TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kaunas kratosi milijoninės skolos

2012 12 10 6:00
Privažiuojamuosius kelius prie šio tilto įrengusi ir juos prižiūrinti "Kamesta" iki šiol negauna žadėtų pinigų./Erlendo Bartulio nuotraukos

Daugiau nei metus transporto mazgu, esančiu prie Vytauto Didžiojo tilto, besinaudojantys kauniečiai nė neįtaria, kokios aistros verda dėl šio objekto. Privažiuojamuosius kelius įrengusi ir juos prižiūrinti įmonė iki šiol negauna atlygio iš Kauno miesto savivaldybės.

Sandoriu, sudarytu daugiau nei prieš penkerius metus, nepatenkinti ir verslininkai, ir laikinosios sostinės valdininkai. Pastarieji tikina, kad bendrovė "Kamesta" už darbus prašo per didelės kainos, o taikos sutartis su ja pasirašyta be miesto tarybos pritarimo. Verslininkai stebisi tokiais pareiškimais ir ketina toliau varstyti teismų duris ieškodami teisybės.

Taikos sutartis sustabdyta

Kauno miesto savivaldybės ir "Kamestos" vasarą pasirašyta ir teisme patvirtinta taikos sutartis šiuo metu yra sustabdyta. Ginčo šalys turi pateikti savo atsiliepimus, o teismas spręs, ką daryti toliau. Dokumentus reikia pristatyti iki gruodžio vidurio.

Kauno merija, prašydama sustabdyti taikos sutarties vykdymą, į teismą kreipėsi, kai "Kamestos" atstovai keliskart priminė, kad miestas įmonei turi grąžinti 12 mln. litų skolą. Peržiūrėję taikos sutartį politikai ėmė kaltinti vieni kitus. Daugiausia akmenų krito į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo "tvarkiečio" Vygaudo Molio daržą. Tvirtinama, jog būtent jis įvairioms komisijoms ir valdančiosios daugumos kolegijai aiškino, kad taikos sutartyje bus numatyta skolą grąžinti per ilgesnį laiką.

Pernelyg sunki našta

Iš tiesų buvo pasirašytas miestui nepriimtinas susitarimo variantas. "Atsirado įsipareigojimas skolą sumokėti per metus", - LŽ sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Dėl miestui nepalankių sąlygų kaltinamas ir buvęs savivaldybės administracijos direktorius, o dabar Seimo narys socialdemokratas Antanas Nesteckis.

A.Kupčinsko teigimu, V.Molis pateikė ne visą informaciją, o A.Nesteckis suskubo pasirašyti taikos sutartį ir perduoti ją teismui.

Mero nuomone, 12 mln. litų pervedimas "Kamestai" būtų sunki finansinė našta miestui, kurio 2013 metų biudžetas nepakeltų. Jei visą sumą savivaldybė bus priversta grąžinti iškart, teks svarstyti, kokių svarbių funkcijų nevykdyti - nemokėti atlyginimų, netvarkyti kelių ir panašiai.

Kauno vadovas pabrėžė, kad dėl taikos sutarties, sudarytos be tarybos žinios, kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. A.Kupčinskas pasakojo, esą miesto vadovų ir "Kamestos" atstovų nuomonės išsiskyrė dėl transporto mazgo kainos.

Siekiant išsiaiškinti, ar įmonė tikrai pateikė realias darbų sąmatas, sudarytos net kelios komisijos. Tardamiesi su jomis statytojai sutiko padaryti kelių milijonų litų nuolaidas, ėmėsi "Girstučio" komplekso rekonstrukcijos nepelningo projekto.

"Tačiau net sutarus su verslininkais dėl sąlygų, jas reikėjo patvirtinti Kauno miesto tarybai, o tai padaryta nebuvo", - LŽ sakė savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis. Anot jo, sutartis į teismą pristatyta tik su kelių valdininkų parašais. D.Ratkelio tvirtinimu, visos miestui svarbios sutartys paprastai analizuojamos politikų.

Kauno meras A.Kupčinskas pabrėžė, kad dėl taikos sutarties, sudarytos be miesto tarybos žinios, kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

Jie pritaria arba ne valdininkų pateiktam projektui.

Kauno merijos Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius LŽ patvirtino, kad per metus grąžinti 12 mln. litų skolą miesto biudžetas būtų nepajėgus.

Padėka už paramą?

LŽ kalbinti politikai įsitikinę, jog nepalanki savivaldybei taikos sutartis atsirado dėl to, kad prie jos sudarymo prisidėjo "tvarkietis" V.Molis. Būtent jo atstovaujamą partiją prieš rinkimus parėmė "Kamesta".

