TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kelias tvirtinamas mirusiųjų antkapiais

2014 04 24 6:00
Deniso Nikitenkos nuotraukos

Nors netrukus minėsime 10-ąsias narystės Europos Sąjungoje metines, sovietinio mentaliteto apraiškų vis dar esama. Mirusių žmonių amžino poilsio vietas žymėję antkapiai ir kapų rėmai Kretingos rajone naudojami kaip statybinis laužas kelio šlaitui sutvirtinti. Tokio vandalizmo apstulbinti paveldosaugininkai ėmėsi tyrimo.

Kretingos rajone, vaizdingame Minijos ir Alanto upių slėnyje, įsikūrusio Kartenos miestelio apylinkės garsėja istoriniu paveldu. Ankstyvaisiais viduramžiais čia stovėjo galinga kuršių pilis, per abu pasaulinius karus vyko smarkūs mūšiai. Atrodo, čia turėtų būti gerbiami visi mirusių žmonių atminimui skirti paminklai. Tačiau tai, ką pamatė LŽ žurnalistas, verčia tuo abejoti.

Makabriškas vaizdas

Važiuojant iš Kartenos į Vėlaičių kaimą prie žvyrkelio į akis krinta pašlaitėje pūpsantis "betono laužas" - suversti antkapių fragmentai, kapų rėmai, net poliruoto granito plokštė su užrašu „Liūdi vaikai“. Tarp jų matyti ir Antrajame pasauliniame kare žuvusiems sovietų kariams skirtos paminklinės plokštės dalis su įskaitoma 1941 metų data. Visa tai nutarta panaudoti tvirtinant kelio šlaitą, mat pirkti šiam reikalui akmenis yra per brangu.

„Per savo darbo praktiką tokio atvejo dar nemačiau. Elgiamasi ne tik nepagarbiai, bet net makabriškai - kaip sovietmečiu, kai antkapiais buvo tvirtinami namų pamatai, iš jų statomi laiptai“, - LŽ teigė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Jį labiausiai sudomino antkapinė plokštė su rusiškais įrašų fragmentais „Amžina šlovė... kritusiems... už laisvę...“. „Akivaizdu, kad šis antkapis buvo kažkuriose karių kapinaitėse. Kaip jis atsidūrė kelkraštyje? Jei kas nors ryžosi niokoti Antrojo pasaulinio karo laikų kapines, tai jau yra nusikaltimas paveldui. Įdomūs ir kapų apvadai, nes jie nepanašūs į šiuolaikinius, per maži, tokie buvo įrengiami būtent karių kapinaitėse. Bet kuriuo atveju vaizdas nemalonus, nevalia bet kur mėtyti žmonių atminimo paminklų. Sunku patikėti, kad taip elgiamasi XXI amžiuje Europos Sąjungos valstybėje“, - svarstė L.Kavaliauskas

Įžūlus vandalizamas

Paveldosaugininkas pabrėžė, kad gūdžiu sovietmečiu panašiai elgtasi su vokiškais antkapiais.

„Vilniuje iš antkapių plokščių buvo nutiesti laiptai ant Tauro kalno. Klaipėdoje net šiais laikais ardant, griaunant senus sovietinius statinius jų pamatuose randama vokiškų antkapių. Ir net labai vertingų, XIX amžiaus. Tad tai, kas užfiksuota Kartenoje, išties yra labai absurdiška. Tai labiau moralės, išsilavinimo dalykai“, - teigė L.Kavaliauskas.

Sunkiai žodžius rinko ir senąsias kapinaites Klaipėdos krašte tyrinėjanti Klaipėdos universiteto istorikė dr. Silva Pocytė. „Žmonės nesusimąsto, ką daro. Negi vis dar neišnykęs tas sovietinių laikų mentalitetas? Kai buvo negerbiamas svetimtaučių žmonių atminimas, antkapiai naudoti kaip elementari statybinė medžiaga. Ką pasakytų tokį vaizdą išvydęs turistas iš užsienio ir kokią nuomonę susidarytų apie mūsų valstybę? Naudoti antkapius keliui tvirtinti yra ne tik nepagarba, bet ir įžūlus vandalizmas“, - LŽ padėtį komentavo ji.

Net XXI amžiuje sugebama antkapius naudoti kaip medžiagą keliui tvirtinti.

Žmonės atidavė kaip laužą

LŽ kalbinta Kartenos seniūnė Gintarė Padvaiskienė prisipažino, kad kelio šlaitas tvirtinamas su jos žinia ir leidimu.

„Tik nemaniau, kad betonas bus nesusmulkintas ir dar išverstas antkapis su užrašais. Matote, toje vietoje keliuką nuolat paplauna, jis jau tapo nesaugus, todėl būtina tvirtinti šlaitą. Žvyru negalime tvirtinti, akmenys brangiai kainuoja, todėl kreiptasi į žmones, kad jie suverstų ten savo statybinį laužą, betono nuolaužas“, - pasakojo ji.

Tad esą nieko nuostabaus, kad vienos vietinės paminklų gamybos įmonės savininkas ir padėjo antkapių liekanomis sutvirtinti kelią.

„Žmonės savo artimųjų kapuose keičia antkapius ir pačių kapų rėmus. Senuosius kur nors numeta arba nuveža į paminklų dirbtuves. Niekas specialiai neniokojo kapų. Žinoma, negražiai atrodo, kai kelkraštyje sumesti kapų apvadai, juos tikrai suskaldysime“, - aiškino seniūnė.

Po LŽ skambučio ji išsiaiškino ir sovietinio antkapio atsiradimo Kartenoje aplinkybes, jos atskleidė dar vieną nesuvokiamą ir absurdišką žmonių elgesio detalę.

„Kitoje antkapio pusėje matyti lietuviški užrašai ir data - 1946 metai. Išsiaiškinau, jog tą antkapį žmonės atsivežė iš Gargždų ir pastatė jį savo artimiesiems nė neįtardami, kad antroje paminklo pusėje yra įrašai apie sovietinius karius. Jie buvo sumaniai paslėpti, užmaskuoti betono sluoksniu, o dabar, jam nubyrėjus, pasirodė“, - pasakojo G.Padvaiskienė.

Ji pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse Kartenoje jokių vandalizmo žymių neaptikta. „Buvome apžiūrėti, jos tvarkingos, stovi vienas ilgas monumentas, antkapių nėra. Tas, kuris prie kelio, matyt, atkeliavo ne iš mūsų apylinkių“, - svarstė seniūnė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"