TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kaune kyla šurmulys dėl mokyklų

2016 06 16 6:00
Visuotiniame susirinkime sprendžiant katalikiškos Šv. Mato gimnazijos likimą dalyvavo ne tik Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, savivaldybės poziciją dėl gimnazijos ateities dėstė ir jo pavaduotojas Povilas Mačiulis (nuotraukoje - antras iš dešinės). Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Kauno miesto tarybos valdančiosios daugumos švietimo klausimų sprendimai piktina vis daugiau miestiečių, įsitikinusių, kad kardinalūs pakeitimai šioje srityje vykdomi ne dėl moksleivių gerovės, o dėl asmeninių politikų interesų.

Kauniečiai, besirengiantys savo atžalas leisti į mokyklas, skundžiasi nebegalintys rinktis patikusios ugdymo įstaigos, bet kaip alternatyva jiems rekomenduojama vaikus leisti į privačias mokyklas. Įtarimų smaigalyje atsidūręs vienas iš organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderių, Kauno vicemeras Povilas Mačiulis, balandį įsigijęs privataus Erudito licėjaus akcijų ir pastaruoju metu matomas švietimo įstaigose, „Lietuvos žinioms“ neigė kalbas dėl interesų konflikto.

Tėvų norų nepaisė

„Lietuvos žinios“ rašė, kad ypač tėvus papiktino šį pavasarį priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta nekomplektuoti priešmokyklinių klasių gerą reputaciją turinčiose „Ryto“ ir Prano Mašioto pradinėse mokyklose. Šias ugdymo įstaigas norėjo lankyti daugiau priešmokyklinukų ir pradinukų, nei jos gali priimti.

Miesto valdžia tvirtino, kad po metų į pirmąją klasę pradėsiantys eiti vaikai priešmokyklines grupes gali lankyti netoliese esančiose Tado Ivanausko progimnazijoje ar Milikonių pagrindinėje mokykloje. „Tėveliai taip pat turi galimybę savo vaikus leisti į bet kurią kitą mokyklą“, – tuomet tvirtino visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ atstovai.

Vieno iš ikimokyklinukų tėvų Dariaus (redakcijai pavardė žinoma – aut.) teigimu, jų neįtikino politikų argumentai, kodėl tose mokyklose nereikia komplektuoti ikimokyklinių klasių, jei jų egzistavimas jokios žalos niekam nedaro ir net nereikia papildomų pastangų bandant integruoti mažamečius į jų pageidaujamą ugdymo įstaigą. „Jau tuomet supratome, kad toks sprendimas atsirado ne šiaip sau. Įtarimus tik sustiprino tai, kai tėvai įvairiomis formomis: raštu, mobiliojo telefono žinute ar žodžiu gavo kvietimus savo atžalas leisti į privačias mokyklas“, – pasakojo pašnekovas.

Ryšių istorijos muziejus Kaune.

Kaunietis nurodė, kad ypač aktyviai rekomenduota susipažinti su Erudito licėjumi, kuriame nuo šių metų rugsėjo mokslo metus pradės priešmokyklinių, pirmos ir antros klasių auklėtiniai. „Mokykla yra miesto centre, o mes gyvename Šilainiuose. Vežioti vaiką kasdien būtų sudėtinga, o leisti į kitas Šilainių mokyklas ne itin norime dėl jų, mūsų nuomone, nelabai tinkamos ugdymo kokybės“, – sakė Darius.

Jis įsitikinęs, kad neleisdami priešmokyklinukams lankyti tų mokyklų, kurias tėvai jiems parinko, politikai dirbtinai sukuria geresnių ugdymo įstaigų poreikį ir kokybiškesnio išsilavinimo siekiančias šeimas dirbtinai nukreipia į privačias mokyklas.

Dirba ranka rankon?

Kauno miesto tarybos opozicijos atstovai teigia išsiaiškinę, kas iš tiesų vyksta Kauno švietimo sistemoje. Pasak jų, pavyzdžiui, pernai vieša tapo žinia, kad bendrovė „Teo LT“ šalia Rotušės aikštės esančius keturis pastatus pardavė nekilnojamojo turto nuomos bendrovei „Reksus“. Pastatų, kuriuose veikia ir Ryšių istorijos muziejus, komplekso pardavimas sukėlė karštas diskusijas, nes daugybę metų svarstyta, jog anksčiau miestui priklausęs šis objektas turėtų būti jam grąžintas. Nerimaudami, kad miestas praras kultūros paveldui priskiriamą objektą, laikinosios sostinės kultūros bei savivaldybės atstovai, taip pat Kauno arkivyskupijos kurijos dvasininkai ne kartą kreipėsi į Vyriausybę su prašymu padėti išsaugoti muziejų miesto reikmėms. Kaip rašyta kreipimesi, unikalus Ryšių istorijos muziejaus pastatų kompleksas yra Kauno istorinio urbanistinio branduolio centre, Rotušės aikštėje, tad jo paskirtis neturėtų būti keičiama. Be to, muziejaus eksponatai reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir visai Rytų Europai, nes atskleidžia ryšių istoriją nuo XVI amžiaus. Pasirašiusieji laišką įsitikinę, kad šio istorinio komplekso praradimas būtų didžiulis nuostolis nacionaliniam valstybės paveldui, todėl valstybė turėtų išpirkti šį kultūros istorijos paveldo objektą.

