Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kėdainiai įamžins Vilniaus Gaoną

 
2017 04 21 10:40
Skulptoriaus Romualdo Kvinto skulptūra, įamžinsianti Vilniaus Gaono vaikystę, turėtų būti pastatyta Kėdainiuose. Kėdainių rajono savivaldybės nuotrauka.

Kėdainių senamiestyje vietos verslininkų lėšomis ketinama statyti skulptūrą vienam garsiausių pasaulio filosofų, mokslininkui, žydų religiniam vadovui Elijui ben Saliamonui Zalmanui arba Vilniaus Gaonui.

Vilniaus Gaono (gaonas – judėjų religinio autoriteto garbės titulas) nuopelnu XVIII amžiuje Vilnius buvo tapęs to meto pasaulio žydų dvasiniu centru – miestui buvo suteiktas Lietuvos Jeruzalės vardas.

Pasimokyti iš išminčiaus rabino Vilniaus Gaono (1720–1797), garsėjusio unikalia atmintimi, universaliomis žiniomis bei išskirtine erudicija, į Vilnių žydai keliavo iš įvairiausių pasaulio vietų, o jo moksliniu palikimu besidomintys žmonės į Lietuvą traukia iki šiol.

Atvykėliai lanko Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų, paminklą-biustą Vilniaus Gaonui senamiestyje, nulenkia galvas prie šio žmogaus kapo-mauzoliejaus Sudervės žydų kapinėse Vilniuje.

O Kėdainių rajono vadovai, pabrėždami, kad šiame mieste būsimasis Vilniaus Gaonas (tuomet – dar paauglys žydų berniukas Elijas) ėjo mokslus pas vietos rabiną, sumanė pastatyti jam skirtą paminklą. Siekiama, kad skulptūra (ją patikėta sukurti skulptoriui Romualdui Kvintui) įamžintų berniuką Eliją.

Mažasis išminčius

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad idėja įamžinti Vilniaus Gaoną kaip paprastą žydų berniuką kilo būtent jam.

„Esame po Vilniaus antras Lietuvos miestas, kuriame yra gyvenęs vienas didžiausių pasaulio išminčių“, – sakė V. Kundrotas.

Jis pabrėžė, jog Kėdainių muziejininkams pavyko surinkti duomenų, kad 1728 metais Brastos rabinas, sužinojęs apie talentingą berniuką Eliją, įkalbėjo tėvą leisti vaiką mokytis pas jo brolį Kėdainių rabiną. Turima žinių, jog būsimasis Vilniaus Gaonas jau Kėdainiuose taip visus stebino savo žiniomis bei mąstymu, kad pasiklausyti šio vaiko žmonės atvažiuodavo net iš tolimų vietų.

Pasak V. Kundroto, manoma, kad Elijas lankė senąją Kėdainių sinagogą, kurios vietoje iškilo ir iki šių dienų išliko Didžioji Kėdainių sinagoga.

Netoli jos, Kėdainių Senosios Rinkos aikštėje, ir numatyta vieta būsimai skulptūrai. „Per Kėdainius eina turistinis Lietuvos žydų kelio maršrutas, Kėdainius aplanko daug turistų. Tad neabejojame, kad juos trauks ir Vilniaus Gaonui skirta skulptūra“, – sakė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas.

Ne biudžeto pinigais

Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius pasakojo, kad su idėja pastatyti mieste paminklą Vilniaus Gaonui norima supažindinti kėdainiškius, o paskui ir Lietuvos žydų bendruomenę. Pasak mero, sukurti skulptūrą sutiko vienas garsiausių Lietuvos skulptorių R. Kvintas.

„Be kitų R. Kvinto sukurtų skulptūrų, Vilniuje yra itin puiki jo skulptūra garsiam žydui gydytojui, visuomenininkui, humanistui Cemachui Šabadui (1864–1935), kuris žinomas kaip daktaras Aiskauda. Manome, kad ir šio menininko sukurta dar mažo būsimojo Vilniaus Gaono skulptūra puikiai atskleis šio žmogaus dvasinę didybę ir trauks žmones“, – sakė meras.

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Faina Kukliansky: „Paprastai Lietuvoje ne itin noriai statomi paminklai iš jos kilusiems žydų tautybės žmonėms.“

Skulptūra Vilniaus Gaonui būtų statoma Kėdainių verslo įmonių skirtomis ir gyventojų suaukotomis lėšomis. Nors dar neaišku, kiek kainuos R. Kvinto kūrinys, savivaldybės biudžeto lėšų šioms reikmėms nebus skiriama.

Meras S. Grinkevičius, beje, pasidžiaugė, kad Kėdainiuose nedarbas – vienas mažiausių Lietuvoje, o daugelio įmonių darbuotojų atlyginimų vidurkis prilygsta kauniečių darbo užmokesčiui. Anot jo, tai leidžia manyti, kad vietos žmonės turės lėšų pasistatyti paminklą Kėdainiuose gyvenusiam didžiam pasaulio mąstytojui.

Sveikina iniciatyvą

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky išreiškė nuostabą dėl kėdainiečių iniciatyvos statyti paminklą Vilniaus Gaonui.

„Paprastai Lietuvoje ne itin noriai statomi paminklai iš jos kilusiems žydų tautybės žmonėms“, – atkreipė dėmesį žydų bendruomenės pirmininkė. Ji prisiminė, kad bene prieš metus Kretingos rajono Darbėnų miestelio žmonės atsisakė įamžinti iš jo kilusį Dovydą Volfsoną (1856–1914), kuris įvardijamas kaip Izraelio valstybės vėliavos kūrėjas bei nacionalinės žydų valiutos – šekelio pagrindėjas.

Darbėniškiams atsisakius šios idėjos, memorialinė lenta šiam garsiam žydų tautybės atstovui atidengta Klaipėdoje ant pastato, kuriame tuomet veikusioje mokykloje jis mokėsi.

F. Kukliansky neslėpė, kad Vilniuje pastatytas Vilniaus Gaono biustas jai labiau primena ne jį, o Karlą Marksą, tad dabar ji dedanti viltis į skulptorių R. Kvintą, kuris savo kūriniais puikiai įamžino ne vieno garsaus iš Lietuvos kilusio, joje gyvenusio žydo atminimą .

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"