TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kaunas pralaimi kovą su „vaiduokliais“

2015 07 17 6:00
Teismas nusprendė, kad šio Kauną ne vienus metus bjaurojančio pastato šeimininkams negalima taikyti padidinto žemės mokesčio tarifo. Sauliaus Tvirbuto nuotrauka

Kaunas gali tapti blogu pavyzdžiu, kaip įmanoma metų metais be jokių sankcijų valdyti miestus bjaurojančius statinius.

Kauniečių ir turistų akis labiausiai badančio monstro, „Respublikos“ viešbučio šeimininkai teisme įrodė, kad jų valdoma teritorija nėra apleista ir už ją savivaldybei nedera prašyti maksimalaus žemės mokesčio. Antra vertus, Kauno miesto valdžia irgi nedemonstruoja didelio ryžto kovoti su tokiais verslininkais ir netgi taikstosi su ilgametėmis skolomis.

Prieš penkerius metus Vyriausybė leido savivaldybėms didesniais žemės mokesčiais bausti verslininkus, valdančius apleistus pastatus, teritorijas. Tokiems savininkams rekomenduota taikyti 4 proc. turimos žemės vertės mokesčio tarifą.

Atrodytų, 4 proc. nėra daug, bet Kauno centre sklypus turintiems verslininkams susikaupė visai nemenkos sumos. Antai monolitinio „Respublikos“ viešbučio savininkei, bendrovei „Kauno arka“ 2013 metais buvo priskaičiuota 34 327 eurai mokesčių, nors 2012-aisiais – tik 6007 eurai. Tačiau verslininkai šių pinigų nemokėjo ir kreipėsi į teismą.

Vaiduoklis virto paprastu pastatu

Po ilgo bylinėjimosi su Kauno miesto savivaldybe įmonė „Kauno arka“ šių metų pavasarį galutinai laimėjo ginčą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Nutartyje pažymima, kad Centro seniūnas privalėjo išsiaiškinti priežastis, dėl kurių žemės sklypas nenaudojamas, jas įvertinti ir nustačius naudotojo kaltę pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nusprendė, kad seniūnas tokių įrodymų nesurinko.

Nutartyje įvertinta ir tai, kad „Kauno arka“ sudarė sutartį su reklamos agentūra, kuri tvorą uždengė reklaminiais skydais, ir tada aptvaras esą jau negadino miesto vaizdo. Taip pat atsižvelgta į tai, kad įmonei reikėjo laiko parengti naują detalųjį planą.

Kauno valdžia nespaudžia

Kauno merijos veiksmai stebina nenuoseklumu ir menku ryžtu kovojant su apsukriais verslininkais dėl miesto interesų. Dar nesulaukus teismo sprendimo, už 2014 metus „Kauno arkai“ jau buvo pritaikytas vos 0,8 proc. žemės mokestis – 6 865 eurų. Mažiausias taikytinas mokesčio dydis yra 0,7 procento. Tiesa, už 2013 metus vis dar paliktas maksimalus 4 proc. tarifas, kuris, atsižvelgiant į teismo nutartį, greičiausiai turės būti sumažintas. Koks bus paskirtas mokesčio dydis, savivaldybė neskelbia.

„Kauno arka“ nesulaukia didelio miesto valdžios spaudimo netgi dėl kelerių metų senumo skolų – už 2012 metus įmonė sumokėjo vos 1216 eurų iš 6007. Įdomu, kad tada įmonei taikytas minimalus 0,7 proc. mokestis, nors būtent tais metais Kauno valdžia gyrėsi, kad imsis griežtų priemonių prieš "vaiduoklių" savininkus.

Vis dar skolingi miestui

„Dabar įmonė už 2013 ir 2014 metus savivaldybei skolinga 48 tūkst. eurų. Jos vadovai žadėjo atsiskaityti, nes greitai ketina parduoti statinį ir sklypą“, – tvirtino Kauno savivaldybės administracijos Finansų skyriaus Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo poskyrio vedėjas Donatas Vosylius.

Kauno savivaldybė į pakartotinius klausimus, kodėl „Kauno arkai“ 2014 metais paskirtas beveik minimalus 0,8 proc. žemės mokestis, LŽ atsakymo nepateikė.

Beje, kitiems "vaiduoklių" valdytojams 4 proc. turimos žemės vertės mokesčio tarifas taikomas - šiuo metu jis paskirtas 166 privačios žemės savininkams.

Formuojama nauja teismų praktika?

