TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kauniečiams atskleidžiama tik dalis tiesos

2014 12 01 6:00
Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotraukos

Daugelį metų vienas labiausiai aptariamų ir aistras kurstančių Kauno pastatų yra pačiame miesto centre stovintis nebaigtas statyti „Respublikos“ viešbutis. Prie jo dažnai rengiami įvairūs piketai ir akcijos, o Kauno miesto savivaldybė raginama priversti verslininkus miesto vaizdą gadinantį monstrą nugriauti. Tačiau pastato savininkai teigia, kad planai objektą paversti gyvybingu stringa būtent dėl Kauno valdininkų kaltės.

Mėgiama protestuotojų vieta

Pastarąjį kartą prie „Respublikos“ viešbučio vėl šurmuliavo menininkai. Į meninę akciją, skirtą atkreipti dėmesį į apleistą grandiozinį statinį, atvyko ir keletas žinomų žmonių – architektas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, architektas Algimantas Kančas, architektė Audronė Kaušpėdienė, režisierius Vytautas Balsys. A.Kaušpėdo teigimu, „Respubliką“ reikėtų griauti, nes viešbutis nebeatitinka šiuolaikinių standartų ir per ilgai stūksojo tinkamai neprižiūrimas.

A. Kančas teigė, jog meninės akcijos yra veiksmingos norint atkreipti valdžios dėmesį. Jis, kaip ir kiti renginio dalyviai, stebėjosi, kodėl valdininkai iš monstrą valdančių verslininkų neišieško žemės mokesčio, kuris per metus siekia 114-118 tūkst. litų. A.Kančas pasakojo, kad 2012-ųjų birželį visuomenės spaudimo dėka Kauno savivaldybė priėmė nutarimą, reikalaujantį apleistų statinių savininkus nuo tų metų lapkričio 15 dienos mokėti 4 proc. valstybinės žemės nuomos mokestį.

„Tačiau didieji privatizatoriai, dešimtmečiais stūgstančių apleistų vaiduoklių savininkai, ir toliau sirpsta ramybėje – pasitelkę apsukrius advokatus ieško įvairių dingsčių mokesčiams išvengti“, - tvirtino A. Kančas.

Bando tramdyti mokesčiais

Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktorius Dainius Ratkelis LŽ tvirtino, jog visų seniūnijų seniūnai, pagal jiems pateiktus penkis požymius, nuolat vertina, kurie pastatai jų teritorijoje yra neprižiūrimi bei perduoda apie juos duomenis atitinkamiems valdininkams. Šie yra sudarę apleistų statinių sąrašą. Jame – apie 40 nekilnojamojo turto objektų. Dėl to, kad pastatai yra palikti likimo valiai, jų savininkams tenka mokėti nebe 0,7 proc. dydžio, o 3 - 4 proc. dydžio žemės nuomos mokestį.

Kauno miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius LŽ yra sakęs, jog visiems, kurie laiku nesumokės žemės nuomos mokesčio, skaičiuojami delspinigiai, o vėliau siunčiami priminimo raštai. Jei į juos bus nereaguojama tuomet žadama pradėti pinigų išieškojimo procedūrą.

Kauno mero Andriaus Kupčinsko teigimu, jau kurį laiką bandoma įtikinti įstatymų leidėjus, jog apleistų pastatų savininkai turėtų mokėti ne tik didesnį žemės nuomos, bet ir nekilnojamojo turto mokestį.

„Įsivaizduokite, kaip greitai viskas spręstųsi, jei neprižiūrimų objektų valdytojai turėtų sumokėti mokesčius nuo, tarkim, 30 mln. litų. Būtent tokia suma yra įvertinta „Respublika“, - sakė miesto vadovas.

Jos neslėpė girdėjęs versiją, kad „Respublika“ nėra tvarkoma dėl valdininkų kaltės. Tačiau Kauno miesto vadovas su tuo kategoriškai nesutiko. A. Kupčinskas tvirtino, jog apleistojo viešbučio valdytojai „nieko nedaro dešimtmetį“.

„Jei norėtų, viskas tikrai vyktų. O kažkodėl nevyksta. Aišku, visos pusės turi savų argumentų, bet faktas vienas – nenaudojamas „monstras“ tebestovi“, - sakė A. Kupčinskas.

