TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kazlų Rūdoje yra galimybė dirbti ir uždirbti

2013 07 29 6:00
Vytautas Kanevičius Redakcijos archyvo nuotrauka

Vos apie 13 tūkst. gyventojų turinti Kazlų Rūdos savivaldybė, pasak jos mero Vytauto Kanevičiaus, tikisi išlikti patraukli ne tik čia plėtojantiesiems verslą, bet ir turizmo mėgėjams.

- Šią vasarą Kazlų Rūdos pavadinimas mirgėte mirgėjo žiniasklaidoje dėl tragiškos avarijos. Ar vietinė valdžia gali kaip nors daryti įtaką kriminogeninei situacijai Kazlų Rūdoje?

- Po tragiško įvykio, kai žuvo abiturientė, bendrame savivaldybės Ūkio, turto ir teisėsaugos komiteto bei Nusikaltimų prevencijos komisijos posėdyje, dalyvaujant Marijampolės apskrities ir Kazlų Rūdos policijos komisariatų vadovams, analizuota kriminogeninė padėtis savivaldybėje, ieškota būdų jai pagerinti. Policijos adresu buvo pasakyta daug karčių žodžių, išklausyti policijos vadovai. Nutarta įkurti Visuomeninę tarybą prie Kazlų Rūdos policijos komisariato. Tikimasi, kad Visuomeninės tarybos veikla prisidės prie policijos ir bendruomenės suartinimo, nusikaltimų prevencijos. Iš karto po įvykio, lankydamasis mūsų savivaldybėje, policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla pažadėjo pagalbą komplektuojant komisariato darbuotojus bei rengiant reidus ir vienkartinius tikrinimus.

- Savivaldybė - viena jauniausių ir mažiausių Lietuvoje. Ar tai pranašumas, ar trūkumas?

- Dėl savivaldybės dydžio ir "jaunumo" neįžvelgiu nei pranašumų, nei trūkumų. Pranašumas yra tas, kad 2000-aisiais Kazlų Rūda tapo „nepriklausoma“. Prieš tai, būdami Marijampolės rajono sudėtyje, „maitindavomės“ tuo, kas atlikdavo nuo „ponų stalo“. Dabar turėdami kad ir kuklų, bet atskirą biudžetą galime tvarkytis savarankiškai.

- Nemenką dalį Kazlų Rūdos gyventojų vargina didžiulis per miestą riedančių krovininių automobilių srautas. Ar numatoma atnaujinti kelius ir kaip nors plėtoti automobilių kelių infrastruktūrą?

- Šiuo metu baigiamas rengti ir pateiktas visuomenei svarstyti specialusis Kazlų Rūdos miesto aplinkkelio planas. Plano rengimą finansuoja didžiausia miesto įmonė – UAB „Swedspan Girių bizonas“. Užbaigus ir patvirtinus planą, kreipsimės į Susisiekimo ministeriją bei Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl lėšų skyrimo aplinkkeliui tiesti.

Jau šiais metais bus pradėtas eksploatuoti vadinamasis mažasis aplinkkelis, suteiksiantis galimybę nukreipti sunkiasvorį transportą nuo miesto centro, tačiau tai tik iš dalies sumažins problemą. Pastaraisiais metais išasfaltuoti keliai į Jūrės miestelį, Bebruliškės gyvenvietę, savivaldybės teritorijoje išasfaltuotas kelias „Kazlų Rūda–Pažėrai–Kaunas“.

Žinoma, dar yra nemažai neasfaltuotų vietinės reikšmės kelių, tačiau kelių priežiūrai šiuo metu gaunamomis lėšomis įmanoma tik užlyginti duobes, o apie ištisinį kelių asfaltavimą galime tik pasvajoti.

- Kazlų Rūda garsėjo medienos apdirbimo pramone, ją supančiais miškais, o kokia kryptimi šiandien mieste plėtojama pramonė?

- Medienos perdirbimo pramonė ir šiuo metu Kazlų Rūdoje yra dominuojanti. Švedų kompanijai IKEA priklausančios įmonės UAB „Swedspan Girių bizonas“ ir UAB "Swedwood Kazlų Rūda" yra stambiausios mieste. Beje, šios įmonės ateityje planuoja dar plėsti gamybinį pajėgumą bei sukurti naujų darbo vietų. Yra dar keletas stambių medienos perdirbimo įmonių: UAB „Jūrės medis“, UAB „Juodeliai“, UAB „Kirvilė“ ir t. t. Tik žaliavos iš Kazlų Rūdą supančių miškų joms nepakanka, ji vežama iš visos šalies ir užsienio.

- Kazlų Rūdoje išplėtota pramonė, tačiau ir miestas, ir aplinkiniai kaimai susiduria su gyventojų mažėjimo problema. Ar savivaldybė kaip nors įtakoja migracijos procesus? Kokią Kazlų Rūdai matote perspektyvą?

- Gyventojų mažėjimas yra ne vien Kazlų Rūdos, bet ir visos Europos problema. Šią vasarą teko lankytis Kazlų Rūdos savivaldybės tarptautinio partnerio Zondershauzeno mieste, esančiame Tiuringijos žemėje. Jame nuo 2000-ųjų gyventojų skaičius savivaldybėje sumažėjo ketvirtadaliu, o daugiabučiai namai griaunami, nes juose nėra kam gyventi. Kazlų Rūdos savivaldybėje per pastaruosius metus gyventojų sumažėjo 2 proc.. Tačiau tai ne tik dėl svetur laimės ieškoti išvykusiųjų, bet ir dėl kritiškai mažėjančio gimstamumo. Susidaro paradoksali situacija – Kazlų Rūdoje nedarbas siekia 15 proc., o miesto įmonių vadovai skundžiasi negalintys rasti darbuotojų. Žmones labai sugadino pastarųjų metų socialinė politika - jie mieliau renkasi socialinę ar bedarbio pašalpą, negu ieško darbo.

Kazlų Rūdoje tikrai yra galimybė dirbti ir uždirbti. Mieste gausu pramonės įmonių, jos nebankrutuoja, tereikia noro dirbti.

- Būta sumanymų Kazlų Rūdos apylinkėse plėtoti turizmą, pasinaudojant ne tik esamais miškais, bet ir nuo ankstesnių laikų likusiais sovietinės kariuomenės statiniais. Ar šis sumanymas jau visiškai miręs?

- Karinio turizmo idėja nenumarinta, ji plėtojama toliau, tačiau viską lemia lėšų stygius. Yra įkurta VšĮ Judrės parkas, o Kazlų Rūdos savivaldybė yra viena šios įstaigos steigėjų. Svarbiausi buvę kariniai objektai – vadinamoji Generolų vila ir požeminė desantinių dalinių vadavietė - tvarkomi privačiomis lėšomis, artimiausiu metu planuojama juos atverti lankytojams.

Buvusio karinio aerodromo likimas sprendžiamas Ūkio ministerijoje bei Turto banke. Jei sprendimai bus teigiami, po kelerių metų aerodromo teritorijoje galbūt atsiras automobilių lenktynių trasa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"