Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kaunas neturės pagrindinio Lietuvos oro uosto

 
Vilniaus oro uoste verda darbas. Romualdo Virbicko nuotrauka

Laikinai pagrindiniais Lietuvos oro vartais tapęs Kauno oro uostas ateityje netaps pagrindiniu šalies oro uostu, sako susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, toks projektas būtų brangus, todėl atnaujinus Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo taką, bus plečiamas jo terminalas.

Vilniaus oro uoste vykstant kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbams čia lankėsi susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Susisiekimo ministras antrą dieną po atostogų panorėjo su Lietuvos oro uostų vadovais – generaliniu direktoriumi Gediminu Almantu ir vykdomuoju direktoriumi Donatu Voveriu – apžiūrėti vykstančius darbus, aptarė jų eigą bei skrydžių sugrįžimą į Vilniaus oro uostą.

Klausimas nesvarstomas

„Kiti oro uostai, išskyrus Vilniaus oro uostą, norint, kad jie taptų pagrindiniais, reikštų naujo oro uosto statybą. Dėl Vilniaus oro uosto, kuris yra ir bus pagrindinis mūsų oro uostas, plėtros atskirai kalbamės su oro uosto vadovybe“, – Vilniaus oro uoste žurnalistams antradienį teigė R.Masiulis.

Idėja Kauno oro uostą paversti pagrindiniu kilo po to, kai į jį laikinai buvo perkelti skrydžiai iš Vilniaus ir jam gerai susitvarkant su keturis kartus padidėjusiu keleivių srautu.

Kai kurie ekspertai mano, jog Kauno oro uostas yra patogus geografiškai, iš jo kylantys ir jame besileidžiantys lėktuvai praskrenda pro mažiau apgyvendintas teritorijas nei Vilniuje, o jo takas yra žymiai ilgesnis.

Tris šalies oro uostus valdančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai vadovas Gediminas Almantas žurnalistams sakė, kad Vilniaus oro uosto plėtrą stabdo ribotas keleivių terminalo pajėgumas, tačiau šis klausimas bus sprendžiamas, baigus tako rekonstrukciją.

„Pagrindiniai plėtros ribojimai yra terminalo pajėgumai. Tai yra sekantis etapas, kurį mes darysime po tako rekonstrukcijos. Terminalas yra per mažas. Jis yra sudėtingas, nes buvo plečiamas senojo terminalo pagrindu“, – kalbėjo G.Almantas.

Anot jo, plečiant keleivių terminalo pajėgumus, oro uosto veikla nebus stabdoma ar apribojama.

Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija bus sėkmingai baigta, kaip ir planuota, rugpjūčio 17 d. 23:59 val. Prie tokios išvados prieita įvertinus esamą darbų situaciją: rangovai jau sutvirtino tako pagrindą ir nutiesė beveik visą naują dangą, pradėjo montuoti žiburių sistemą, lietaus vandens surinkimo bei drenažo sistemų rekonstrukcija taip pat eina į pabaigą.

„Rangovas ir oro uosto vadovybė patikino, kad rekonstrukcijos darbai vyksta pagal numatytą planą ir bus baigti laiku. Tai itin gera žinia mums visiems – juk šis projektas reikšmingas ne tik pagrindiniam ir didžiausiam Lietuvos oro uostui, bet ir visai šaliai“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Darbų pusiaukelė

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas tikino, kad sėkmingai pasiekti rekonstrukcijos projekto pusiaukelę padėjo darbuotojų įsitraukimas bei profesionalus darbas.

„Įvertinę dabartinę situaciją rekonstruojamame kilimo ir tūpimo take galime užtikrintai sakyti, kad darbai bus užbaigti laiku ir truks tiek, kiek ir buvo planuota, t. y. 35 dienas. Džiuginančius rezultatus mums leido pasiekti kruopštus pasiruošimas, Lietuvos oro uostų darbuotojų pastangos bei efektyvus rekonstrukciją atliekančių rangovų darbas“, – teigė G. Almantas.

Pasak jo, nors oro sąlygos tikrai nėra palankiausios ir objekte ne kartą teko dirbti ekstremaliomis sąlygomis, visgi darbai vyksta maksimaliu intensyvumu ir pagal grafiką. „Tiek technikos ir darbininkų vienu metu Vilniaus oro uosto kilimo tūpimo takas dar nėra matęs per visą savo egzistavimo laikotarpį“, – tikino G. Almantas.Kokia rekonstrukcija vykdoma Vilniaus oro uoste? Orlaivių kilimo ir tūpimo takas rekonstruojamas iš pagrindų, remontuojama tiek išorinė, tiek gruntinė tako dalis. Numatyta pakeisti ir įrengti 100 km elektros kabelių, 168 šulinius. Taip pat nutiesti inžinerinius elektros, nuotekų ir ryšių tinklus. Stiprinama gruntinė skrydžio juosta šalia tako.

Kaip šiandien BNS teigė Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius D. Voveris, kilimo ir tūpimo takas turėtų būti baigtas asfaltuoti trečiadienį – keliomis dienomis anksčiau nei buvo planuota. Atlikus kitus būtinus darbus, oro uostą vėl numatoma atidaryti rugpjūčio 18-ąją – kaip ir planuota.

Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija suplanuota ir daroma nuo liepos 14 iki rugpjūčio 17 dienos. Šį laikotarpį sostinės skrydžiai vykdomi Kauno oro uoste.

Lietuvos oro uostų duomenimis, iš Vilniaus į Kauną skrydžius perkėlė 13 iš 16 oro linijų. Per 35 dienas Kaune laukiama 370 tūkst. keleivių: 300 tūkst. iš jų skris iš Vilniaus perkeltais 3,1 tūkst. skrydžių, dar 75 tūkst. keleivių vyks 460 skrydžių, kurie vykdomi iš Kauno.

Dėl nuo mūsų nepriklausančių techninių kliūčių dalintis šiuo straipsniu laikinai negalima. Atsiprašome...
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"