TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kauno valdžios „pamoka“ būsimiems mokinukams

2016 04 05 6:00
Nerija Poškienė (kairėje) ir Vita Mačiulienė mano, kad paankstinę vaikų priėmimo į mokyklas laiką politikai jau tuomet turėjo nuspręsti, ar viskas lieka kaip iki šiol, ar keičiasi. Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Kauniečiai, žiemos naktį stovėję eilėje ir tikėjęsi, kad jų vaikai pateks į trokštamą ugdymo įstaigą, sulaukė miesto valdžios akibrokšto. Laikinosios sostinės taryba panaikino priešmokyklines klases daugelyje pradinių mokyklų, tačiau logiškai paaiškinti, kodėl tai padaryta, negali.

Pagal 2012 metų vasario 23 dienos Kauno tarybos sprendimą, vaikų priėmimas į priešmokyklines grupes ir pradinį ugdymą vykdančias įstaigas prasidėdavo balandžio 1-ąją, o baigdavosi rugsėjo 1 dieną. Per šį laikotarpį mažųjų tėvai turėdavo atvykti į norimą darželį ar mokyklą ir pateikti prašymą. Kuo anksčiau jis būdavo pateikiamas, tuo didesnė rasdavosi tikimybė, kad vaikas šią įstaigą lankys.

Tačiau praėjusių metų gruodžio 8 dieną Kauno taryba nutarė, jog priėmimas į priešmokyklines grupes ir pradines klases bus pradedamas netrukus po Naujųjų metų – sausio 11 dieną.

Savo vaikams geriausio išsilavinimo linkintys tėvai prie pasirinktų mokyklų budėjo nuo sausio 10-osios vakaro. Pagal tarybos sprendimą, prašymas priimti vaiką į priešmokyklinę grupę ar klasę negali būti pateiktas elektroniniu būdu. Jį turi gauti mokyklos paskirtas atstovas ir įregistruoti specialioje knygoje.

„Todėl tėvai, norėdami, kad jų vaikai būtų kuo aukščiau kandidatų sąraše, prie mokyklų budėjo naktį“, – pasakojo kaunietė Vita Mačiulienė. Daugeliui miestiečių teko šaltyje praleisti po aštuonias ir daugiau valandų.

Šokiruojanti žinia

V. Mačiulienė nekantriai laukė ugdymo įstaigos atsakymo, ar dukra į ją pateks. „Kovo viduryje mus pasiekė šokiruojanti žinia – politikai be aiškios priežasties panaikino daugelį priešmokyklinių grupių populiariose pradinėse mokyklose“, – sakė ji. Tėvai suprato, kad jų pastangos domėtis mokyklomis ir stovėjimas eilėse buvo beprasmis – vaikams teks dar metus likti darželiuose ar rinktis tas ugdymo įstaigas, kurios negali pasigirti stipriu pedagogų kolektyvu.

Būsimo priešmokyklinuko mama Nerija Poškienė teigė, jog politikai, priimdami šį sprendimą, ne tik nepaaiškino jo prasmės, bet ir prieštaravo kitiems svarbiems savo priimtiems bei patvirtintiems dokumentams. Pavyzdžiui, strateginiam planui, kuriame aiškiai nurodyta, kokios įstaigos iki 2022 metų užsiims priešmokykliniu bei mokykliniu ugdymu. Kiek pradinių ir priešmokyklinių grupių galima formuoti, įtvirtinta ir kiekvienos mokyklos nuostatuose. Tačiau šių dokumentų taip pat nepaisyta.

„Staiga visa tai, kas buvo anksčiau patvirtinta, ignoruojama. Kam reikėjo keisti tvarką, jei ji galiojo ne vienus metus ir buvo tinkama?“ – stebėjosi priešmokyklinukų mamos. Jos mano, kad pamatę, kiek tėvų nori, kad jų vaikai patektų į geromis vadinamas mokyklas, savivaldybės klerkai sumanė gudrybę – panaikinti jose priešmokyklines grupes ir priversti tėvus vesti vaikus į tas įstaigas, kurios laikomos silpnesnėmis.

V. Mačiulienė ir N. Poškienė įsitikinusios, jog argumentai, kad nežinoma, kiek mokyklas pradės lankyti priešmokyklinukų ir pirmokų, todėl kartais svarbūs sprendimai priimami gana vėlai, yra nelogiški. „Panaši situacija susiklosto kasmet, o kauniečių registras merijos darbuotojams tikrai prieinamas. Suskaičiuoti, kiek vaikų rudenį pradės eiti į parengiamąsias grupes ar taps pirmokais, tereikia penkių minučių“, – kalbėjo pašnekovės.

Jų teigimu, paankstinę vaikų priėmimo į mokyklas laiką politikai jau tuomet turėjo nuspręsti, ar viskas lieka kaip iki šiol, ar keičiasi. Anot N. Poškienės, dėl skandalingo tarybos sprendimo politikai bandė įvairiai teisintis. Pavyzdžiui, kad tai padaryta norint priimti į mokyklas daugiau pirmokų.

„Graudu, kad tarybos nariai, neįsigilinę į situaciją, patikėjo klerkais ir panaikino priešmokyklines grupes. Jie nežinojo, kad papildomų klasių tiesiog nebus įmanoma suformuoti“, – sakė N. Poškienė. Anot jos, dabar į mokyklas bus priimta tiek pat pirmokų, kiek ir kasmet, bet priešmokyklinukams vietos nebeliks.