Kauno Centro seniūnijos vadovas Marius Švaikauskas tikino "padaręs viską teisingai" ir įrodyti, kad „Respublikos“ viešbučio teritorija išties yra apleista, nebuvo galimybių. „Sudarėme sklypo aprašą, pateikėme nuotraukas. Nė vienam kauniečiui nekyla abejonių, kokia tai teritorija. Tačiau, jei teismas vis dėlto įžvelgė kitokią situaciją, tada mes kalti“, – gūžtelėjo pečiais seniūnas.

Kauno centre yra ir daugiau pastatų "vaiduoklių", kurie netvarkomi metų metais. M. Švaikauskas tvirtino esąs optimistas ir nemanantis, kad apleisto viešbučio savininkams palankus teismo sprendimas paskatins kitus "vaiduoklių" valdytojus nemokėti padidinto žemės mokesčio bei bylinėtis. „Tikiu, kad gerėjant ekonominei situacijai į apleistus pastatus, jų teritorijas bus investuojama“, – vylėsi seniūnas.

Tačiau buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis, kuriam vadovaujant savivaldybei ir vyko ginčai su „Kauno arka“, būgštauja, kad bus suformuota nepalanki miestams teismų praktika. „Pakanka pasirašyti sutartis su atliekų tvarkymo įmone, saugos tarnyba ir vadinamasis vaiduoklis jau nebeatitiks apleisto pastato statuso. Juk įstatymai neapibrėžia, kas yra vizualinė miesto tarša“, – apgailestavo D. Ratkelis.

Architektai nustebę

Kauno architektai inicijavo protesto akciją, kad savivaldybė taikytų maksimalų žemės mokestį apleistų teritorijų šeimininkams, taip pat ir „Respublikos“ viešbučiui. „Nenoriu vertinti teismo sprendimo, bet logika tokia: savivaldybė negali reikalauti ką nors daryti, jei pati dar nepatvirtino detaliojo plano. Deja, niekas nesigilino į faktą, kad ne vien nuo savivaldybės priklauso teritorijos planavimo tempas ir kad pats „Kauno arkos“ vadovas Gintaras Kviliūnas neskubėjo plano derinti. Belieka vėl spausti savivaldybę ir seniūniją, kad ir šiemet "vaiduoklio" sklypą įtrauktų į apleistų teritorijų sąrašą“, – kalbėjo architektas Algimantas Kančas.

Jo nuomone, savivaldybė pernelyg vangiai sureagavo į bylą su „Kauno arka“. „Verslininkas pasamdė stiprius advokatus, o savivaldybė, užuot siuntusi į teismą savo teisininkus, paliko viską aiškintis seniūnui“, – stebėjosi A.Kančas. Architektas taip pat nesupranta, kodėl „Respublikos“ savininkams savivaldybė netaiko bent 1 ar 2 proc. žemės mokesčio. A. Kančo teigimu, architektai ir toliau spaus meriją, kad ši aktyviau gintų miestiečių interesus ir nenustotų kovoti su "vaiduoklių" šeimininkais.

Vicemeras pasigenda galių

Kauno vicemeras Povilas Mačiulis pripažįsta, kad dabartiniai ekonominiai svertai sudrausminti apleisto nekilnojamojo turto savininkus nepakankamai efektyvūs. „Prieš trejus metus Seimas pritarė visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ siūlymui ir patvirtino įstatymo pataisas, leidžiančias kiekvienai savivaldybei apleistų pastatų savininkams taikyti didesnius mokesčius, – sakė vicemeras. – Tačiau matome, kad šis įrankis yra per menkas, o ir pačiame įstatyme palikta spragų. Savivaldybėms turėtų būti suteikta daugiau galių kovoti su savo turto piktybiškai netvarkančiais pastatų savininkais.“

P. Mačiulis viliasi, kad „Respublikos“ viešbutis sulauks naujų šeimininkų. „Labai tikiuosi, kad jau artimiausiu metu vietoj šio "vaiduoklio" iškils naujas ir modernus biurų kompleksas, paskatinsiantis verslo plėtrą ir naujų investicijų pritraukimą į Kauną“, - teigė jis.

Miestuose apstu ne tik vizualinių teršėjų

Šalies miestus bjauroja ne tik apleisti pastatai, griuvėsiai. Lietuvos geologijos tarnyba skelbia, kad miestuose yra 855 potencialūs taršos objektai. Daugiausia tokių užterštų įvairiomis kenksmingomis medžiagomis teritorijų yra Kaune – 282. Vilniuje – 173. Dažniausiai tai yra garažai, automobilių servisai, gamybos cechai, saugojimo aikštelės, degalinės.

Visi šie objektai yra apleisti, juose arba pakeista veikla arba ji nevykdoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"