TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kaune vyksta Vasario 16-osios eitynės

2015 02 16 15:18
Julius Panka. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pirmadienį, minint Vasario 16–ąją, Kaune vyksta Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) organizuojamos eitynės.

Eitynių dalyviai nuo Ramybės parko žygiuoja per miesto centrą – Laisvės alėją ir Senamiestį – iki Rotušės aikštės.

„Mes niekada neskaičuojame, kiek žmonių susirenka. Oras gražus, renginių daug – ateina tie, kam yra svarbu būtent taip paminėti. Kiek ateis, tiek džiaugsimės“, – žurnalistų paklaustas, kiek dalyvių šiemet tikisi eitynėse sakė LTJS atstovas Julius Panka.

Pernai eitynės pritraukė apie 2 tūkst. dalyvių, jose akcentuotas žemės pardavimo užsieniečiams klausimas. Šiemet, pasak J.Pankos, pagrindinis renginio akcentas – karinis konfliktas Ukrainoje.

„Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje dabar aktualus yra Ukrainos klausimas. Tikrai mes išreiškiame paramą mūsų broliams, kurie kovoja prieš labai didelę agresiją, labai didelį pavojų. (...) Nebandome gadinti šventės, nes tikrai, jeigu kalbėsime apie tai, kas vyksta dabar Ukrainoje, tai ten tikrai liūdna ir baisu kas vyksta. Tačiau mes ir švęsdami galime kažkaip palaikyti, turėti juos mintyse“, – sakė J.Panka.

Į renginį išreikšti savo nepritarimo kaip įprasta atvyko Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas ir jidiš filologas Dovydas Kacas. Rodydami tarpukario Lietuvos žydų, minėjusių Vasario 16–ąją, nuotrauką, jie kalbėjo apie tai, kad šių eitynių dalyviai savo šūkiu „Lietuva – lietuviams“ ir nešamu Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio plakatu verčia nemaloniai jaustis tautines mažumas ir žeidžia Holokausto aukų atminimą.

„Eitynės kaip šios siunčia visiškai neteisingą žinią ir nemanau, kad tai yra geras būdas minėti Lietuvos nepriklausomybės dieną. Tai labai svarbi diena, mes labai laimingi, kad Lietuva yra nepriklausoma, bet „Lietuva – lietuviams“ yra žinia, dėl kurios mažumos jaučiasi labai nemaloniai. Eitynėse žmonės nešasi plakatus su J.Ambrazevičiumi–Brazaičiu, kuris palaikė Trečiąjį Reichą. (...) Tai ypač blogas būdas švęsti Lietuvos nepriklausomybę šiandien, kai Rusija tapo grėsme“, – kalbėjo E.Zuroffas.

J.Panka teigė, kad jų netrikdo šie įprasti eitynių palydovai – esą jie tapo įprastu eitynių akcentu.

Primename, kad J.Ambrazevičius-Brazaitis buvo vienas 1941 metų Birželio sukilimo vadų, Laikinosios vyriausybės vadovas, antisovietinės ir antinacinės rezistencijos dalyvis. Už nuopelnus lietuvių tautai 2009 metais prezidento Valdo Adamkaus jis po mirties buvo apdovanotas aukščiausiu valstybės apdovanojimu – Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.

Remiantis sovietinio saugumo kaltinamąja medžiaga jam buvo inkriminuojamas bendradarbiavimas su naciais ir žydų žudynių organizavimas, kaltinimai buvo tyrinėjami JAV Atstovų Rūmuose. Teismo šis ieškinys nepasiekė, kadangi Kongreso Teismų departamento Imigracijos, pilietybės ir tarptautinės teisės pakomitetis, vadovaujama Joshua Eilbergo, oficialiai pranešė, kad kaltinimai J.Ambrazevičiui-Brazaičiui nepagrįsti. J.Ambrazevičius-Brazaitis mirė, nesulaukęs šio sprendimo.

Kauno policija informavo, kad eitynės praėjo taikiai, be incidentų, eitynių dalyviai geranoriškai reagavo į policijos pareigūnų ir organizatorių pastabas. Eitynės buvo filmuojamos, todėl policijos pareigūnai papildomai analizuos užfiksuotą medžiagą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"