Mamos neketina nuleisti rankų ir sieks, kad nemotyvuotas tarybos sprendimas būtų panaikintas.

Stinga vietų

Kauno miesto merijos Švietimo skyriaus vedėjo Virginijaus Mažeikos teigimu, pateikti prašymai priimti į priešmokyklines grupes dar nereiškia, kad vaikai jau priimti į ugdymo įstaigą. Anot jo, šiemet tokie prašymai priimami anksti tam, kad vėliau mokyklos galėtų racionaliai planuoti grupių ir klasių skaičių.

Kai „Ryto“ ir Prano Mašioto mokyklos pateikė informaciją apie gautų prašymų skaičių, pasak V. Mažeikos, paaiškėjo, kad abi šios pradinės mokyklos nesugebės priimti visų prašymus pateikusių tėvų vaikų, kurie gyvena joms priskirtame rajone. Esą tarybos sprendimas priimtas atsižvelgiant būtent į šią faktinę informaciją. „Pradinės mokyklos pirmiausia turi tenkinti norinčių mokytis pradinėse klasėse vaikų, kurie gyvena mokyklai priskirtame rajone, poreikius. Priimant tarybos sprendimą, tai buvo esminis argumentas“, – tvirtino merijos atstovas.

„Ryto“ pradinė mokykla sulaukė 134 prašymų priimti į pirmą klasę, 75 prašytojų vaikai gyvena mokyklai priskirtame rajone. „Situacija tokia, kad net ir neformuodama priešmokyklinių grupių ji nesugebės patenkinti visų mikrorajono vaikų poreikių. Į mokyklą, šiandieniniais duomenimis, nepateks 17 vaikų, kuriems teikiama pirmenybė. Aš jau nekalbu apie beveik 60 vaikų iš kitų miesto vietų. Beje, sprendimą mokykloje neformuoti priešmokyklinių grupių inicijavo pati jos direktorė“, – teigė V. Mažeika.

Anot jo, P. Mašioto pradinė mokykla iki šiol yra sulaukusi 150 prašymų priimti vaikus į pirmą klasę, bet galės patenkinti tik 72, net ir neformuodama priešmokyklinių grupių. „Ši mokykla neturi atskirų patalpų, pritaikytų priešmokyklinukams. Šią problemą civilizuotai galima spręsti tik mokyklai suteikiant papildomas patalpas. Būtent šiuo keliu ir planuojame eiti. Žinoma, tam reikės laiko“, – aiškino Švietimo skyriaus vedėjas.

Jo teigimu, į minėtas mokyklas nepatekusiems priešmokyklinio amžiaus vaikams sudarytos visos sąlygos priešmokyklines grupes lankyti netoli esančiose Tado Ivanausko progimnazijoje ar Milikonių pagrindinėje mokykloje, jos gali priimti apie 200 vaikų. „Tėveliai taip pat gali savo vaikus leisti į bet kurią kitą, ypač jiems priskirtame mikrorajone esančią mokyklą. Taip pat vaikai gali būti toliau ugdomi ir darželiuose, kuriuos jie šiuo metu lanko“, – sakė V. Mažeika.

Įdomios detalės

„Ryto“ pradinės mokyklos direktorė Alina Striškienė, LŽ paprašyta atsakyti, ar pati pasiūlė politikams neformuoti jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje priešmokyklinės grupės, atsisakė komentuoti situaciją. Ji rekomendavo kreiptis į merijoje dirbančius viešųjų ryšių specialistus. Pasiteiravus, nurodymai nebendrauti su žiniasklaida jai duoti raštu ar žodžiu, A. Striškienė užsiminė apie dokumentą, pasirašytą savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, tačiau tikino šio dokumento savo darbo kabinete neturinti.

P. Mašioto pradinės mokyklos direktorė Aušra Burbienė taip pat tvirtino negalinti komentuoti situacijos, tačiau paaiškino, kad neformuojant jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje priešmokyklinių grupių vietų pirmokams nepadaugės. „Turėjome ypatingą sistemą, kai priešmokyklinukai užimdavo tas klases, kuriose tuo metu nebūdavo pradinukų. Tai nelengvas procesas, bet mes nesiskundėme“, – sakė ji.

LŽ pasiteiravus mero Visvaldo Matijošaičio patarėjo viešiesiems ryšiams Tomo Grigalevičiaus apie dokumentą, draudžiantį bendrauti su žiniasklaida ne tik merijos, bet ir savivaldybei pavaldžių įstaigų darbuotojams, jis tikino, kad tokio dokumento nėra. Esą parengtos tik rekomendacijos, kuriose prašoma merijos Viešųjų ryšių skyriui pranešti, kad buvo bendrauta su žurnalistais ir kokia tema. T. Grigalevičius šių rekomendacijų LŽ nepateikė.

Su žiniasklaida ne itin linkęs bendrauti ir pats meras V. Matijošaitis. Nuo kadencijos pradžios jis nėra raštu atsakęs nė į vieną LŽ klausimą. Oficialus paaiškinimas – meras domisi tik miesto ūkio reikalais, o į daugelį miestiečiams aktualių temų nesigilina, todėl jų nekomentuoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"