"Dabar esu Briuselyje ir kalbėti negaliu", - paklaustas, kaip reaguoja į jam metamus kaltinimus, sakė V.Molis.

Meras A.Kupčinskas pripažino, kad istorija su "Kamesta" yra gana paini. Taryboje ne vieną kadenciją dirbantis politikas prisiminė, jog 2005 metais, kai intensyviai diskutuota apie transporto mazgo reikalingumą, buvo nuspręsta jam išleisti 59 mln. litų ir ieškoti koncesininko, sutinkančio su šia suma. "Kamesta" parinkta be konkurso. A.Kupčinskas tikino buvęs bene vienintelis politikas, per balsavimą susilaikęs. Anot jo, dėl to, kad "Kamestai" sutartis atiteko be konkurencijos, transporto mazgas neteko galimybės gauti Europos Sąjungos fondų paramos. "Tai viena priežasčių, dėl ko į sutartį su "Kamesta" žiūrėjome atidžiai", - sakė A.Kupčinskas.

Jo teigimu, vėliau specialistams kėlė įtarimų bendrovės įrašytos darbų kainos.

LŽ šaltiniai stebėjosi, kad 2005 metais buvo priimtas sprendimas, kuriuo Kauno taryba nutarė atidėti 59 mln. litų iš miesto biudžeto prie Aleksoto esančiam transporto mazgui. Šie pinigai turėjo būti "įšaldyti". Juos turinčiai miesto valdžiai pasirašyti koncesijos sutarties nebūtų prireikę. Tačiau tai A.Kupčinskas pavadino absurdu. "Jokie pinigai atidėti nebuvo. Tiesiog numatyta, kiek miestas per 25 metus iš viso galėtų išleisti prietilčiui", - sakė meras.

Nesupranta, kas vyksta

"Kamestos" generalinis direktorius Egidijus Kevalaitis LŽ teigė nesuprantantis, kas vyksta miesto valdžioje. Anot jo, įmonė ne tik savo lėšomis pastatė transporto mazgą, jį prižiūri, bet dar ir moka palūkanas bankui. Nuo 2008 metų jų yra pervesta 4 mln. litų.

E.Kevalaičiui nesuvokiama, kaip miesto vadovai gali tvirtinti nieko nežinoję apie taikos sutartį. Dar balandį Kauno taryba pritarė minčiai, kad konfliktus su "Kamesta" reikia baigti pasirašant tokį susitarimą. Vėliau tam buvo pritarta ir merijoje veikiančioje teismų komisijoje, birželį - kolegijoje.

"Sutarties detales žinojo visi. Jos ne sykį aptartos, derintos. Net buvo galima per savaitę apskųsti teisme patvirtintą sutartį. Tačiau kai atėjo laikas mokėti, politikai atsisakė to, ką pasirašė", - tvirtino E.Kevalaitis.

Jį vis dažniau aplanko mintis, kad kažkas nori sužlugdyti "Kamestą". Šįmet pagal taikos sutartį Kauno savivaldybė bendrovei turėjo padaryti du pavedimus po 1,9 mln. litų. Tačiau nė vieno jų "Kamesta" negavo. Įmonei kadaise buvo pervestas tik 7 mln. litų avansas ir įsipareigota kasmet mokėti po maždaug 4 mln. litų koncesijos mokestį. Tačiau avansinis pavedimas buvo paskutinis.

Susigadino santykius

Kai 2008 metų birželį transporto mazgas buvo iškilmingai atidarytas, miesto valdžios santykiai su "Kamesta" labai atšalo. Imta analizuoti, ar koncesijos mokesčio dydis pagrįstas, kiek bendrovė išleido statybos darbams, ar ji tvarkingai prižiūri vietovę. Koncesijos mokestį valdininkai mokėti atsisakė ir netrukus vienašališkai nutraukė susitarimą su "Kamesta". Tuomet teigta, kad bendrovė nevykdė sutartyje nurodytų įsipareigojimų, pateikdavo padidintas sąmatas, kėlė nerealius reikalavimus.

Savivaldybės darbuotojų suskaičiuota, kad transporto mazgo įrengimas kainavo apie 21 mln. litų. "Kamesta" tvirtino atlikusi darbų, kurių vertė 28 mln. litų. Tačiau po ilgų diskusijų, siekdama taikos, bendrovė padarė 2 mln. litų nuolaidą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"