Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kėdainių krematoriume ir vaidinama

 
2017 01 26 11:30
Palyginti su pirmais veiklos metais, dabar kremavimo paslaugų teikiama triskart daugiau. Kėdainių krematoriumo nuotrauka

Vienintelis šalyje Kėdainių krematoriumas, be tiesioginės veiklos, rengia parodas, priima ekskursantus, o įkūrimo penkmečio proga parodė ir vaidinimą.

Praėjusių metų pabaigoje gyvavimo penkmetį paminėjęs Kėdainių krematoriumas prieš kelias dienas kremavo 14 000-ąjį mirusįjį. Palyginti su pirmais veiklos metais, dabar šių paslaugų teikiama triskart daugiau.

Anot krematoriumo direktoriaus Vytenio Labanausko, tam didžiulę įtaką neabejotinai daro emigracija. Į kitas šalis išvykę lietuviai pamato, kad ten dauguma mirusiųjų kremuojami, tad ir patys renkasi galimybę po mirties būti sudeginti. Ne vienas šį būdą parenka ir anapilin iškeliavusiems artimiesiems.

Skaičiai – stabilūs

2011 metų pabaigoje Kėdainių pramonės zonoje atidarytas vis dar vienintelis Lietuvoje krematoriumas pirmą darbo dieną kremavo penkis, pirmą mėnesį – 100 mirusiųjų. 2012-aisiais kremuota 1360 palaikų. Vėliau suteiktų paslaugų skaičius vis didėjo. 2015 metais kremuota 3502, 2016-aisiais – 3812 mirusiųjų. Per parą kremuojama nuo kelių iki kelių dešimčių palaikų. Viena procedūra trunka apie valandą. Šiuo metu palaikus kremuoti atveža laidojimo firmos. Tačiau netrukus, kaip planuojama, tokią paslaugą pradės teikti ir pats krematoriumas.

V. Labanauskas pabrėžė, jog dabartinį poreikį patenkintų ir viena krematoriumo linija, bet dėl to, kad nereikėtų žmonėms laukti, pernai atidaryta antra linija. Dabar Kėdainių krematoriumas per metus pajėgus kremuoti 8 tūkst. palaikų, t. y. net dukart daugiau, nei šiuo metu suteikiama paslaugų. Tačiau jo valdytojai ateityje dar vieną krematoriumą ketina statyti Vilniuje ar netoli sostinės.

Nenori matyti kančios

„Atliekant visuomenės nuomonės apklausas dėl krematoriumo aiškėja, kad žmonės pageidautų jo gražioje, erdvioje, lengvai pasiekiamoje vietoje. Bet gyvenantieji netoli tų gražių, nesunkiai pasiekiamų vietų teigia šiukštu nenorintys krematoriumo, tvirtina, kad jis sumažins turimo nekilnojamojo turto vertę“, – kalbėjo V. Labanauskas.

Kaip tinkamiausią vietą antram krematoriumui statyti jis mato Vilniaus Liepynės kapinių teritoriją, tačiau sostinės savivaldybės specialistų požiūris kitoks. „Žmonės tvirtina nepageidaujantys gyventi šalia krematoriumo, nes nenori matyti kančios ir liūdesio, o drauge nerimauja dėl galimos taršos“, – sakė V. Labanauskas. Pašnekovas patikino, kad prie krematoriumo jokių gedulingų procesijų nerengiama. Artimiausi gyventojai matytų vien į jį atvykstančius ir išvažiuojančius automobilius, o vadinamoji krematoriumo tarša mažesnė nei bet kurios kūrenamos kaimo krosnies.

„Kiek susidūriau, kėdainiečiai net didžiuojasi būdami išskirtiniai ir turėdami vienintelį šalyje krematoriumą. Į jį Kėdainių verslo ir turizmo informacijos centras organizuoja ekskursijas“, – aiškino direktorius. Atvykstantieji gali ne vien susipažinti su kremavimo procesu, bet ir apžiūrėti nuolat krematoriume rengiamas parodas. Tarp savo kūrybą eksponavusių ar tebeeksponuojančių kūrėjų – Nomeda Marčėnaitė, Vygantas Vėjas, Vaidotas Žukas, Aušra Barysienė, Ričardas Garbačiauskas, Valentinas Ajauskas, Giedrė Riškutė-Kariniauskienė, Irena Žukauskytė.

Artistams patiko

Minint Kėdainių krematoriumo penkmetį svečiams buvo parodytas Knygos teatro spektaklis „Prabangos“, sukurtas pagal Jurgio Savickio kūrybą. Jo herojės – vėlės. V. Labanauskas pripažino, kad į krematoriumą pakviesti vaidinti aktoriai iš pradžių atrodė kiek sutrikę, tačiau išvydę estetišką jo aplinką liko patenkinti.

„Būtent todėl kviečiame žmones atvažiuoti ir pamatyti, koks tas krematoriumas, negyventi susikurtais mitais apie jį“, – teigė direktorius. Ir priminė, jog per penkerius metus kremavimo kainos nesikeitė. Skubi kremacija kainuoja 477 eurus, o atliekama įprasta tvarka – 319,5 euro.

V. Labanauskas sakė girdintis vien verslininkų svarstymus vienoje ar kitoje šalies vietoje statyti krematoriumą, tačiau iš tiesų jokių statybų nevyksta, ir mažai tikėtina, kad jos būtų pradėtos, nes kasmet mažėjančiai Lietuvai, jau neturinčiai nė 3 mln. gyventojų, pakanka ir vieno krematoriumo.

Vilniaus miesto savivaldybė, iki šių metų sausio 20-osios vykdžiusi gyventojų apklausą, per kurią buvo prašoma atsakyti, ar sostinei reikalingas krematoriumas ir kurioje vietoje jis turėtų stovėti, paskelbė, jog dauguma žmonių krematoriumo nori. Pageidaujama, kad jis būtų įrengtas specialiai suprojektuotoje gražioje, erdvioje, žalioje vietoje, toli nuo gyvenamųjų namų. Iš savivaldybės pasiūlytų teritorijų labiausiai nenorima krematoriumo Dobrovolėje, prie Leipalingio gatvės. Daug apklaustųjų nurodė, kad tinkamiausia šiam statiniui vieta – prie Savanorių prospekto, Lentvario, Kirtimų ir V. A. Graičiūno gatvių.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"