TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kauno katedrai – solidžios dovanos

2013 12 14 6:00
tourism-routes.lt nuotrauka

Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra, šįmet švenčianti 600 metų jubiliejų, neliko be miesto senamiestyje veikiančių, verslininkus vienijančių draugijų dėmesio. Viena jų rengia nemokamos klasikinės muzikos koncertą, kurio metu tikisi surinkti lėšų unikaliems šventovės vargonams atstatyti, kita padovanojo vertingą meno kūrinį – aukų dėžutę.

Nori prikelti vertingus vargonus

Sekmadienį, 16 val. katedroje rengiamas koncertas „Iš širdies į širdį“. Tai tęstinė Kauno senamiesčio draugijos idėja, pradėta įgyvendinti jau pernai. Tąsyk draugija kauniečiams „įteikė“ smuikininko Vilhelmo Čepinskio ir gitaristo Sergejaus Krinicino dueto bei ansamblio ,,Acusto“ koncertą. Šiemet programoje skambės advento ir šv. Kalėdų giesmės, populiarūs klasikiniai kūriniai, kurių atlikėjai - Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai.

600 metų jubiliejų šįmet švenčianti pagrindinė Kauno bažnyčia jau ketveri metai yra be svarbiausio savo instrumento – vargonų, – ir kol kas neaišku, kada legendinis įrenginys bus prikeltas naujam gyvenimui. Tam, kad pradėtų skambėti svarbus Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos instrumentas, reikia bent 600 tūkst. litų. Kol kas šv. Mišių metu šventovėje skamba primityvių elektroninių vargonėlių muzika.

Patys vertingiausi Lietuvoje vargonai Kauno katedroje pradėti statyti 1882-ais, baigti 1896 metais. Jų autorius – Juozapas Radavičius, sukūręs ne vienos šalies šventovės vargonus. Tačiau kiti kauniškiams neprilygsta savo verte ir sudėtingumu. Trys manualai, pedalai, 63 registrai – taip atrodo didžiausi Lietuvos istoriniai vargonai. Tai vieni didžiausių romantinio stiliaus instrumentų, esančių Baltijos jūros rytinės pakrantės regione.

Kauno katedros vargonai nutilo prieš ketverius metus. Tuomet jų dumplės jau švilpdavo, o vargonininkai buvo įsidėmėję, kurių klavišų geriau nespausti. Todėl rankų darbo, dramblio kaulo klavišus turintį instrumentą nuspręsta restauruoti.

Pirmajam etapui iš įvairių šaltinių surinkta maždaug 0,5 mln. litų. Tačiau restauratoriai teatnaujino seniausią, istorinę vargonų dalį, tarp jų ir kažkada dumples išjudindavusį ratą, kurį turėdavo sukti ne vienas žmogus.

„Pinigų viskam neužteko, todėl buvo padaryta tik dalis darbų“, - sakė Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros parapijos klebonas Evaldas Vitulskis.

Jis pasakojo, jog lėšų unikaliam instrumentui prikelti bandyta gauti ir iš Europos Sąjungos, tačiau visi rašyti projektai atmesti. Paramą skyrė tik Kultūros paveldo departamentas.

„J.Radavičiaus kurtų vargonų Lietuvoje yra, bet jie neturi net panašios vertės lyginant su tais, kurie išlikę Kaune“, - sakė vargonininkė, Kauno religinės muzikos centro vadovė Dalia Jatautaitė.

Ji pasakojo, jog daugiau nei 50 metų vertingą šventovės instrumentą prižiūrėjo ir juo grojo Pranciškus Beinaris. Po 2007 metais amžinojo poilsio atgulusio vargonininko katedroje šeimininkavo dar keletas senovinių instrumentų žinovų.

„Vargonuose svarbiausia yra dumplės ir vamzdžiai. Jų katedroje stovinčiame instrumente – beveik 4000“, - pasakojo D.Jatautaitė, pridurdama, kad nenaudojamą ir dulkantį įrenginį neigiamai veikia ir laikas.

Anot jos, atnaujinti vargonams reikėtų beveik 2 mln. litų, tačiau darbus bus mėginama atlikti už maždaug trečdaliu mažesnę sumą.

„Jie – tikrai autentiški. Tai išlaikyti labai svarbu“, - pabrėžė pašnekovė.

Iki šiol katedros tikintieji yra paaukoję 16 tūkst. litų vargonams tvarkyti. Dar 100 tūkst. litų numačiusi skirti Kauno miesto savivaldybė, o 50 tūkst. litų – Kauno arkivyskupijos kurija.

„Jei gautume trūkstamas lėšas, galėtume tikėtis, jog kitąmet ilgai tylėję vargonai vėl suskambės“, - sakė D.Jatautaitė.

Vertinga dovana

Dar viena senamiestyje veikianti Rotušės aikštės draugija katedrai įteikė taip pat solidžią dovaną - stilizuotą aukų dėžutę, besiskirsiančią nuo iki šiol šventovėje buvusių ne tik savo dydžiu, bet ir menine verte.

Jos autorius – architektas Ričardas Stulpinas. Sumanymą įgyvendino kalvis Selestinas Zabilavičius.

Architektas pasakojo pasiūlymo sukurti dovaną katedrai sulaukęs gegužės mėnesį. "Man svarbu, kad būtų smagu ir dirbti su užsakovu, ir vykdyti sumanymą. Tai, ką dariau, buvo daugiau dizainerio darbas. Bet jam ryžausi", - sakė R.Stulpinas.

Jis pasakojo, kad architektams iš principo lengviau projektuoti dešimties hektarų sklypą nei sukurti smulkaus daikto dizainą.

„Anksčiau nieko nebuvau kūręs ir Bažnyčiai. Vis sakiau, kad tam dar nesu pasiruošęs", - pasakojo architektas.

Eskizų ruošimas ir sumanymo gvildenimas užtruko maždaug tris mėnesius. Panašiai laiko užtruko ir užsakymo įgyvendinimas.

„Išskirtinė aukų dėžutė – pagarba aukotojui", - sakė viena Rotušės aikštės draugijos narių Giedrė Mikaitienė.

Organizacijos, susikūrusios prieš ketverius metus, atstovai neatskleidžia, kiek kainavo iš metalo rankomis suformuotas meno kūrinys ir kas finansavo jo sukūrimą.

Ant aukų dėžutės lotynų kalba užrašyta, kad ji yra dovana katedrai 600 metų jubiliejaus proga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"