TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kauno senamiesčiui vieno kurpalio netaiko

2014 08 16 6:00
Senamiesčio gyventojus stebina, kad vietoj čerpių stogas dengiamas metalo spalvos skarda. Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Kauno senamiesčio gyventojai supriešinti: vieno namo čerpinį stogą pradėjus keisti cinkuota skarda, kaimynai iš greta esančio daugiabučio ėmė keiksnoti paveldosaugininkus, įžvelgti dvejopus standartus, nes jie tokio pat leidimo negavo.

Kauno senamiestis ir jame įvairiais istoriniais metais iškilusių pastatų remontui ar renovacijai taikomos taisyklės – viena dažniausiai kauniečių diskutuojamų ir visuomenę į priešingas stovyklas dalijančių temų. Esą tai, kas galima kaimynui, gali būti uždrausta greta esančio namo savininkui. Kauno miesto savivaldybės administracijos valdininkai pabrėžia, kad tai lemia ne jų įnoringumas, tiesiog ne visi senamiesčio objektai yra vertingi ir saugotini.

Pasipiktino nelygybe

Pagrindinėje Kauno senamiesčio Vilniaus gatvėje, vieno namo trečiame aukšte, butą turintis kaunietis Linas Petraitis apstulbo pamatęs, kad greta esančio daugiabučio stogas dengiamas nebe čerpėmis, o metalo spalvos skarda. „Negalėjau patikėti savo akimis. Ar istorinėje miesto dalyje stovinčio pastato stogas gali būti toks pat kaip fermų kokiame nors kaime? Manau, jeigu jis buvo dengtas čerpėmis, remontuojant irgi turėtų būti naudojamos tokios pačios medžiagos“, - LŽ teigė kaunietis.

Jis pasakojo, kad prieš keletą metų drauge su kaimynais taip pat ketino keisti savo daugiabučio stogo dangą. Tačiau tuomet paveldosaugininkai nurodė, jog namui senamiestyje keliami specifiniai reikalavimai - vadovaujantis jais, stogas turi būti atkurtas iš tokių pat medžiagų, kokiomis yra dengtas. L. Petraitis pasidomėjo, kiek kainuotų čerpės, ir suvokė, kad nedidelio namo gyventojai jų nepajėgtų nupirkti.

Kaunietis stebėjosi, kodėl greta esančių pastatų savininkams keliami skirtingi reikalavimai. Vyriškio skaičiavimais, skardos stogas būtų įkandamas ir kitiems senamiesčio gyventojams. Dėl nevienodų reikalavimų L. Petraitis reiškė pretenzijas ir paveldosaugininkams, bet šie jo priekaištų nesuprato.

Skatina renovuoti

Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius LŽ patikino, jog su paveldosaugininkais sutarta, kad jie darys kuo mažiau kliūčių norintiesiems atnaujinti savus būstus, esančius seniausioje gyvenamoje teritorijoje. Valdininko žodžiais, galima kelti ir visiems bendrus reikalavimus, tačiau daugeliu atvejų tai nebūtina. Šiuo metu, anot N. Valatkevičiaus, už draudimus yra aktualesnis siekis, kad gyventojai kuo daugiau daugiabučių renovuotų savo lėšomis. Ypač atlaidžiai stengiamasi vertinti tuos, kurie ne tik keičia stogo dangą, bet ir šiltina namo sienas, atnaujina vamzdynus, šildymo sistemas.

Nuo 2006-ųjų iki 2011 metų Kauno miesto savivaldybė savo biudžete kasmet numatydavo lėšų Specialiojo daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondui. Metų pradžioje bendrijos, per dvylika mėnesių remontavusios joms priklausančių pastatų stogus, laiptines, langus, galėdavo kreiptis į savivaldybę ir prašyti kompensuoti dalį patirtų išlaidų. Minėtam fondui būdavo skiriama nuo 40 iki 500 tūkst. litų - suma priklausydavo nuo planuojamo miesto biudžeto. Iniciatyvius ir savarankiškus gyventojus savivaldybė dosniausiai rėmė 2007-2008 metais. Nuo 2012-ųjų parama nebeskiriama, tad bendrijų nariai savo gerove turi pasirūpinti patys.

Skirtingi stogai

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritoriniam padaliniui vadovaujantis Svaigedas Stoškus aiškino, kad Lietuvoje antro pagal dydį senamiesčio pastatai iš įvairių laikų „paveldėjo“ skirtingos dangos stogus. „Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Juk vienas namas ir jo stogas gali būti visai nesaugomi, o greta esantis pastatas - itin vertingas“, - sakė S. Stoškus. Ir pridūrė, kad senamiestyje esama ir skardinių stogų.

S. Stoškus patarė senamiesčio gyventojams prieš imantis daugiabučio remonto ar rekonstrukcijos išsiaiškinti, ar namas tikrai saugotinas. „Tai, kad objektas yra senoje miesto teritorijoje, nereiškia, jog būtinai turime jį saugoti“, - tvirtino paveldosaugininkas.

KPD Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė LŽ atskleidė, kad vieta, kurioje stovi L. Petraičio ir kiti greta esantys namai, vadinama 34-uoju miesto kvartalu, pradėtu apgyvendinti dar XVI amžiuje. Ryškiausių pokyčių čia būta 1820-1860 metais, kai šalia pradėtas tiesti vadinamasis didysis Peterburgo kelias. Pagrindinė Kauno senamiesčio gatvė vadinta ir Peterburgo, ir Didžiąja, kol galiausiai buvo "pakrikštyta" Vilniaus gatve. Minėtame kvartale yra keli itin saugotini namai, jiems skiriama labai daug dėmesio. Tačiau tiek LŽ pašnekovo L. Petraičio, tiek kitiems daugiabučiams taikomi tokie reikalavimai, kokie būdingi senamiesčio pastatams: aukščio ribojimas, spalvingumas, atitinkami langai. Namas, dėl kurio yra priekaištavęs kaunietis L. Petraitis, pasak A. Naureckaitės, statytas 1869 metais, bet paskui daugybę kartų remontuotas, todėl stogo dangos ir kitos statybinės medžiagos jau nebėra vertingos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"