lietuviškumą, tad inteligentija vakarėlius su eglutėmis smerkė ir vertino kaip rusifikavimą. Nors tautos šviesuoliai neigiamai vertino eglučių puošimą, šis paprotys krašte labai greitai išplito. XX a. pradžioje per Kūčias eglutės buvo puošiamos visoje Lietuvoje ir inteligentų, ir darbininkų, ir valstiečių šeimose.

Darė patys

Eglutę šeimai atnešdavo tėvas, o motinos pareiga būdavo ja rūpintis. Paprastai prieš Kūčių vakarienę, kol motina dengdavo stalą, vieni vaikai arba kartu su tėvu papuošdavo eglę. Iš anksto, advento vakarais, mama su ūgtelėjusiomis atžalomis pridarydavo eglutės žaisliukų, kurių buvo skiriamos keturios grupės: šiaudinukai, karpiniai, dirbiniai iš kiaušinių lukštų ir tešlos kepiniai. Vienu metu buvo išpopuliarėję papuošalai iš raukiamojo popieriaus. Dirbtinio sniego tada dar nebuvo, tačiau jį puikiausiai atstodavo vatos gniužulėliai.

Pirmieji stikliniai žaisliukai atsirado 1930 metais. Iš pradžių tai buvo įvairios girliandos, nedideli tarsi iš šiaudų sunerti ornamentai, kiek vėliau atsirado įvairiausių gyvūnų ir žmonių figūrėlių.

Kalėdų eglės puošimas - tik dalis šventinio džiaugsmo. Mažieji tiki stebuklais ir laukia dovanų. Manoma, kad Kalėdų Senelis, dalijantis dovanas, atsirado kartu su pirmosiomis Kalėdų eglėmis. Jo išvaizda per prabėgusius šimtmečius ne kartą keitėsi: vienais metais jis būdavo jaunas ir lieknas, vilkintis baltais kailiniais, kitais - senas ir storas, įsisiautęs į rudus kailinius. Nors Kalėdų Senelis keitė išvaizdą, dovanas jis visada skraidino rogėmis padange, o į namus patekdavo pro kaminą.

Dabartinė žilabarzdžio apranga - raudoni drabužiai baltais apvadais atsirado 1931 metais JAV ir paplito visame pasaulyje. "Coca-Colos" kompanija, kurdama patrauklią savo firmos reklamą, kreipėsi į švedų dailininką Haddoną Sundblomą, prašydama nupiešti reklaminį veidą. Firmos vadovai dailininkui net nurodė, kokia turi būti veido išraiška, o kad nebūtų kokių nors neatitikimų - įteikė buvusio pardavėjo nuotrauką. Taip firma gavo trokštamą reklamą, o pasaulis - etaloninį Kalėdų Senelio įvaizdį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"