TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kaunas gręžiasi į miesto centrą

2014 01 31 6:00
Erlendo Bartulio nuotrauka

Nuo šių metų įsigaliojusiame naujame Kauno bendrajame plane pirmenybė teikiama centrinės miesto dalies sutvarkymui. Todėl žmonės, panorę apsigyventi laikinosios sostinės pakraščiuose, sulauks gerokai mažiau vietos valdžios dėmesio ir turės kurti reikiamą infrastruktūrą savo lėšomis.

Daugelio didžiųjų Lietuvos miestų plėtros planai jau ne vienus metus tėra popieriniai, juk juose pažymėtose „užkariautose“ teritorijose net nebūtų kam gyventi. Ši problema kiek mažiau aktuali Vilniui, nors ir jo vadovai palaiko miesto koncentracijos idėją. Kaunui ji yra itin svarbi. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, laikinojoje sostinėje, užimančioje 157 kvadratinius kilometrus, tegyvena 306 tūkst. žmonių.

Prioritetai pasikeitė

Kauno merijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pasakojo, kad 2003-2013 metų bendrajame plane kaip didžiausias prioritetas buvo numatytas teisių į paveldėtą žemę atkūrimas, todėl visos erdvės vystytos lygiagrečiai, vienu metu. Ir šiuo metu apie 800 asmenų laukia eilėje, kad atgautų tėvų ar senelių turėtas valdas natūra. Kaunui plečiantis miesto pakraščiuose reikėjo nutiesti gatves, vandentiekio ir kanalizacijos trasas, planuoti naujų viešo pobūdžio įstaigų statybą. Šiems darbams buvo išleistos tos lėšos, už kurias galėjo būti gražinamas miesto centras.

Todėl, N.Valatkevičiaus teigimu, naujame kompleksiniame miesto plane numatytas kitas prioritetas – tuščių, apleistų erdvių Naujamiestyje ir Senamiestyje bei šių mikrorajonų prieigose naikinimas. „Išskaidyti jėgų po visą miestą nebetikslinga. Tai nenaudinga ekonomiškai, juk didžiulėje erdvėje „ištaškytų“ pinigų nematyti. Susidaro įspūdis, kad iš tikrųjų nieko nevyksta. Miestą reikėtų koncentruoti“, - aiškino jis.

Anot N.Valatkevičiaus, apskaičiuota, kad į centrą kasdien suvažiuoja apie 100 tūkst. žmonių. Jie naudojasi čia esančia infrastruktūra, kuriai tvarkyti bei prižiūrėti ir reikėtų skirti daugiausia lėšų. „Kauno centre dabar yra daug tuščių, nenaudojamų, neprižiūrėtų erdvių, vadinamųjų dykrų. Sieksime, kad per artimiausią dešimtmetį jų neliktų“, - sakė valdininkas.

Jis pabrėžė, kad miesto plėtra pakraščiuose nebus stabdoma, tačiau savo poreikius ten gyvenantieji turės tenkinti patys – gatvės, keliai čia bus tiesiami, šviestuvai, kanalizacijos sistemos įrengiamos tik tuo atveju, jei liks pinigų atlikus suplanuotus darbus prioritetinėse zonose. N.Valatkevičiaus nuomone, neteisinga, kai visų mokesčių mokėtojų lėšomis klojama asfalto danga vienam ar keliems gyventojams, panorusiems įsikurti nuosavuose namuose netoli Kauno ribos.

Sumažėjo gyventojų

Savivaldybės įmonės „Kauno planas“ vadovas Gediminas Šinkūnas pasakojo, kad prieš 10 metų rengiant Kauno bendrąjį planą būta kur kas daugiau optimizmo. Tačiau viltingos prognozės nepasitvirtino – gyventojų laikinojoje sostinėje gerokai sumažėjo, tad plėtra į pakraščius dabar nebesiūloma.

„Sutvarkius apleistas teritorijas centrinėje miesto dalyje, ten galėtų gyventi pusantro karto daugiau žmonių nei dabar. Pasiektume reikiamą balansą tarp atvažiuojančių į centrą darbuotojų ir gyventojų“, - sakė G.Šinkūnas.

Tai ypač aktualu, nes Naujamiestyje, Senamiestyje ar Aleksote įsikūrus daugiau kauniečių sutrumpėtų jų kelionė nuo darbo iki namų, ekonomiškiau būtų naudojama miesto infrastruktūra, Laisvės alėja būtų gyvesnė. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė buvusio pieno kombinato kompleksą, esantį netoli centrinės pėsčiųjų arterijos, kuriame po kelerių metų įsikurs gyventojai ir įmonės.

Reikia globalesnio požiūrio

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos duomenimis, Kaune vis dar išlieka populiari naujų gyvenamųjų namų statyba. 2011 metais išduota 370, 2012-aisiais – 350, pernai – 415 leidimų statyti. Naujuose daugiabučiuose prieš trejus metus įsikūrė 162, užpernai – 90, pernai – 248 šeimos.

Architektas, įmonės „Kraštotvarka“ vadovas Jurgis Bučas LŽ sakė, kad į problemą reikėtų pažvelgti plačiau. Anot jo, miestų koncentracija dėl taupymo problemų aktuali visam pasauliui. „Be to, vadinamoji horizontali miestų plėtros grėsmė natūraliai aplinkai tapo globali“, - įsitikinęs profesorius. Anot jo, miestai turėtų būti kompaktiški ir ekologiški. Kuo trumpesnis kelias nuo namų iki darbo, tuo švaresnė aplinka, sutaupoma išlaidų degalams, lieka daugiau laiko poilsiui.

„Tie, kurių pastatai ar žemė Kaune yra neprižiūrėti, už praėjusius metus mokės didesnius mokesčius. Tikimės, kad tai paskatins savininkus tvarkytis, o apleistas teritorijas leis perduoti tiems, kurie jomis rūpinsis“, - teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Merijos duomenimis, didžiausiu leistinu nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti 46 laikinojoje sostinėje nesutvarkytų objektų savininkai. „Tvarką vis griežtiname, todėl šįmet nepareigingųjų sąrašas turėtų būti dvigubai ilgesnis“, - sakė jis. Didesnį žemės nuomos mokestį mokės apie 100 fizinių ir 13 juridinių asmenų.

„Neprižiūrėtų teritorijų centre yra, dauguma jų kam nors priklauso. Jei visas jas sutvarkytų, miestas atrodytų kitaip“, - neabejojo Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Jis vylėsi, kad netoli centro įsikūrusių gyventojų padaugės iš 30 hektarų ploto iškėlus S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą. Žemė būtų skirta turėtoms nuosavybės teisėms atkurti, administraciniams pastatams, viešosioms erdvėms.

„Miestų tankinimas turi logikos. Tik gyventojų kraustytis į centrą niekas priversti negali“, - sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Anot jo, žmonės turėtų patys įvertinti, ko jiems labiau reikia – greitai pasiekiamos darbo vietos, kultūros objektų, mažesnių išlaidų degalams ar gyvenimo gamtos prieglobstyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"