Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kaunas išlaikė balsavimo internetu egzaminą

 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Elektroninėmis ryšio priemonėmis balandžio 24–28 dienomis kauniečiai atidavė balsus už seniūnaičius. Pasak miesto valdžios atstovų, šiokių tokių keblumų buvo, bet įdiegta sistema pateisino lūkesčius.

Bandymas pavyko

„Seniūnaičių rinkimai buvo tarsi generalinė repeticija prieš gerokai svarbesnius rinkimus, kai gyventojai, atiduodami savo balsą, išsako palaikymą kandidatams į savivaldybių tarybas ar Seimą“, – kalbėjo Kauno seniūnų sueigos pirmininko pavaduotoja, Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė.

Rinkti seniūnaičius žmonės galėjo dviem būdais: pildydami nustatytos formos dokumentus savo seniūnijoje arba prisijungdami prie elektroninės bankininkystės sistemos. Pastarasis metodas tapo naujove ne tik rinkėjams, bet ir procedūros organizatoriams. Pasak R. Žolynienės, rinkimai praėjo sklandžiai – jokių didelių skundų nesulaukta.

Gyventojai, skambinę telefonu, dažniausiai tvirtino negalintys atiduoti savo balso internetu, nes prisijungus prie banko duomenų procesas užtrukdavo pernelyg ilgai arba to padaryti išvis nepavykdavo. Kai kurie žmonės pasigedo viešumo – jie pageidavo, kad kandidatai seniūnijos ribose kabintų plakatus ar dalytų bukletus.

„Beje, ryšio sutrikimais skundėsi tik kelių bankų klientai. Tačiau pareikšti savo valią jiems vis dėlto pasisekė, nors ir ne iš pirmo karto“, – teigė R. Žolynienė.

Nesulaukė norinčiųjų

Kaune yra 60 seniūnaitijų. Jose išrinkti seniūnaičiai svarbiais savo gyvenamosios vietovės klausimais atstovaus gyventojams valdiškose institucijose iki 2019-ųjų, kai bus renkama nauja miesto taryba.

Trijose – Vičiūnų, Veršvų ir Vakarinėje – seniūnaitijose rinkimai neįvyko, nes neatsirado nė vieno visuomenines pareigas eiti norinčio kandidato. „Balsavimą šiose seniūnaitijose teks organizuoti dar kartą“, – apgailestavo R. Žolynienė. Pakartotinių rinkimų prireiks 55 seniūnaitijose, nes jose balsuojančiųjų skaičius neperžengė Vietos savivaldos įstatyme numatytos 5 proc. ribos.

Pasak R. Žolynienės, nuostata, jog rinkimai laikomi įvykusiais tik tuomet, jeigu valią juose pareiškia tam tikras skaičius rinkėjų, pradėjo galioti šių metų pradžioje. „Praėjusiuose rinkimuose pakako ir kelių balsų, kad seniūnaitis būtų išrinktas. Tačiau dabar situacija pasikeitusi, todėl prireiks pakartotinio balsavimo“, – paaiškino Kauno seniūnų sueigos pirmininko pavaduotoja. Pakartotiniai seniūnaičių rinkimai vyks gegužės 15–19 dienomis.

Rasina Žolynienė: „Seniūnaičių rinkimai buvo tarsi generalinė repeticija prieš gerokai svarbesnius rinkimus, kai gyventojai, atiduodami savo balsą, išsako palaikymą kandidatams į savivaldybių tarybas ar Seimą.“

Aktyviausi buvo Amalių gyventojai, jų balsavo 5,7 procento. Seniūnaitis išrinktas ir Naujasodžio seniūnaitijoje, kuri vienintelė Kaune turi mažiau nei 500 gyventojų. Čia balsavimas vyko ne seniūnijoje ar internetu, o susirinkime.

Užsitraukė valdžios nemalonę

Trečią kartą Amalių seniūnaičiu tapęs Pranas Grėbliauskas tvirtino į šias visuomenines pareigas kandidatavęs paskutinį kartą, nes yra nusivylęs tiek valstybės, tiek Kauno miesto savivaldybės požiūriu. „Kai pasibaigus gatvės remontui išgirsti, kad savivaldybės klerkas tikisi šįmet valdiškuose koridoriuose daugiau tavęs nebepamatyti, entuziazmas veikti gerokai sumažėja. Nauja miesto valdžia ne kartą yra suabejojusi seniūnaičių reikalingumu. Ji siūlo mums būti tiesiog pilietiškiems“, – pasakojo seniūnaitis.

Jo teigimu, kiekviena savivaldybė pati sprendžia, kokias privilegijas suteikti daug reikšmingų darbų be atlygio galintiems nuveikti seniūnaičiams. Tačiau Kauno valdžia itin šykšti visuomenininkams. Anksčiau į savivaldybę atvykę seniūnaičiai galėdavo naudotis gautomis mobiliojo ryšio kortelėmis ir SMS žinute sumokėti už automobilio stovėjimą. „Ši galimybė buvo panaikinta. Negavome ir leidimų statyti automobilius vienoje gatvėje prie savivaldybės. Dabar retas seniūnaitis naudojasi valdišku mobiliojo ryšio numeriu“, – neslėpė P. Grėbliauskas.

Nors valdininkai, pasak pašnekovo, laiko seniūnaičius nereikalingais, gyventojai, priešingai, labai daug iš jų tikisi. P. Grėbliauskas minėjo, kad visuomenininkų indėlis į miesto gerovę buvo itin ryškus kelerius metus, kai seniūnaičiai spręsdavo, kaip paskirstyti vietovės gyvenimo kokybei gerinti numatytas valstybės lėšas. Tačiau nutraukus programą „pagrindiniu seniūnaičių darbu tapo savivaldybės durų varstymas ir gyventojų problemų pateikimas valdininkams“. „Seniūnaičiai – kaip našlaičiai. Nei įgaliojimų, nei pagarbos“, – apgailestavo P. Grėbliauskas.

Žmonės buvo neaktyvūs

Beje, kauniečiai seniūnaičių rinkimuose vangiai reiškė savo nuomonę. Iš viso balsavo tik 1,3 proc. rinkėjų. Internetu aktyviausiai balsavo Panemunės ir Aleksoto gyventojai – 153 šiuose mikrorajonuose įsikūrę asmenys. Į seniūnaičių pareigas kadidatavo 90 kauniečių. Didžiausia konkurencija buvo Eiguliuose ir Panemunėje. Kandidatų registravimas vyko nuo balandžio 3 iki 14 dienos. „Seniūnaičių rinkimai savivaldybei nieko papildomai nekainavo, nes jie vyko seniūnijų darbo metu“, – pabrėžė Kauno seniūnų sueigos pirmininko pavaduotoja R. Žolynienė.

Kaip „Lietuvos žinios“ jau rašė, seniūnaičiai dirba neatlygintinai, tačiau savivaldybės jiems suteikia tam tikras kompensacijas. Kauno seniūnaičiai iki šiol turėjo vienintelę privilegiją – galėjo nemokamai naudotis mobiliojo ryšio telefono kortelėmis. Ar kompensuoti kitas (ir būtent kokias) jų patirtas išlaidas, Kauno miesto savivaldybės taryba ketina svarstyti dar šią vasarą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"