Tačiau Vyriausybės paramos Kaunas taip ir nesulaukė, o įsigyti pastatų komplekso Kauno miesto savivaldybė neišgalėjo. „Informacija apie pastatų pardavimą paskelbta likus kelioms dienoms iki Naujųjų metų. Nors tuo metu miestiečiai būna užsiėmę pasirengimu šventėms, vis tiek kilo nemažas sambrūzdis. Tačiau tuo metu niekas net neįsivaizdavo, kad pastate, kurio viena iš savininkų tapo tarybos narė (redakcijos žiniomis, Ona Balžekienė), įsikurs mokykla, priklausanti kitam tarybos nariui (Povilui Mačiuliui – aut.)“, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Andrius Kupčinskas.

Jis neabejoja, kad šiuo metu mieste vykdoma reforma susijusi ne tiek su noru pagerinti mokymosi sąlygas nepilnamečiams, kiek su privačiais politikų interesais. „Aiškėja vis įdomesnių dalykų dėl klasių nekomplektavimo mokyklose. Schema paprasta – iš pradžių neleidžiama komplektuoti klasių, vėliau vaikų tėvams galima rekomenduoti privačią mokyklą...“, – dėstė A. Kupčinskas.

Privačių mokyklų gausa

Šiuo metu Kaune veikia aštuonios nevalstybinės mokyklos. Tai – asociacija „Kūrybos kelias“, viešoji įstaiga Kauno Montesori pradinė mokykla, VšĮ „Būk savimi“, Kauno Valdorfo mokykla, VšĮ Kauno jėzuitų gimnazija, Šv. Mato gimnazija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, Kauno Jono Pauliaus II gimnazija.

Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika LŽ sakė, kad dar kelios privačios ugdymo įstaigos šįmet paskelbė pradedančios veiklą Kaune, nors kol kas jos neįregistruotos. „Nevalstybinės mokyklos turi didesnes galimybes taikyti savito ugdymo pedagogikos sistemą ir netradicinio ugdymo formas, kurios nustatytos netradicinio ugdymo koncepcijose, turėti mažą mokinių skaičių ir kt. Valstybinės mokyklos gali taikyti tik tradicinio ugdymo elementus, mokinių skaičius jose yra didelis. Galbūt dėl to atsiranda poreikis, kad kai kurių šeimų vaikai būtų ugdomi kitokioje aplinkoje, gautų kitokį išsilavinimą negu teikia valstybinės mokyklos“, – paklaustas, dėl ko gausėja privačių mokyklų, sakė Kauno miesto merijos Švietimo skyriaus vedėjas.

Vadina apkalbomis

Kauno vicemeras P. Mačiulis patvirtino, kad nuo šių metų balandžio 19-osios jis yra UAB Erudito licėjaus akcininkas, jam priklauso ketvirtadalis įmonės akcijų. „Dirbdamas vicemeru kuruoju miesto infrastruktūros, transporto, energetikos ir investicijų sritis. Į švietimo sritį gilinasi kiti mūsų komandos nariai. Kai tapau Erudito licėjaus akcininku, šia informacija tą pačią dieną papildžiau viešai prieinamą savo privačių interesų deklaraciją ir nuo tos dienos nedalyvavau nė viename balsavime, kuriame gali kirstis viešieji ir privatūs interesai“, – pabrėžė P. Mačiulis.

Tačiau už miesto infrastruktūros, transporto, energetikos ir investicijų sritis atsakingas vicemeras domisi ir Kauno švietimo įstaigų reikalais. „Lietuvos žinios“ jau rašė, kad visuotiniame susirinkime sprendžiant katalikiškos Šv. Mato gimnazijos likimą dalyvavo ne tik Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, savivaldybės poziciją dėl gimnazijos ateities dėstė ir jo pavaduotojas P. Mačiulis.

Į klausimą ar tai, kad Kaune masiškai nekomplektuojamos priešmokyklinės ir pradinės klasės, yra susiję su privačių ugdymo įstaigų skaičiaus gausėjimu, vicemeras atsakė neigiamai. Jis pasiūlė apie tai kalbėtis su Kauno miesto savivaldybės tarybos Kultūros ir švietimo komiteto nariais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"