TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kertančiųjų Lietuvos ir Rusijos sieną padaugėjo trečdaliu

2016 04 18 6:00
Šįmet trečdaliu išaugo Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną kertančio transporto srautai. LŽ archyvo nuotrauka

Nors kaimynės Lenkija ir Rusija praėjusį mėnesį buvo laikinai susitarusios dėl dvišalių krovinių vežimo leidimų, kovą, palyginus su sausiu, transporto srautai per valstybinę Lietuvos ir Rusijos sieną su Kaliningrado sritimi, ypač Panemunėje ir Kybartuose, išaugo net 30 procentų.

Ypač išaugo krovininių automobilių srautai. Tokius duomenis pateikė tiek Lietuvos muitinės departamentas, tiek ir Rusijos Kaliningrado srities muitinės tarnybos atstovai.

Padaugėjo vilkikų

Lietuvos muitinės departamento duomenimis, šių metų sausį Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną su Kaliningrado sritimi visuose keturiuose pasienio postuose – Kybartų, Nidos, Panemunės bei Sudargo, į abi puses kirto 9825 krovininiai automobiliai, o kovo mėnesį jų skaičius išaugo iki 14282 automobilių. Augimas siekė 31 proc. Transporto srautai augo tiek palyginus nedidelio pralaidumo Nidos ir Sudargo, tiek ir dideliuose Kybartų bei Panemunės postuose.

Pasak Lietuvos muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Jono Miškinio, gali būti, jog krovininio transporto srautai augo dėl metų pradžioje kilusio nesutarimo tarp Lenkijos ir Rusijos baigus galioti dvišaliams krovinių vežimo leidimams. Dėl to nuo vasario 1 dienos visiškai sustojo krovinių gabenimas tarp Rusijos ir Lenkijos. „Rusijos vežėjai ieškojo būdų aplenkti Lenkiją ir važiavo per Lietuvą, nes 98 proc. visų valstybinę sieną tarp Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities kertančių krovininių automobilių sudaro Rusijos vežėjų vilkikai“, – aiškino J. Miškinis.

Klaipėdos teritorinės muitinės, kuriai priklauso Panemunės kelio postas, viršininko pavaduotojas Antanas Šipavičius teigė manąs, kad ne vien tik Rusijos ir Lenkijos nesutarimai dėl leidimų galėjo išauginti transporto srautus, bet ir didėjančios prekybos apimtys – augantys pervežimų srautai iš didžiosios Rusijos į Kaliningrado sritį. „Neatmetu tokios galimybės, nors kol kas nėra atlikta išsamios analizės, kodėl šiemet taip auga kertančiųjų valstybinę Lietuvos ir Rusijos sieną krovinių srautai“, – teigė A. Šipavičius.

Nors transporto priemonių srautai, kertantys Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną, šiemet išaugo beveik trečdaliu, tačiau, kaip pastebėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rokas Pukinskas, asmenų vykimas per sieną tokiais tempais neaugo – augimas tėra 0,1 proc., arba padaugėjo 318 asmenų. Todėl galima daryti prielaidą, kad sieną kirto daugiau automobilių, kuriais važiavo tik vienas žmogus – jo vairuotojas.

Problemų nesukėlė

Kaip prisipažino Kauno teritorinei muitinei priklausančio ir stambiausio pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi Kybartų kelio posto viršininkas Raimondas Šapoka, muitininkai nelabai ir juto, kad šiemet taip išaugo krovininio transporto srautai. Mat šio posto projektinis pajėgumas leidžia per parą patikrinti po 200 sunkiasvorių automobilių, tiek įvažiuojančių į Lietuvą, tiek ir išvažiuojančių iš mūsų šalies. „Jei atvažiuotų tūkstantis automobilių per parą, vargu ar galėtume juos visus patikrinti, tačiau kai atvažiuoja beveik tiek, kiek ir leidžia mūsų posto pralaidumas, dėl to jokių papildomų rūpesčių nekyla – muitininkai tiesiog atlieka savo darbą“, – teigė R. Šapoka.

Pasak jo, kiek neįprastas darbo krūvis muitininkams teko tik sausio pradžioje, kuomet įprastai Rusijoje buvo švenčiama. Šiemet švenčių nesijautė – kaip važiavo krovininiai automobiliai, taip ir važiavo iš karto po Naujųjų sutikimo.

R. Šapoka minėjo, kad kiek padidėjusius automobilių srautus muitinė jautė ir tuomet, kai vasarį Rusijoje buvo nutarta paleisti plaukioti vilkikus gabenantį keltą iš Kaliningrado srities į Vokietiją, kai Rusijos vairuotojai negalėjo važiuoti į Vakarų Europą per Lenkiją. Bandyta važiuoti per Lietuvą į Kaliningrado sritį ir iš ten keltais plaukti į Vokietiją. Tuomet prie Kybartų kelio posto susidarydavo nemenkos krovininių automobilių eilės. Tačiau šis rusų eksperimentas nepasiteisino ir nuo kovo keltas nebeplaukia. Tad mašinų eilių Kybartuose nebeliko.

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas A. Šipavičius taip pat tikino, jog Panemunės kelio poste dėl padidėjusio sieną kertančio transporto srauto problemų nekilo – posto projektinis pralaidumas yra didesnis, nei yra kertančiųjų transporto priemonių srautai. „Šio posto infrastruktūra tokia, kad gali važiuoti kur kas daugiau krovininių automobilių“, – tikino A. Šipavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"