Rezultatas yra

Kauno valdininkų teigimu, būtent gerokai didesni žemės nuomos mokesčiai privertė sukrusti dar vieną Kauno „skaudulį“ – viešbutį „Britanika“ – valdžiusius verslininkus. Apleistas Kauno pastatas greta Laisvės alėjos „puikavosi“ maždaug kelis dešimtmečius. Tačiau jau gauti leidimai jį griauti ir tą padaryti ketinama dar šįmet.

Sovietmečiu statyto vaiduoklio, užimančio 27 tūkst. kv. m ploto, vietoje iškils kur kas mažesnis pastatas, kuriame bus įrengti butai.

Mažės ne tik „Britanikos“ plotas, bet ir aukštis. Jis bus nebe 46 metrų, o perpus mažesnis.

Verslininkai suglumę

„Respublikos” viešbučio istorija prasidėjo dar 1988 – ais metais, kuomet jis buvo pradėtas statyti. Objektą iš pradžių valdė valstybės įsteigta įmonė, tačiau, prasidėjus ginčams su vienu užsienio investuotoju, turėjusiu objekto akcijų, inicijuotas jos bankrotas.

2004 – ųjų viduryje statinį įsigijo įmonė „Kauno verslo rūmai“ (KVR). Vėliau jis perėjo bendrovės „Kauno arka“, valdomos KVR, žinion.

Neužilgo paskelbta, kad viešbutį bus stengiamasi atgaivinti. 2007 – ais metais bendrovė „Miesto planas“ padarė sklypo, ant kurio stovi „Respublika“, detalųjį planą. Tačiau, derinant projektą, paaiškėjo, kad dokumentuose įsivėlusi anksčiau nepastebėta apmaudi klaida – nurodyta, kad bus užstatyta tik trečdalis teritorijos, nors turėjo būti nurodyti 96 proc.

„Kadangi detalųjį planą tvirtino Kauno miesto savivaldybė, ji turėjo jį patikrinti. Tačiau klaidos valdininkai nepastebėjo. Kai ją aptikome, paprašėme Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus dokumentą pataisyti. Būtų pakakę vienintelio jo sprendimo ir viskas pajudėtų iš „mirties taško“. Tačiau taip neatsitiko – turėjome kreiptis į teismą“, - sakė KVR vadovas Gintaras Kviliūnas.

Pasak jo, iš pradžių teisme mėginta priversti savivaldybę ištaisyti klaidą, tačiau pirmojoje instancijoje pralaimėjus bylą nuspręsta nebevarstyti teisingumo įstaigų durų, o geriau paruošti naują detalųjį planą – tokį, kuriame klaidos nebebūtų.

Tačiau tuo pat metu Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į Kauno apygardos adminisracinį teismą prašydama panaikinti savivaldybės patvirtintąjį detalųjį planą ir su juo susijusius statybų aktus. KVR ir „Kauno arkai“ uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su „Respublika“ ir sklypu, ant kurio pastatas stovi.

„Nuo 2007 – ųjų, to laiko, kai parengtas detalusis planas, mūsų rankos ilgą laiką buvo surištos“, - pasakoj G. Kviliūnas.

Visoms pusėms, tarp kurių buvo ir „Respublikos“ savininkai, ir valdininkai, prieš du metus pavyko pasirašyti taikos sutartį. Joje numatyta, kad iki 2014 – ųjų pabaigos apleistą pastatą valdantys asmenys parengs naująjį detalųjį planą, jį teiks atitinkamoms institucijoms svarstyti ir tvirtinti.

„Naujas detalusis planas jau patvirtintas. Šiuo metu paruoštas prašymas projektavimo sąlygų sąvadui išduoti. Ne dėl mūsų kaltės viskas tiek užtruko, o dėl klaidų, kurias padarė valdininkai“, - sakė G. Kviliūnas.

Anot jo, „Respublikos“ viešbutis bus atgaivintas. Dalis jo atliks tas funkcijas, kurios iš pat pradžių buvo numatytos. Be viešbučio pastate veiks ir biurai, parduotuvės, barai. Tikimasi, jog pastato atnaujinimo darbai prasidės jau kitų metų pavasarį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"